Vertingesnė yra kamieno mediena nei šakos. Papuvusi ar plukdyta mediena - mažai kaitri. Malkos užsidega esant ~300 °C, anglys - ~600 °C. Degimo metu malkos pasiekia 800-900 °C, o akmens anglys - iki 1200 °C. 85-90% kuro virsta dujomis, likusi dalis sudega kietu pavidalu. Per didelė trauka - žvakė prie durelių užgęsta. Normali liepsna - geltonai auksinė.
Erdmetris - bendras sukrautų malkų tūris su oro tarpais. Kietmetris - grynos medienos tūris. Aukščiausio kaitrumo malkos tinka moderniems katilams. Paprastesnėms krosnims - mažesnio kaitrumo mediena. Tinkamas drėgnumas - iki 20%. Natūralaus pjovimo malkos dažnai turi virš 40% drėgmės. Rinkitės tvarkingai sukrautas malkas, atkreipkite dėmesį į medienos kokybę, sukrovimo būdą ir pardavėjo patikimumą. Laikykite malkas gerai vėdinamoje malkinėje su stogu. Natūraliai džiovinamos malkos pasiekia tinkamą sausumą per 24 mėn.
Kaina: Nuo 270 eurų už konteinerį. Užsakyti. Malkos yra viena dažniausių kuro rūšių, kuriomis yra šildomi namai. Kaitriausia grupė, kurių kaloringumas yra nuo 3500 iki 4000 kcal. Tokios yra dažniausiai beržinės, uosinės ar ąžuolinės išdžiovintos malkos, kurių drėgnumas neviršija 20%. Jos gali išskirti iki 5 KW šilumos. Vidutinio kaitrumo išskiria mažiau šilumos - iki 2,21 KW. Jų kaloringumas taip pat mažesnis: tarp 1800 ir 1900 kcal. Paskutinės grupės mediena yra mažai naudojama dėl jų mažo kaitrumo. Jų kaloringumas yra tarp 1500 ir 1700 kcal, o šilumos išskirti gali tik 2,1 KW. Šiai grupei priskiriamos eglinės, tupinės, liepos, drebulės malkos.
Perkant malkas dažnai yra aktualu pasirinkti, kokio ilgio ar storio jos yra gaunamos. Taip yra todėl, kad, skirtingiems kūrenimo šaltiniams gali tikti skirtingi dydžiai: pavyzdžiui, renkantis malkas židiniui, jos negali būti ilgos. Kaip ir visos kieto kuro rūšys, malkos turi būti laikomos sausai. Paprastai norint tai užtikrinti, reikia statyti atskirą malkinę, kur jos būtų tvarkingai sukrautos ir galėtų toliau džiūti (kuo sausesnis kuras, tuo kaitriau jis dega).
Ruošiant malkinę, svarbu sandariai ir tinkamai įrengti grindis, nes tiesiai ant drėgnos žemės sukrautos malkos praras gerąsias savybes. Tik sausos malkos užtikrina efektyvų šildymą, todėl šį kietą kurą reikėtų laikyti ant plytelių pagrindo arba palečių. Jeigu specialios patalpos malkų laikymui neturite, jas laikykite lauke, tiesa kuras turi būti apsaugotas nuo lietaus ar sniego. Sausos malkos užtikrins efektyvų šildymą, jei jos bus deginamos kieto kuro katile. Kieto kuro katilą žiemos metu paprastai reikia pakurti 2-3 kartus, priklausomai nuo jo galingumo bei talpos. Kuo daugiau malkų į katilą galėsite prikrauti vienu metu, tuo rečiau jį reikės papildyti. If Jums reikalingos sausos malkos, tuomet susisiekite su mūsų vadybininkais.
