Pirmasis bandymas Lietuvoje objektyviai įvertinti medienos išteklius įvyko 1969 m., kai valstybinių miškų atrankos metodu buvo inventorizuota apie 1,5 mln. ha ploto teritorija. Buvo gauti reikšmingi brandžių medynų tūrio skirtumai lyginant su sklypinės inventorizacijos metu nustatytais tūrio duomenimis. Praėjus beveik 30 metų, 1998 m. pradėta reguliari tęstinė inventorizacija atrankos metodu, siekiant objektyvumo informacijoje apie medienos išteklius tiek šalies, tiek tarptautiniais lygmenimis. Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolega Gintaru Kulboku apžvelgia medienos išteklius ir jų pokyčius per pastaruosius 20 metų, atsižvelgiant į Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998-2017 m. laikotarpį.
Kaip matuojami medienos ištekliai ir kas lemia tūrio skaičiavimą
Medienos ištekliai miškuose išreiškiami stiebų tūriu, tūrio prieaugiu, dažnai su žieve, kubiniais metrais. Medžių stiebai, jų tūris ar prieaugis apskaitomi matuojant stiebo ilgį nuo šaknies kaklelio iki viršutinio pumpuro. Šaknies kaklelis - vieta, kur baigiasi stiebas ir prasideda šaknys. Drėgnose ar šlapiose augavietėse šaknies kaklelio vieta dažnai būna iškilusi virš žemės paviršiaus, o sausose augavietėse - dažnai sutampa su žemės paviršiumi. Dėl to nemažai šalių virš šaknies kaklelio esančią antžeminę kelmo dalį neįskaito į stiebo tūrio apskaitą, todėl stiebo tūris gali būti sumažintas apie 2 proc.
Dėl objektyvumo šaknies kaklelio vietai identifikuoti Lietuvoje naudojama metodika, užtikrinanti stabilią skersmens 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio matavimo vietą tiek laikinuose apskaitos bareliuose, tiek pakartotinai matuojant medžius pastoviuose apskaitos bareliuose. Taip nenaudojama išorinio skersmens matavimo vietos ženklinimo.
Trumpa Lietuvos miškų išteklių dinamika 2002-2017 m.
Vidutinis Lietuvos miškų bendras tūris išaugo nuo 455 iki 547 mln. m3 (penktadaliu), o metinis prieaugis vidutiniškai siekė 6,1 mln. m3 (3 m3/ha). Paskutinis dešimtmetis pasižymėjo itin intensyviu tūrio didėjimu - 7,1 mln. m3 kasmet. Daugiausia šiam augimui įtakos turėjo atkurtų po 1992-1996 m. pažeidimų eglynų Perėjimas į II-III amžiaus klases ir labai intensyvus vyresnių nei 40 metų pušynų augimas. Pušies I-III amžiaus klasių jaunolynų plotai buvo mažesni, o tai prisidėjo prie pušynų vidurio tūrio ir prieaugio didėjimo. Eglynai ir beržynai sudaro gana vienodą sukaupto tūrio dalį, tačiau jų plėtra vyksta skirtingai: eglynuose tūrio didėjimas vyksta ploto sąskaita, o beržynuose - ploto sąskaita. 2 pav.
Brandžių medynų ištekliai Lietuvoje per pastaruosius 20 metų augo itin sparčiai (3 pav.). Daugiausia - beržynuose, po jų - eglynuose ir baltalksnynuose, o pušynuose jų dalis taip pat augo, bet lėčiau. Drebulynai pasižymi stabiliausiais tūrio augimo rodikliais (23,3-25,5 mln. m3) per laikotarpį. Baltalksnynų ir drebulynų vidutiniai tūriai keitėsi mažiausiai tarp visų rūšių. Brandžių medynų tūriai 2002-2017 m. išaugo nuo 110 iki 152 mln. m3, tai beveik 1,4 karto, vidutinis kasmetinis prieaugis siekė 2,8 mln. m3. Brandžiuose medynuose susikaupia apie pusė visoje šalyje sukauptos medienos.
Rūšinė sudėtis ir pokyčiai
Per pastaruosius 20 metų Lietuvos miškų rūšinė sudėtis atitinka kelių svarbių tendencijų derinį: didėja beržynų, pušynų ir juodalksnynų dalys; mažėja pušynų plotas, baltalksnynų dalis. Brandžių medynų rūšinė sudėtis skiriasi nuo visų medynų tūrio sudėties: pušynai, nors jų plotas mažėja, vis tiek didina bendrą medienos tūrio dalį ir stiebo tūrio dalis. Juodalksnynų ploto augimas lemia didėjantį juodalksnio tūrio dalį. Brandžių drebulynų plotai stabilūs. Panašios tendencijos matomos ir eglynuose.
Brandžių medynų išteklių pokyčiai artimiausioje ateityje priklausys nuo to, kiek vyresnių ir pribrendusių medynų vyravimas išliks, bei jų tūrio prieaugio ir kaupimo dinamikos. Pribręstančių pušynų ir eglynų vidutiniai tūriai yra artimi brandžių medynų, o kartais net didesni už juos, įtvirtindami, kad artimiausio dešimtmečio brandžių miškininkų prognozės rodo 4-5 m3/ha metinį tūrio didėjimą.
