Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula). Tai pat būtų galima išskirti, kaip atskirą rūšį, tam tikros medienos sausuolius. Rąstinio namo, o tiksliau pastato medienos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to kokia medienos rūšis, kur ji augusi ir kur nukirsta, žiemos kirtimo ar ne. Todėl siūlome susipažinti su tam tikrais moksliniais skaičiais bei profesionalų komentarais ir pasirinkti tinkamiausią medieną savo svajonių būstui ar bet kuriam kitam statiniui iš rąstų.
Medienos žaliava ir struktūra
Sienojus ruošiamas iš aukščiau paminėtų medienos rūšių medžių kamieno, kurį sudaro - žievė (žiauberis), žievė (luobas), brazdas, medienos sluoksnis susidedantis iš balanos, branduolio bei šerdies. Optimalus rievės plotis: paprastosios pušies - 0,5-6 mm, eglės - 0,5-7 mm, uosio - daugiau nei 1 mm. Medienos spalva priklauso nuo klimato sąlygų, medžio amžiaus, augimo sąlygų bei laiko poveikio. Mediena medžiaga ne vienalytė, branduolys yra purus, tačiau labai bijo drėgmės, bet gerai laiko šilumą, o balana yra hidrofobiška ji mažiau atspari šalčiui.
Pagrindinė, rąstiniams pastatams naudojamos statybinės medžiagos (rąstų), savybė yra medienos drėgnumas - medienoje esančio vandens (drėgmės) ir visiškai sausos medienos masių santykis, išreikštas procentais (vadinamu medienos drėgniu). Medienos drėgnumas priklauso nuo aplinkos oro drėgnumo ir temperatūros. Mediena nustoja džiūti arba drėkti, kai nusistovi sorbcinė pusiausvyra. Augančiame medyje, drėgmė pasiskirsčiusi nevienodai. Skerspjūvyje spygliuočių balana yra 3-3,5 karto drėgnesnė už branduolį. Šviežiai nukirstos medienos drėgnumo laipsnis 50-100%, šlapios 30-50%, drėgnos 20-30%, orasausės 15-20% , kambario sausumo 8-12%.
Gamyboje vartojamos trys sąvokos medienos drėgnumui nurodyti - transportinis drėgnis (20-22%), eksploatacinis drėgnis (medienos gaminio drėgnis eksploatacijos metu), gamybinis drėgnis (jis paprastai būna 1-2% mažesnis už eksploatacinį). Rąstiniams pastatams statyti rekomenduojamas medienos drėgnis 14-20%. Drėgmė iš branduolio “išeina” per rąstų galus. Yra tokia nuomonė, kad drėgmė iš pačio rąsto greičiau pasišalina iš balaninės dalies. O norint, kad drėgmė greičiau išeitu iš branduolio, tam įtakos turi ir technologinė išdroža, kuri daroma šlapio rąsto (sienojaus) viršutinėje dalyje, nuo sąsparos iki sąsparos. Tokiu būdu toji išilginė išdroža turi įtakos ir mažesniam rąsto trūkinėjimui ir greitesniam drėgmės pasišalinimui iš rąsto branduolio.
Svarbus dalykas yra medienos nuodžiūvis. Tai linijinių matmenų ir tūrio laisvas sumažėjimas iš medienos pasišalinant surištajai drėgmei. Nuodžiūvis ne visada pastebimas ir vyksta tik išgarinant higroskopinę drėgmę, kai drėgnis tampa mažesnis negu 30%. Didžiausias nuodžiūvis būna liestine kryptimi, mažesnis spinduline ir menkas, kartais ir visai nematomas - išilgai pluošto. Mediena brinksta sugerdama drėgmę iš oro arba mirkdama vandenyje. Brinkimo proceso rezultatas yra matmenų padidėjimas, kuris vadinamas išbrinkiu.
