Pirmasis bandymas Lietuvoje objektyviai įvertinti medienos išteklius buvo atliktas 1969 m., inventorizavus valstybinius miškus atrankos metodu beveik 1,5 mln. ha plote. Buvo gauti gana reikšmingi brandžių medynų tūrio skirtumai lyginant su tūriu nustatytu sklypinės inventorizacijos metu. (1 pav.) Praėjo beveik 30 metų, kol išaugo poreikis objektyviai informacijos apie medienos išteklius tiek šalies, tiek tarptautiniu lygmenimis ir 1998 m. pradėta reguliari tęstinė inventorizacija atrankos metodu.
Šiame straipsnyje prof. Andrius Kuliešis su kolega Gintaru Kulboku nagrinėja medienos išteklius ir jų pokyčius per pastaruosius 20 metų. Tad susipažinkite su vienu iš Lietuvos miškų dinamikos aspektų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998 - 2017 m. Šios inventorizacijos metu gauti duomenys leido iš esmės patikslinti iki šiol naudojamos ūkiniam projektavimui sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, pritaikyti atrankos metodą brandžių medynų inventorizacijai urėdijos lygmenyje.
Medienos išteklių apibrėžimas ir matavimo principai
1 pav. Medienos ištekliai miškuose yra išreiškiami stiebų tūriu, tūrio prieaugiu, paprastai su žieve, kubiniais metrais. Medžių stiebai, jų tūris ar prieaugis yra apskaitomi matuojant stiebo ilgį nuo šaknies kaklelio iki viršutinio pumpuro. Šaknies kaklelis yra ta vieta, kur baigiasi stiebas ir prasideda šaknys. Sausose augavietėse šaknies kaklelio vieta dažniausiai sutampa su žemės paviršiumi, o drėgnose ar šlapiose - dažniausiai ji būna iškilusi virš žemės paviršiaus. Tai gana svarbi detalė, kadangi nemažai šalių augančio stiebo tūrį nustato nuo kelmo pjūvio vietos, tokiu būdu virš šaknies kaklelio esanti antžeminė kelmo dalis į stiebo tūrį neįskaitoma. Dėl šios priežasties stiebo tūris gali būti sumažintas apie 2 proc.
Siekiant matavimų objektyvumo, Lietuvos NMI metu šaknies kaklelio vietai identifikuoti yra naudojama metodika, užtikrinanti stabilią skersmens 1.3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio matavimo vietą ne tik vienkartinių matavimų metu laikinuose apskaitos bareliuose bet ir pakartotinai matuojant medžius pastoviuose apskaitos bareliuose, kai yra svarbu nenaudoti išorinio skersmens matavimo vietos ženklinimo.
Veiksniai, lemiantys medienos tūrio pokyčius (2002-2017 m.)
Visas įsigytas duomenų rinkinys rodo, kad bendras medienos tūris Lietuvos miškuose 2002 - 2017 m. padidėjo nuo 455 iki 547 mln. m3, t.y. penktadirčiai, vidutiniškai 6,1 mln. m3 (3 m3/ha) kasmet. Paskutinis dešimtmetis buvo ypač intensyvaus tūrio didėjimo laikotarpis - 7,1 mln. m3 kasmet. Tokiam padidėjimui daugiausia įtakos turėjo atkurtų po 1992-1996 m. pažeidimų eglynų perėjimas į intensyvaus augimo laikotarpį, taip pat didžiuliai pušynų, vyresnių nei 40 metų, su labai intensyviu augimu, plotai. Pušies I - III amžiaus klasių jaunuolynų plotai, gerokai mažesni už normalų, t.y. tolygaus pasiskirstymo amžiaus klasėmis plotą, taip pat ženkliai prisidėjo prie pušynų vidutinio tūrio ir prieaugio padidėjimo. Visa tai lėmė, jog didžiausi medienos tūriai sukaupti ir toliau intensyviausias jų kaupimas vyksta pušynuose (2a pav.).
Eglinai ir beržynai pasižymi palyginti vienodu sukauptu tūriu ir vienodu tolesnio tūrio kaupimo intensyvumu. Eglynuose tai vyksta tūrio didėjimo ploto vienete sąskaita (2b pav.), o beržynuose - medynų ploto didėjimo sąskaita. Intensyviausiai medžių stiebų tūris ploto vienete didėja pušynuose dėka labai rezervuotų pagrindinių kirtimų ir dėka neproporcingai mažesnio pirmųjų trijų amžiaus klasių pušynų ploto (2b pav.).