Santrauka apie pagrindines tendencijas
Pušynai turi didžiausius visų Lietuvos miškų išteklius: 226 mln. m3, taip pat didžiausius vidutinius tūrius visų medynų (333 m3/ha) ir brandžių medynų (417 m3/ha) bei didžiausią kaupimo intensyvumą (6,6 mln. m3 per penkerius metus). Eglynai ir beržynai turi panašius išteklius (94 mln. m3 ir 88 mln. m3 atitinkamai), jų vidutiniai tūriai skiriasi: eglynuose 249 m3/ha, beržynuose 203 m3/ha. Drebulynai pasižymi dideliu 383 m3/ha vidutiniu tūriu brandžiuose medynuose, nors iš visų miškingumo požiūriu yra kitų kategorijų atstovai. Pokyčiai 2017 m. rodo, kad vidutiniai brandžių medynų tūriai yra aukštesni nei vidutiniai visų medynų, o daugiausia augimo įtakoja pušynai, beržynai ir drebulynai.
Šiuo metu brandžių medynų tūriai išaugo iki 1,3 karto, o jų dalis bendrame šalies medienos tūrinyje ir toliau didėja. Brandžių medynų išteklių augimo tempas ir jų plėtros perspektyvos įtakoja miškininkystės politiką, technikas ir ekonominį balansą šalies rinkoje. Brandžių medynų tūrio augimo greitis 2017 m. buvo 1,3 karto virš visų medynų vidurkio, o didžiausias augimas stebimas beržynuose, pušynuose ir juodalksnynuose.
Apžvalga apie miškų funkcijas ir ekonominę svarbą
- Pušynai atsakingi už didžiausius išteklius, didžiausius vidutinius tūrius ir didžiausią brandžių medynų kaupimo intensyvumą per pastarąjį penkmetį.
- Eglinukai ir beržynai turi panašius bendrus išteklius, tačiau skirtingą dinamiką plėtros požiūriu: eglynuose tūris didėja ploto atžvilgiu, beržynuose - ploto didėjimo įtaka.
- Drebulynai pasižymi stabiliausiu brandžių medynų tūrių lygiu laikotarpyje.
- Tolygaus amžiaus klasių struktūros principas užtikrina švarų, tolygų medienos tiekimą ateičiai bei CO2 absorbcijos potencialą.
Didžiausios problemos ir politinės įžvalgos
Tarp opiausių problemų - siūlymas rekonstruoti miško grupių sistemą per Miškų įstatymo pakeitimus. Dabartinis miškų skirstymas grupėmis galioja nuo 1994 m., su nuolatiniais vėlesniais patikslinimais. Siūloma nuriekti dalį II ir III grupių miškų planuojamuose pakeitimuose, o pagrindinius kirtimus atsisakyti šiose grupėse; tai galėtų prarasti suderinamumą su MCPFE europine klasifikacija. Lietuvos saugomi miškai yra harmonizuotos su europinėmis klasifikacijomis, o informacija apie išteklius, prieaugį ir panaudojimą leidžia prognozuoti medienos išteklių panaudojimo balansus, vidaus rinką ir pramonės pajėgumus.
Miškų savininkas dažnai atsiduria situacijoje, kai valdas veikia valstybės apribojimai, o savininko galimybės efektyviai naudoti turtą mažinamos. Tolygaus miško naudojimo principas užtikrina ilgalaikius tikslus ir CO2 apsaugą, tuo pačiu metu leidžia įvertinti plotų proporcijas ir medienos tiekimą ateities kartoms. Nedaugelis mitų apie negyvos medienos naudą CO2 saugojime yra paneigti: CO2 sandėliavimui būtini ilgo laikotarpio produktai, o negyva mediena grįžta į atmosferą per puvimą. Todėl svarbu ieškoti patikimesnių CO2 sandėliavimo būdų medienoje ir medienos pramonėje, ypač ilgamečiuose produktuose.
Ekonominiai ryšiai ir eksportas
Lietuvos miškų sektorius turi stiprias vidaus ir užsienio prekybos jungtis. Lietuvos medienos pramonė sudaro apie 2% pramonės pridėtinės vertės ir 13% visos pramonės darbo vietų. Eksportas sudaro apie 55% šios sektoriaus apyvartos, o Lietuva turi nuosavų medienos išteklių, leidžiančių toliau vystyti pramonę ir jos eksportą. 2007-2008 m. sektoriaus apyvarta siekė 2,2 mlrd. EUR, o krizė pakenkė intensyvai 2009 m.; vėliau atsigaunta. 2010 m. sektoriaus aktyvumas augo, nors iki prieškrizinio lygio dar nepateko. Dabar didelis dėmesys skiriamas miškininkystės struktūrinei kaitai: didėja brandžios medienos ir spygliuočių miškų dalis. Spygliuočių miškai užima daugiau nei pusę viso ploto, o kietųjų lapuočių dalis Lietuvoje yra nedidelė (apie 3%).
Naujausios perspektyvos rodo, kad galimas tolygus miško naudojimas padės užtikrinti konsistentišką medienos tiekimą ir CO2 valdymą. Tačiau privatizacijos procesai ir per didelis mažų valdos plotų skaičius gali riboti investicijas į miškų įvairovę ir tolygų amžiaus struktūros vystymąsi. Dėl pasaulinės konkurencijos ir perdirbimo pramonės plėtros Lietuva susiduria su iššūkiais užtikrinti stabilų medienos poreikį iš vidaus rinkos ir užsienio prekybos balansą.
Užbaigimas
Ši Lietuvos miškų inventorizacijos ir medienos išteklių apžvalga parodo, kaip mokslo ir praktikos sintezė leidžia sektoriui planuoti ateities veiksmus: nuo tikslių stiebo tūrio matavimo metodikų iki teritoriškai išskirstytos amžiaus klasių struktūros, kuri užtikrina tvarų medienos tiekimą, biologinę įvairovę ir CO2 balansą. Taip pat akcentuojama būtinybė laikytis tolygaus miško naudojimo principo bei siekti suderinti želdinimo, apsaugos ir ekonominių poreikių balanso, kad miškai ir jų ištekliai tarnautų ir dabarčiai, ir ateities kartoms.