Medienos deformacijų tipai yra sraigtinis, išilginis, skersinis, kraštinis. Jeigu vertinti atsparumą deformacijom, patikimumą naudojant metalinius tvirtinimus, tai eglė niekuo nenusileidžia pušiai. Medienos tankis - tai kūno masės ir jo tūrio santykis (kg/m3 arba g/cm3). Buvo atliktas bandymas su skirtingomis pjautinės medienos rūšimis, kurių pusgaminiai buvo sukišti į žemę iki pusės. Po 8-ių metų tyrimo, 14 rūšių medieną suskirstė į keturias grupes. Patvariausias branduolys maumedžio - 9.1, ąžuolo - 5.2, uosio branduolys - 4.9. Vidutinis patvarumas yra europinio kenio, eglės ir buko bei kenio, eglės ir maumedžio balana - nuo 3.8 iki 3.1 balo. Mažas patvarumas nuo 2.5 iki 2, tai buko, ąžuolo, klevo ir beržo balana. Ir mažiausią patvarumo indexą nuo 1.8 iki 1 parodė - centrinė beržo dalis, alksnio, subrendusi pušis bei alksnio, uosio ir liepos balana.
Medienos rūšys Lietuvoje: pagrindiniai pasirinkimai
Lietuvoje, kaip žinia, daugiausia statoma iš pušies ir eglės. Pirmiausia šių medienos rūšių panaudojimas yra susijęs su jų gausa mūsų krašte. Kitos rūšys turi mažesnį paplitimą, tačiau apie jas taip pat verta žinoti. Pušis laikoma populiariausia dėl prieinamumo ir universalumo. Eglė - lengvesnė, geresnė šilumos izoliacija, dažnai naudojama karkasinėse konstrukcijose ir vidaus apdailoje. Maumedis dažnai dedamas po apatiniu pastato rąstu dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo puvimui. Kedras pasižymi itin gera šilumos izoliacija, atsparumu drėgmei ir atsparumu cheminei ar bakterinei veiklai, o jo eteriniai aliejai teigiamai veikia žmogaus organizmą.
Pušies ir eglės tankis siekia atitinkamai apie 490-520 kg/m³ (pušis) ir 430-470 kg/m³ (eglė). Pušis pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu bei kvėpimu sienoms. Kedrų mediena pasižymi labai mažu suspaudimo koeficientu, praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam judėjimui ar įtrūkimams, o šilumos nuostoliai mažesni dėl unikalios struktūros. Maumedžio tankis yra apie 590-680 kg/m³, tad jis yra vienas iš kietesnių spygliuočių Lietuvoje. Burnoje esantys aliejai suteikia papildomą atsparumą drėgmei ir mikroorganizmams.
Konstrukciniams darbams dažniausiai naudojama kalibruota C24 mediena, atitinkanti Europos standarto EN 14081 reikalavimus. Ąžuolo mediena yra vienas iš kiečiausių Europoje: tankis apie 670-760 kg/m³, o Jankos kietumas apie 6000 N. Tai paaiškina, kodėl ąžuolas laikomas „auksiniu standartu“ grindų, laiptų, baldų ir durų gamyboje. Ąžuolas skirstomas į klases: Select, Natural ir Rustical, atitinkamai defektų lygiai ir rašto išraiška.
Malonės medienos pavyzdžiai: liepa ir klevas dažniausiai naudojami drožybai ir staliaus gaminiams, o beržo mediena dažnai pasirenkama faneroms, parketui ir moderniems baldams dėl šviesos spalvos bei vienodos tekstūros. Juodalksnis pasižymi mažesniu tankiu ir rausva spalva, lengvu apdirbimu. Uosis tinka lankstioms formoms baldams su išraiškingu pluošto raštu, o bukas - vienoda spalva ir didelis kietumas. Taip pat egzistuoja ir kitos, egzotinės rūšys, kurių kaina didesnė dėl augimo greičio, išteklių apribojimų ir FSC sertifikavimo reikalavimų.
Spygliuočių mediena Lietuvoje dominuoja dėl kainos ir prieinamumo, o kietoji mediena iš lapuočių suteikia ilgaamžiškumą ir estetinį efektą vidaus darbams. Dėl skirtumų ląstelių sandūroje eglė mažiau absorbuoja drėgmę nei pušis, todėl eglės konstrukcijoms dažnai teikiama pirmenybė už vidaus elementus. Priešingai, pušis kvėpuoja geriau ir turi didesnį šerdinės medienos ir sakų kiekį, todėl laikoma labiau atsparesne atmosferiniams pokyčiams. Skydinė tokia nuomonė: rąsto balanos kuriami kaip apsauginė zona, tačiau reali atsparumo mechanizmai priklauso nuo augimo ir technologinių apdorojimų.