Visų kitų minkštųjų lapuočių medynų vidutiniai tūriai kinta 150 - 270 m3/ha ribose, mažiausi yra baltalksnynuose, didžiausi - drebulynuose. Baltalksnynų ir drebulynų vidutiniai tūriai analizuojamame laikotarpyje keitėsi mažiausiai. Lietuvos miškų rūšinės sudėties kaitą per 20 metų išnagrinėjome trimis aspektais: palygindami vyraujančių medžių rūšių medynų ploto ir medynų tūrio santykio bei medžių stiebų tūrio santykio pagal medžių rūšis visuose medynuose pasikeitimus (lent.).
Analizuojamo laikotarpio metu sumažėjo pušynų (2,1 proc. punkto) ir baltalksnynų plotai (0.5 proc. punkto), padidėjo beržynų (0.7), drebulynų (0,6), juodalksnynų plotai (1.9 proc. Punkto). Pagal visų trijų rūšinės sudėties rodiklių kaitą galima išskirti keletą medžių rūšių grupių. Pušynų ploto daliai mažėjant, tiek pušynų tūrio, tiek pušies medžių tūrio dalis vis tiek didėja, kas rodo, jog pušynai nepakankamai pasipildo jaunuolynais, o pušynuose sukauptos medienos atsargos naudojamos labai rezervuotai.
Juodalksnynų ploto daliai didėjant, didėja juodalksnynų ir juodalksnio medžių tūrio dalys, kas rodo, jog juodalksnio medžiai gana anksti pasiekia didelį prieaugį, o juodalksnio naudojimas nėra intensyvus. Panašios tendencijos stebimos ir eglynuose. Brandžių medynų ištekliai Lietuvos miškuose pastaruosius 20 metų didėjo itin sparčiai (3 pav.).
Labiausiai didėjo ir tebedidėja beržynų, pušynų ir juodalksnynų brandžių medynų plotai - vidutiniškai po 8-12 tūkst. ha per 5 metus. Tarp brandžių medynų šiuo metu vyrauja beržynai (113.5 tūkst. ha), po jų seka eglynai (76,6 tūkst. ha), baltalksnynai (70,4 tūkst. ha) ir tik ketvirtos vietos pušynai (64.9 tūkst. ha). Stabiliausi yra brandžių drebulynų plotai - 69-71 tūkst. ha, jų plotas paskutinį penkmetį sumažėjo iki 60,8 tūkst. ha.
3 pav. Brandžių medynų rūšinė sudėtis pagal medžių stiebų tūrius, tiek bendrus, tiek ploto vienete yra gana skirtinga, lyginant su visų medynų tūrio rūšine sudėtimi (4a, 4b pav.). Brandžių medynų tūriai 2002 - 2017 m. padidėjo nuo 110 iki 152 mln. m3 t.y. beveik 1,4 karto arba vidutiniškai 2,8 mln. m3 kasmet, nežiūrint kasmet iškertamo vidutiniškai 10 mln. m3 stiebų tūrio. Vidutinis kasmetinis brandžių medynų tūrio didėjimas pastarajame dešimtmetyje pasiekė 3.8 mln. m3. Brandžiuose medynuose sukaupiamai medienai tenka pusė kasmet visuose šalies miškuose sukaupiamos medienos. Daugiausiai brandžios medienos sukaupta beržynuose, po jų seka eglynai ir pušynai (4a pav.).
Brandūs pušynai pagal bendrą medynų tūrį tik pastarąjį penkmetį aplenkė drebulynus. Drebulynai 2002 metais pagal brandžių medynų tūrius vyravo šalies miškuose. Brandžių juodalksnynų ir baltalksnynų medienos ištekliai yra artimi ir mažiausi minkštųjų lapuočių tarpe. Drebulynai pasižymi labiausiai stabiliais nagrinėjamame laikotarpyje brandžių medynų tūriais (23,3 - 25,5 mln. m3).
Kitų medžių rūšių brandžios medienos išteklių kaupimo intensyvumas pastarajame dešimtmetyje kito nuo 3.6 iki 11.4 mln. m3. Pušynuose per pastaruosius 10 m. brandžių medynų tūriai padidėjo daugiausia - 11,4, beržynuose 8.9 mln. m3, juodalksnynuose - 6.7 eglynuose - 5.9, ir baltalksnynuose - mažiausiai - 3,6 mln. m3, tuo tarpu drebulynuose sumažėjo 1,1 mln.
