Mediena skirstoma į tris pagrindines grupes: spygliuočių, kietųjų lapuočių ir minkštųjų lapuočių medieną. Tradicinis skirstymas į kietąją ir minkštąją medieną remiasi ne fiziniu kietumu, o medžio botanine grupe. Spygliuočiai (pušis, eglė, maumedis) pasižymi mažesniu tankiu, greitesniu augimu ir patrauklia kaina. Minkštieji lapuočiai (beržas, alksnis, liepa) užima atskirą nišą. Pušis, eglė ir maumedis sudaro didžiąją dalį Lietuvoje parduodamos statybinės medienos.
Spygliuočių ir lapuočių savybės
Natūralūs sakingieji aliejai suteikia spygliuočių medienai tam tikrą atsparumą drėgmei. Tačiau sakingumas gali kelti problemų dažant, nes sakai prasiskverbia pro dažų sluoksnį. Kietieji lapuočiai, tokie kaip ąžuolo mediena, uosis ir bukas, pasižymi dideliu tankiu, mechaniniu atsparumu ir ryškia pluošto tekstūra. Lapuočių mediena kainuoja daugiau nei spygliuočių, nes medžiai auga lėčiau ir formuoja tankesnę struktūrą.
Lietuvos rinkoje dominuoja šešios medienos rūšys, kurių kiekviena pasižymi skirtingu tankiu, kietumu ir pritaikymu konkretčioms užduotims. Pušies mediena pasižymi tankiu apie 490-520 kg/m³ ir Jankos kietumu apie 1990 N, todėl priskiriama vidutinio kietumo spygliuočiams. Pušis yra populiariausia dėl prieinamumo, universalumo ir palankios kainos. Natūrali pušies mediena nėra itin atspari drėgmei, bet impregnuota pušis puikiai tinka lauko darbams. Eglės medienos tankis siekia apie 430-470 kg/m³, todėl ji lengvesnė už pušį ir pasižymi geresnėmis šilumos izoliacijos savybėmis. Spalva šviesesnė nei pušies, raštas vienodesnis, o sakingumo lygis žemesnis.
Konstrukciniams darbams dažniausiai naudojama kalibruota C24 mediena, atitinkanti Europos standarto EN 14081 reikalavimus. Ąžuolo medienos tankis siekia 670-760 kg/m³, o Jankos kietumas apie 6000 N, todėl tai viena kiečiausių Europos medienos rūšių. Kietumo, ilgaamžiškumo ir estetikos derinys lėmė, kad ąžuolas laikomas aukso standartu grindų, laiptų, baldų ir durų gamyboje. Ąžuolo mediena rūšiuojama į tris pagrindines klases: „Select“ (minimalūs defektai, vienoda spalva), „Natural“ (leistinos didesnės šakelės, natūralus raštas) ir „Rustical“ (ryškūs charakterio elementai, spalviniai kontrastai).
Maumedžio medienos tankis siekia 590-680 kg/m³, o Jankos kietumas apie 5200 N. Tai kiečiausias Europos spygliuotis. Dėl šių savybių maumedis dominuoja terasinių lentų, fasadų, tvorų, lauko baldų ir prieplaukų segmente. Beržo medienos tankis siekia apie 620-670 kg/m³, o šviesus, vienodas paviršius daro ją populiarią faneros gamyboje, parketui ir modernių baldų gamyboje. Uosio mediena (tankis apie 650-700 kg/m³) derina kietumą su lankstumu, o gražus pluošto raštas suteikia gaminiams išskirtinumo. Juodalksnis pasižymi mažesniu tankiu (apie 490-530 kg/m³), rausva spalva ir lengvu apdirbimu. Liepa, dar minkštesnė nei alksnis, lieka tradicinis drožėjų pasirinkimas.
