Pagal Statistikos departamento duomenis 2024 m. pirmieji trys šių metų ketvirčiai Lietuvoje pabrėžė esminius iššūkius ir naujas tendencijas užsienio prekyboje, ypač medienos ir jos gaminių sektoriuje. Eksportas per tris ketvirčius sumenko 6% lyginant su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu ir siekė 3,12 mlrd. Eur, tačiau eksportas išlieka didelis konkurentas importui, o tolesnės dinamikos klausimu svarbios užsienio rinkos bei vidaus paklausa baldų ir popieriaus segmente. Importas per tas pačias tris ketvirčių užsimes tik 0,4% mažiau - 1,26 mlrd. Eur, o bendra prekybos saldo buvo 3,1 mlrd. Eur neigiamas, bet 2024 m. III ketvirčiu prekių srautai pradėjo rodyti atsigavimo ženklus toj pačioje medienos ir jos gaminių srityje.
Eksportas ir jo ryšys su medienos sektoriaus produkcija
Per 2024 m. tris ketvirčius eksportuotų medienos bei jos gaminių vertė, palyginti su 2023 m., sumažėjo 2,8% iki 3,12 mlrd. Eur, o jų dalis bendrame eksporte išaugo nuo 10,7% iki 11,1%. Medienos ir jos gaminių eksportas III ketvirtį siekė rekordiškai didelę sumą - 1,06 mlrd. Eur. Eksportuotos medienos ir jos gaminių ledinė dalis per metus išliko pagrindiniu Lietuvos eksportuotoju sektoriuje, o popieriaus ir jo gaminių bei baldų segmentai prisidėjo prie apimčių pokyčio.
Trečiąjį ketvirtį eksportuota iš Lietuvos medienos ir jos gaminių į Žemyninę Europą, įskaitant Vokietiją, Švediją, Jungtinę Karalystę ir Norvegiją. Iš Vokietijos rinkos parduotos prekės už 371 mln. Eur, o Švedijoje - 277 mln. Eur. Eksportas į JK siekė 265 mln. Eur, o į Norvegiją - 202 mln. Eur. Importo kontekste bene didžiausias eksportas fiksuotas į Lenkiją (242 mln. Eur) ir Daniją (191 mln. Eur).
Medienos gaminių eksporto struktūra
- Medienos ir jos gaminių eksportas sudarė didžiąją dalį prekybos, tačiau baldų eksportas 2024 m. laikotarpiu lėtėjo dėl 3% sumažėjimo per metus, nors trečiąjį ketvirtį baldų eksportas išaugo.
- Medinių baldų eksportas per tris ketvirčius augo nuo 357 mln. Eur iki 418 mln. Eur, o jų bendra išvežta suma siekė 1139 mln. Eur, palyginti su 1170 mln. Eur 2023 m.
- Pagrindinė baldų rinka išlieka Vokietija, kur įėjusi dalis siekia 12% visų baldų eksportuoti į 2024 m. laikotarpį, o Švedija užima 11% rinkos.
Biudžeto kontekstas ir rinkos pokyčiai
Importuojamų pjautinės medienos kiekiai 2024 m. trečiajame ketvirtyje buvo ypač reikšmingi, o iš Latvijos ir Lenkijos importas rodė skirtingas dinamikas: iš Latvijos lapuočių medienos importas išaugo, o spygliuočių - sumažėjo. Iš Lenkijos importas išliko didelis, o lapuočių medienos importas iš Ukrainos, Estijos ir Švedijos rodo įvairiapusę krypčių įvairovę. Importas iš Latvijos per tris ketvirčius sudarė 168 tūkst. m³ spygliuočių medienos, iš Ukrainos - 67 tūkst. m³ spygliuočių medienos, o iš Estijos - 41 tūkst. m³ lapuočių miško išteklių.
Popieriaus ir jų gaminių importas per 2024 m. ketvirčius padidėjo, pasiekdamas 411 mln. Eur, o medinių baldų importas trečiajam ketvirčiui siekė 29 mln. Eur, o viso importo baldų dalis išaugo apie 3% iki 266 mln. Eur. Importo rizikos dėmesys krypsta į Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos dalį, kuri kartu sudaro apie 27% šio segmento importo. Tačiau kitose rinkose matoma diversifikacija, pavyzdžiui, Kinijos baldų importas išaugo ir tapo antruoju pagal svarbą tiekėju po Lenkijos.
Importo struktūra: kur atkeliauja medienos žaliavos?