Atrodytų bene svarbiausia iš malkų savybių yra kaitrumas. Taip daugelis iš mūsų vadiname malkų kaloringumą. Tai fizikinis dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Bet, pasirausius įvairiuose žynynuose nesunkiai rasime, kad visų sausų malkų kaloringumas yra beveik vienodas - 4510 kcal/kg. Tačiau nevienodas malkų lyginamasis svoris, todėl daugiau informacijos gausim, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą, o 1 kubinį metrą (m3) malkų, arba kitaip - kietmetrį (ktm) medienos. Tai ypač svarbu žinant, kad malkos parduodamos ir perkamos tūriniais vienetais, o ne kilogramais ir tonomis.
Atsivertę 2002 m. gruodžio 10 d. aplinkos ministro patvirtintas „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles", rasime lentelę ir jos aprašymą. 8.3 lentelė naudotina medienos apskaitai taikant svėrimo metodą. Orasausės medienos drėgnumas - 12-15%. Medienos svorį padauginę iš kaloringumo - 4510 kcal/kg, nesunkiai pasiskaičiuosite, kiek kilokalorijų perkate, pirkdami vienokias ar kitokias malkas ir kokia 1000 kcal kaina. Neužmirškite, kad realus išskiriamos šilumos kiekis labai priklauso dar ir nuo malkų drėgnumo. Nurodytas 12-15% drėgnumas pasiekiamas per 1,5-2 metus uždengtoje, gerai vėdinamoje (prapučiamoje) patalpoje.
Projektas „Aplinkosauga” skelbia, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2020 metų naudodama atsinaujinančius energijos išteklius pagaminti net 60 procentų centralizuotai tiekiamos šilumos. Šiuo metu Lietuvos katilinėse tokiu būdu pagaminama 32 procentai šilumos. Absoliuti dauguma Lietuvoje sunaudojamo biokuro atkeliauja iš miškų. 80 procentų privačių namų ūkių taip pasigamina šilumą. Tyrimais iš miško kirtimo atliekų kasmet pagaminti apie milijoną kubinių metrų kuro ir pagaminti 2152 GWh energijos. Šiai, kaip lengviausiai prieinamai ir įsisavinamai biokuro rūšiai skiriamas didžiausias valstybės ir šilumininkų dėmesys.
Nuo šių metų pradžios Aplinkos ministerija Generalinei miškų urėdijai duotas įsakymas gaminti medžio skiedras, taip gerinant konkurencines sąlygas rinkoje. Per pirmąjį 2014 m. Rudeniop keliaujant per Lietuvą galima pamatyti šimtus palaukėse sustatytų šiaudų ritinių. Skaičiavimais, visoje Lietuvoje kiekvieną rudenį lieka apie 4 milijonai tonų šiaudų. Didžioji dauguma yra susmulkinami ir jų ten ir supūva, nors įstatymai draudžia, deginami. Pagal Lietuvos biomasės energetikos asociacijos duomenis, žemės ūkio atliekos svariai galėtų prisidėti prie bioenergijos gamybos. Ekonomiškai pagrįstas šiaudų potencialas sudaro ne mažiau 0,5 mln. tonų, iš kurių įmanoma pagaminti apie 1500 GWh šiluminės energijos - tai yra tris ketvirtis to, ką gali generuoti miško kirtimo atliekos. Lietuvoje šiaudai energijai naudojami nuo 1996 metų, tačiau į priekį pasistūmėta labai mažai. Lietuvoje dirvonuoja apie 400 000 hektarų nederlingos žemės. Europos Sąjunga skiria paramą šios žemės savininkams, pasiryžusiems joje auginti dirvožemiui nereiklius gluosnius, kurios po to būtų galima panaudoti biokurui. Kai kuriais skaičiavimais toks gaminimo būdas vienas efektyviausių reikalingo ploto ir generuojamos energijos prasme. Viename hektare užaugintais gluosniais galima pagaminti apie 45 MWh energijos. Per daug nesigilinant į technines katilinių specifikacijas - jų pritaikymą atskiroms biokuro rūšims, biokuras laimi prieš visas iškastinio kuro rūšis - mazutą, anglį.