4 pav. Vidutiniai brandžių medynų tūriai 2017 m būklės yra didesni už vidutinius visų medynų tūrius vidutiniškai 1,3 karto. Mažiausiu brandžių ir visų medynų tūrio 1 ha santykiu pasižymi pušynai (1,25) ir baltalksnynai (1,23), kuriuose vyrauja vyresnio amžiaus medynai. Brandžių medynų tūrio pokyčius artimiausioje ateityje lems suformuotas vidutinio bei pribręstančio amžiaus medynų vyravimas bei tuo sąlygojamas jų tūrio prieaugis ir tūrio prieaugio kaupimas. Pribręstančių pušynų ir eglynų vidutiniai tūriai yra artimi brandžių medynų tūriams, o pribręstančių pušynų netgi didesni už brandžių pušynų vidutinius tūrius. Tai svarbi prielaida brandžių medynų vidutinių tūrių didėjimui ir ateityje, leidžianti pagrįstai teigti, jog artimiausią dešimtmetį brandžių medynų tūriai kasmet didės vidutiniškai 4-5 m3/ha.
Santrauka ir racionalus miškų vystymasis
Pušynai pasižymi didžiausiais Lietuvos miškuose sukauptais medienos ištekliais (226 mln. m3), taip pat didžiausiais vidutiniais tiek visų (333 m3/ha), tiek brandžių medynų (417 m3/ha) vidutiniais tūriais bei didžiausiu brandžių medynų kaupimo intensyvumu (6.6 mln. m3) per pastarąjį penkmetį. Eglynai (378 tūkst. ha) ir beržynai (431 tūkst. ha) yra sukaupę daugmaž vienodus medienos išteklius (atitinkamai 94 ir 88 mln. m3), taip pat ir artimus brandžių medynų išteklius ( 29,6 ir 35,6 mln. m3). Eglynuose yra 20 proc. didesni nei beržynuose vidutiniai tūriai (249 ir 203 m3/ha). Drebulynai pagal vidutinį visų medynų (250 m3/ha) ir brandžių medynų (383 m3/ha) stiebų tūrį prilygsta eglynams (atitinkamai 249 ir 386) ir šiuo požiūriu pranoksta visų kitų medžių rūšių medynus.
Auginami Lietuvos miškuose medienos ištekliai, jų kaupimo intensyvumas yra racionalios ūkinės veiklos bei moksliniais pagrindais grįsto miškininkavimo modelio taikymo per pastaruosius 50 - 70 metų, racionalaus gamtosauginių, socialinių bei ekonominių funkcijų derinimo rezultatas. Skelbtas „Mūsų Girios“, 2019. Nr.8, 8-10 p. Nors nuolatinė miestų plėtra ir vis didėjantys plotai, kuriuose įsikūrę įvairios paskirties komerciniai pastatai daugeliui gyventojų kelia nerimą, miškų padėtis Lietuvoje tikrai nėra prasta.
- Miškai užima daugiau nei 33 procentus šalies ploto; tai teikia naudą valstybei per miškų ūkių darbus ir eksportą.
- Tikslūs ir nuolat atliekami inventorizacijų duomenys leidžia įvertinti pokyčius bei planuoti ūkio veiklas atsižvelgiant į rūšinę sudėtį ir tūrių dinamiką.
- Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys rodo nuolatinį medienos tūrio augimą visose medynų grupėse ir teigiamas tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje.
Turimų duomenų analizė rodo, kad daugiausia pasiekimų brandžių medynų vystymesi reikšmė tenka beržynams, eglynams ir drebulynams, o pušynų augimas ir jų išteklių kaupimas taip pat įgauna vis didesnį svarbą dėl suvešėjusių kirtimų ir amžiaus klasės pokyčių. Pribręstančių pušynų ir eglynų tūrio lyginimas su brandžių, bei jų augimo profilis sustiprina prognozes apie ateities tūrių didėjimą.
Duomenų apie žemės plotus ir miškų grupes apžvalga (2020 m. pradžia)
2020 m. sausio 1 d. miško žemės plotai, priklausantys I-IV miškų grupėms, sudarė atitinkamai rezervatiniai (27,1 tūkst. ha), specialios paskirties (256,0 tūkst. ha), apsauginiai (281,3 tūkst. ha) ir ūkiniai miškai (1635,8 tūkst. ha).