Per tris 2024 m. ketvirčius pjautinės medienos importuota 434 tūkst. m³, o spygliuočių - 345 tūkst. m³. Lapuočių medienos importas sudarė 89 tūkst. m³. Iš Latvijos importo dalis išaugo iki 104 tūkst. m³ spygliuočių medienos, o iš Lenkijos - 138 tūkst. m³. Didžiausios importo dalies iš Lietuvos nepanaudodami sandorių pavyzdžiai - estetinėms ir konstrukcinėms reikmėms - dalis susijusi su skiedrų ir pjuvenų importu, kuriuos naudoja baldų ir kitų medienos pramonės sektorių gamintojai. Skiedrų ir pjuvenų importas 2024 m. sumažėjo 1,2 mln. m³ lyginant su ankstesniais metais, o jų pagrindinis tiekėjas išlieka Baltarusija.
Eksporto taškai: kur keliauja Lietuvoje išvežta mediena?
Spygliuočių medienos eksporto kryptys išlieka stiprios Vokietijoje (70 tūkst. m³), Ispanijoje ir Nyderlanduose, o eksporto apimtys į Kiniją ženkliai išaugo iki 93 tūkst. m³. Lapuočių ir spygliuočių medienos eksporto dinamiką daugiausiai įtakojo šių rinkų poreikiai bei kainų svyravimai. 2024 m. trečiąjį ketvirtį didžiausias išvežtas kiekis spygliuočių popierrąsčių buvo į Suomiją ir Kiniją, o lapuočių popierrąsčiai daugiausia keliauja į Vokietiją ir Švediją. Eksporto į Lenkiją ir Latviją apimtys trečiąjį ketvirtį taip pat buvo reikšmingos, tačiau įtakojo skirtingas medienos rūšis ir jų paklausos profilius.
Importo struktūra: iš kur atkeliauja mediena ir jos gaminiai?
Trečiąjį ketvirtį didžiausia importo dalis buvo iš Lenkijos (138 tūkst. m³ spygliuočių medienos) ir Latvijos (168 tūkst. m³ lapuočių medienos importas), o iš Estijos - 41 tūkst. m³ lapuočių medienos. Didelis importo dalies augimas iš Ukraina, Baltarusijos ir Rusijos progresyviai mažėjo dėl politinių ir ekonominių aplinkybių, tačiau jų įtaka vis dar jaučiama skydinio medienos žaliavų žaliavų rinkoje. Kinijos ir Izraelio rinkų jautrumas kainoms bei paklausai skatina augantį baldų gamybos importą iš Lietuvos, o tai reiškia, kad vidaus rinkos poreikiai ir eksporto balansavimas taps esmine vėlesnių metų tema.
Gamtos išteklių tiekimo stabilizavimo ir rekomendacijos
Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad FSC sertifikatai, kurie buvo naudoti Rusijoje ir Baltarusijoje iki balandžio 8 d., netenka galios, o tai gali paveikti tiekimo grandines. Siekiant išvengti tiekimo trikdžių, būtina didinti vietinę medienos gamybą ir skiedrų bei OSB plokščių gamybą Lietuvos miškuose, gerinant investicijų sąlygas ir gamybos efektyvumą. Reikšminga- spalio 2021-2023 m. laikotarpiu pastebėta, kad pjautinės medienos importas sparčiai augo, todėl būtina toliau skatinti vietinį augimą ir diversifikaciją nekuriant priklausomybės vien iš užsienio rinkų.
Skaičių apibendrinimas
- 2024 m. 3 ketvirčiai: eksporto vertė 3,12 mlrd. Eur, importo vertė 1,26 mlrd. Eur, prekybos deficitas 3,1 mlrd. Eur.
- Trečią ketvirtį išvežta medienos ir jos gaminių už 1,06 mlrd. Eur.
- Popieriaus ir jų gaminių importas 2024 m. trečiajame ketvirtyje viršijo ankstesnių metų rodiklius, sumuojant 411 mln. Eur per tris ketvirčius.
- Eksporto į Vokietiją, Švediją, JK ir Norvegiją dalys skyrėsi, tačiau rinka išliko svarbiausio partnerio orientyro po Lenkijos.
Lietuva 2050 – atsparumo pavyzdžiai Lietuvos istorijoje
Dar kelios išryškinamos tendencijos
- Baldų eksportas iš Lietuvos per tris ketvirčius sumažėjo dėl pirmojo pusmečio lėtumo, tačiau trečiajį ketvirtį jis augo, ypač medinių baldų segmentas.
- Spygliuočių medienos eksportas į Vokietiją ir toliau išlieka pagrindiniu segmentu; eksporto apimtys į kitas rinkas išlieka dinamiškos ir kartais svyruoja ketvirčiais.
- Importo struktūroje išlieka didelė įtaka iš Lenkijos ir Latvijos, o Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos įtaka mažėja dėl geopolitinių veiksnių, bet jie vis tiek turi įtakos žaliavų kainoms ir tiekimui.