Įvairių medienos rūšių praktinis dėmesys
Kalama vinis praskleidžia ir iš dalies perpjauna medienos pluoštą. Medienos atsparumas lenkimui priklauso nuo veislės ir drėgnumo. Drėgną medieną lengviau sulenkti, ji ne taip greitai lūžta. Taigi iš tokios medienos daromos sijos, ilginiai, gegnės ir t.t. Perdžiūvusi arba papuvusi mediena yra trapi. Tokią medieną galima pažinti iš lūžio: lūžio vieta paprastai būna beveik statmenai dantyta. Šalčio plyšiai atsiranda dėl stiprių šalčių poveikio, o spinduliniai plyšiai žiojėja spinduline kryptimi ir tik per kamieno centrą. Žiediniai plyšiai driekiasi metinių rievių kryptimi.
Iš garso, girdimo stuksenant medieną, galima nustatyti jos sveikumą bei sausumą. Sausa mediena skamba grynu, metalinį atspalvį turinčiu garsu. Medienos drėgmę galima nustatyti tikrinant svorį. Šviežiai nupjauta mediena visuomet būna drėgnesnė, negu leidžia gaminių standartai. Higroskopinio vandens dalis vidutiniškai apie 30 %, o absoliutus drėgnis vadinamas sausuoju arba drėgnu, priklausomai nuo atsiradusių sąlygų.
Su apsauginiu apdorojimu lauke gerai tarnauja impregnuota pušis bei termo mediena. Pušis kietesnė, sakotesnė ir tamsesnė, geriau atlaiko drėgmę ir tinka lauko konstrukcijoms. Eglė lengvesnė, šviesesnė, mažiau sakota, todėl dominuoja karkasinėse konstrukcijose bei vidaus apdailoje. Didesnį atsparumą drėgmei suteikia maumedis, tikas ir kedras, o nuolatinį drėgmei atsparumą galima įgyti ir impregnuota ar termo apdorota mediena.
Medienos ydos ir kokybės kontrolė
Visada geresnė yra siauresnių rievių, šaltesnio klimato zonos rajonuose augusi mediena. Ydos apima šakas, plyšius, netaisyklingą pluošto pasiskirstymą ir kt. Šakos yra dažniausia yda, jos skirtingo dydžio gali būti sveikos arba pūvančios. Plyšiai gali būti spinduliniai, žiediniai ar šalčio plyšiai. Įvairūs vabzdžiai gali pažeisti medieną, palikdami kirmgraužas. Tvirta ir gerai parinkta mediena užtikrina ilgaamžiškumą ir racionalų naudojimą įvairiose pramonės šakose.
Medienos taikymo gairės
- Ąžuolo, uosio ir bukas mediena tinka aukštos klasės baldams, grindims ir durims dėl kietumo ir pluošto rašto.
- Pušies obliuota mediena dažnai naudojama vidaus apdailai, o impregnuota pušis - lauko darbams.
- Maumedis ir termo mediena dominuoja terasinėse lentose, fasaduose, tvorose, lauko baldų segmentuose.
- Eglė kviečia karkasiniams elementams ir vidaus apdailai dėl mažesnio tankio ir geresnės šilumos izoliacijos.
- Laurų ir egzotiškos medienos dažnai pasirenkamos dėl specifinių estetikos ar atsparumo aplinkos sąlygoms.
Susisiekite su „Medžio turas“ komanda, jei norite išsirinkti optimalų sprendimą savo projektui. Tel. +370 637 54567 arba apsilankykite Užupio g. pardavimo aikštelėje.
Skirstymas remiasi botanine grupe: lapuočiai priskiriami kietajai, o spygliuočiai - minkštajai medienai. Faktinis kietumas ne visada atitinka šią klasifikaciją, nes maumedis (spygliuotis) kietumu lenkia liepą ir alksnį (lapuočius). Praktikoje kietoji mediena ilgaamžiškesnė ir atsparesnė mechaniniam poveikiui, bet brangesnė.
Natūraliai drėgmei atsparios rūšys: maumedis, tikas ir kedras. Su apsauginiu apdorojimu lauke gerai tarnauja impregnuota pušis bei termo mediena. Pušis kietesnė, sakotesnė ir tamsesnė, geriau atlaiko drėgmę. Tiesa, kiekviena medienos rūšis turi savo optimalią paskirtį, todėl pasirinkimas turėtų būti pradėtas nuo patikimos žaliavos.