Praktiški patarimai statytojams
- Pasirinkti medienos rūšį pagal paskirtį: pušis eglė - tinkama karkasinei konstrukcijai ir pagrindiniams konstrukciniams elementams; kedras - šilumos izoliacijos, atsparumo drėgmei ir mikroorganizmams pasirinkimas; maumedis - ilgaamžiškumas ir atsparumas puvimui.
- Įvertinti medienos drėgmę statybų metu: optimalus drėgnu pasirinkti 14-20% rąstiniams pastatams, laikyti sorbcinę pusiausvyrą ir kontroliuoti išdžiūvimą.
- Atlikti išdrožas tam tikrose sritise (šlapiame rąše) siekiant palengvinti drėgmės išsiskyrimą ir sumažinti trūkimų riziką.
- Apsvarstyti, ar naudoti natūraliai atsparias rūšis ar dangos impregnavimą lauke, kad padidinti ilgaamžiškumą.
- Atsižvelgti į biudžetą: minkštesnės spygliuočių medienos variantai (pušis, eglė) dažnai pigesni, o kietoji mediena (ąžuolas, uosis, bukas) brangesni, tačiau ilgaamžiškesni.
Specifiniai praktiniai klausimai
- Kokią medienos rūšį rinktis stogo sijoms: pušis ar eglė? Pušis dažnai pasirenkama dėl geresnio kvėpavimo ir atsparumo drėgmei. Eglė yra lengvesnė ir tvirta konstrukciniams elementams, bet reikalauja daugiau dėmesio dėl mažesnio atsparumo driogimams.
- Ar ąžuolas yra pranašesnis uosio baldų gamyboje? Taip, dėl didelio tankio, kietumo ir estetikos; tačiau kaina ir prieinamumas lemia pasirinkimą.
- Kada tinkamiausia statyti rąstini pastatą - žiemą ar vasarą? Žiemos kirtimas dažnai renkamesnis - rąstai būna sausesni, lengviau transportuojami ir mažiau susidėvinėja. Taip pat žiemą sumažėja drėgmės nuotėkis iš rąstų.
Medienos rūšys skirstomos į spygliuočius ir lapuočius, skirtingi tankiai, kietumai ir išvaizda lemia jų taikymą:
- Spygliuočiai: pušis, eglė, maumedis - mažesnis tankis, dažnai naudojami statybose ir lauko darbams; lengviau apdirbti ir pigiau; pušis kvėpuoja geriau, eglė turi geresnę šilumos izoliaciją; maumedis - atsparus puvimui ir ilgaamžiškumas.
- Lapuočiai: ąžuolas, uosis, bukas - didelis tankis ir kietumas, ilgaamžiškumas, dažnai naudojami grindims, baldams, sumontuotos konstrukcijos naudotos vietose, kur reikalinga didelė atsparumas dėvėjimuisi.
- Beržas, liepa - lengvos, lengvai apdirbamos, dažnai naudojamos drožybai, faneroms.
Medienos rūšies pasirinkimas jūsų mediniam karkasui
Apibendrinant, pagrindiniai faktoriai, lėmę kokybę ir ilgaamžiškumą - tinkamas medienos pasirinkimas pagal paskirtį, drėgmės kontrolė statybų metu, technologinį-izoliacinių medžiagų derinimą ir profesionalų meistriškumą. Mediena yra gamtinis produktas, kurio skirtingos rūšys pasižymi skirtingu kietumu, tankiu ir atsparumu drėgmei. Kiekviena rūšis turi savo specifinį pritaikymą: nuo rąstinių sienų iki terasų, baldų ar dekoratyvių elementų. Su tinkamu požiūriu ir profesionaliais patarimais galima pasiekti ilgaamžį, šiltą ir jaukų namą.
Kaštų ir išteklių perspektyva
Per metus pasaulyje sunaudojama apie 4 mlrd. m³ medienos, daugiausia - popieriaus gamybai ir kurui. Išsivysčiusiose šalyse išgaunama mažiau nei pusė visos medienos, tačiau suvartojama apie 80 proc. Medienos rūšys skiriasi kietumu, tankiu, atsparumu drėgmei ir mechanine elgsena, todėl kiekviena tinka skirtingam tikslui: nuo karkasinio namo konstrukcijos iki ąžuolinių grindų ar terasinių lentų.