Taip pat svarbu žinoti: kvadratinės ir kubinės mato apibrėžtys - kvadratinio ir kubinio matavimo sutrumpinimai. Vienas svarbus aspektas - malkų kaloringumas dažnai lyginamas su 4510 kcal/kg; realus išskiriamos šilumos kiekis priklauso nuo drėgnumo. Galutinės skaičiavimo gairės pateikiamos vadovėliuose, lentelėse ir taisyklėse, kurios reglamentuoja medienos matavimą ir tūrio nustatymą. Medienos svorį padauginę iš kaloringumo - 4510 kcal/kg, mes gauname kilokalorijų kiekį, kurį įsigyjame, pirkdami malkas. Neužmirškite, kad realus energijos išskyrimas priklauso nuo drėgnumo. Į aplinkosaugos kontekstą įtrauktos Tokios gairės ir propaguojami didelių biokuro projektų tikslai Lietuvoje - siekis didinti šilumos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.
Kaip lengvai pasigaminti malkų nešioklę-stovą 2in1? 🪵
Ąžuolas - be jokios abejonės tai kaitriausios malkos. Šios malkos nepamainomos centriniams, didesnės galios katilams. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakuros. Jos sunkiai skyla (išskyrus uosį), ilgai džiūsta, sunkios net ir išdžiūvusios. Jos dega net ir žalios, tačiau reikėtų kūrenti tik sausomis, nes visos malkos, o ypač ąžuolinės, turi nemažai dervų. Degant šlapioms malkoms, dervos kartu su suodžiais apkimba katilo sieneles ir ėsdina metalą, dėl ko katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus.
Paruoštas malkas sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje galima be nuostolių laikyti labai ilgai: uosį, skroblą 3-4 metus, o kitas ir dar ilgiau, nes kietųjų lapuočių mediena atspari puviniams. Nuo senų laikų beržinės malkos - vienos iš populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgiamos ir juodalksninės, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa, lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, dėl to beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos. Juodalksninės malkos šių trūkumų neturi, bet jų kaloringumas šiek tiek mažesnis. Ir beržinės ir juodalksninės malkos labai gerai skyla, o lazdyno dažniausiai ir visai skaldyti neprireikia. Visos šios malkos suskaldytos greitai džiūsta, tačiau, kol nėra sausos, greit pūva, todėl net ir plonesnes reikėtų perskelti, kad jos greičiau džiūtų. Džiovinti reikėtų gerai vėdinant.
Daletys malkos sunki ir tanki - senų ruplėtų beržų priekelminės dalies mediena, o jei sunki, vadinasi ir kaitri. Visos šios malkos dėl mažesnio kaloringumo priskiriamos III kaitrumo grupei, tačiau ir šios malkos yra gan populiarios, nes yra pigesnės ir turi kitų gerų savybių. Visos šios malkos labai lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksninės ir liepinės malkos yra neatsparios pūvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Jei malkinės stogas prakiuręs ir pro plyšį bėga lietaus vanduo, tai net per vieną vasarą toje vietoje baltalksninėse malkose gali įsiveisti puvinys. Šių malkų neverta laikyti ilgiau kaip du metus nes vėliau mažėja jų kaloringumas dėl sąveikos su ore esančia drėgme.
Drebulė yra kaminų valytoja. Vienas iš nedaugėlio būdų kaip saugiai ir patikimai išdeginti susikaupusius suodžius ir dervas, tai sukūrenti pilną pakūra sausų drebulinių malkų, esant pilnai krosnies traukai. Drebulinės malkos šį darbą atlieka bene geriausiai.
Reziumuojant, malkos ir jų kaloringumas yra daugelio veiksnių derinys: kaloringumas, drėgnumas, kilmė, dydis, saugojimo laikymo sąlygos ir katilo tipas. Malkų sektoriuje taikomos nuorodos iš teisinių dokumentų bei energetikos reformų konteksto - tai padeda tiksliai kalkuliuoti energijos sąnaudas ir efektyvumą. Taip pat pateikiamos praktinės gairės dėl malkų laikymo ir paruošimo, kad šildymas būtų efektyvus ir patikimas žiemą.
tags: #medienos #kaloringumas #mwh #t