Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius priimdamas įsakymą „Dėl 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ tvirtinimo” nustato, kaip turi būti pateikiama ir grupuojama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Įmonės balansas (toliau - balansas) - finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Bendrovės balanse pateikta informacija turi teisingai parodyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.
Įmonės turtas - materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias įmonė valdo, naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ir kurias naudodama tikisi gauti ekonominės naudos. Turtui priskiriamas ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos, kurios neskirstomos į ilgalaikes ir trumpalaikes. Įmonės ilgalaikis turtas tai turtas, kurį įmonė naudoja ekonominei naudai gauti ilgiau kaip 12 mėnesių, o trumpalaikis - turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per 12 mėnesių arba per vieną savo veiklos ciklą. Ilgalaikiam turtui priskiriamas nematerialusis, materialusis, finansinis, biologinis ir kitas turtas, kuris atitinka ilgalaikio turto apibrėžimą. Balansas yra viena iš pagrindinių trijų įmonės finansinių ataskaitų (apart pelno/nuostolio ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos). Ši finansinė ataskaita parodo įmonės momentinę finansinę būklę tai dienai (finansinių ataskaitų laikotarpio pabaigai), kuriai balansas yra sudarytas.
Plačiau Žiūrėdami į šią įmonės ataskaitą mes galime nusakyti įmonės kapitalo struktūrą, įsiskolinimo lygį, finansinį likvidumą, apyvartinio kapitalo dydį ir daugelį kitų svarbių finansinių rodiklių. Balansas dažnai vadinamas įmonės finansinės padėties nuotrauka, nes pagal jį galima įvertinti įmonės finansinį sveikumą tam tikram laiko momentui (kuriam balansas yra sudarytas): ga;o,a įvertinti kiek įmonė turi nuosavų lėšų, kiek skolų, kokia jos turto struktūra. Remiantis balanso duomenimis skaičiuojami įmonės finansinio patikimumo rodikliai (pvz. D/E - skolos ir turto santykis), pagal kuriuos esami klientai, tiekėjai ar kiti partneriai gali įsivertinti bendradarbiavimo riziką. (Taipogi, įmonės rizikingumas gali būti vertinamas ir skaičiuojant kombinuotus rodiklius, apimančius tiek balanso, tiek ir pelno/nuostolių ataskaitos duomenis, pvz. D/EBITDA).
Praktikoje galima sutikti įvairaus detalumo balansų, taip pat dalinai sudarytų iš skirtingai vadinamų eilučių (jei analizuosite skirtingų valstybių balansus), tačiau visuose balansuose yra trys pagrindiniai blokai: turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas. Lentelėje rasite pagrindines šioje ataskaitoje sutinkamas eilutes (grupes):
- Trumpalaikis finansinis turtas - Short-term (current) financial assets. Pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius. Tai iš esmės visi įmonės piniginiai aktyvai (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai investuoja į vyriausybėje obligacijas.
- Trumpalaikis nefinansinis turtas - Short-term (current) non-financial assets. Atsargos, gautinos sumos, sumokėti avansai. Tai turtas, kuris sunaudojamas gamybos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažnai didelė šio turto dalis priskiriama gamybinėms ar prekybinėms įmonėms.
- Ilgalaikis materialus turtas - Long-term (non-current) tangible assets. Nekilnojamasis turtas, gamybinė įranga, transportas, administracinė įranga. Gamybinėse įmonėse tai pagrindinė turto grupė, reikalinga efektyviam gamybos procesui.
- Ilgalaikis nematerialus turtas - Long-term (non-current) non-tangible assets. Turimi patentai, prestižas, licencijos, investicijos į asocijuotas įmones, ilgalaikės gautinos sumos. Paprastai daugiau šio tipo turto turi tik didesnės ar nestandartinės įmonės. Mažesnėms įmonėms tai paprastai apsiriboja ties programinės įrangos licencijomis.
- Nuosavas kapitalas - Equity. Akcinis kapitalas, rezervai, nepaskirstytas pelnas, kapitalo premija. Nuosavas kapitalas dar vadinamas nuosavybe ar buhalterine verte; parodo įmonės akcininkų nuosavybę ir yra lygus visam turtui minus visiems įsipareigojimams.
- Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai - Short-term (current) financial liabilities. Paimtos trumpalaikės paskolos ir kreditai, ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. Čia patenka trumpesni nei metų trukmės įsipareigojimai, už kuriuos įmonė moka palūkanas.
- Trumpalaikiai nefinansiniai įsipareigojimai - Short-term (current) non-financial liabilities. Mokėtinos sumos tiekėjams, mokesčiai valstybei, atlyginimai, kita. Trumpesni nei metų trukmės įsipareigojimai, už kuriuos įmonė nemoka palūkanų.
Kiekviena finansinės būklės ataskaita būna sudaroma tam tikrai konkrečiai datai (paprastai fiskalinių metų arba ketvirčio pabaigai) palyginimui įtraukiant ir atitinkamą praėjusį laikotarpį. Kaip ir visos finansinės ataskaitos, balansas gali būti konsoliduotas (visos įmonių grupės) arba atskiras. Analizuojant svarbu atkreipti dėmesį ar skaičiai pateikiami finansinėje ataskaitoje yra vienetais, tūkstančiais, milijonais ar dar kitaip.
Balanso analizė ir finansiniai rodikliai
Analizuojant balansą neužtenka paskaičiuoti keletą rodiklių. Pelno ir nuostolio ataskaita yra finansinis dokumentas, rodantis įmonės pajamas, sąnaudas ir finansinį rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaita atsako į pagrindinį klausimą - ar įmonė uždirbo pelną ar patyrė nuostolį. Įmonėje pelno ir nuostolio ataskaitą rengia buhalteris. Pajamos yra bendra suma, kurią įmonė uždirbo pardavusi prekes arba suteikusi paslaugas per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaita atskiria pardavimo pajamas nuo kitų veiklos pajamų - pavyzdžiui, nuomos pajamų arba gauto turto perleidimo pelno. Sąnaudos yra visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaita sąnaudas skirsto į parduotų prekių savikainą, veiklos sąnaudas, finansines sąnaudas ir mokesčius. Parduotų prekių savikaina apima tiesiogines gamybos arba pirkimo išlaidas. Teigiamas veiklos rezultatas rodo, kad įmonės pagrindinė veikla yra pelninga. Grynasis pelnas yra suma, kurią įmonė faktiškai uždirbo per ataskaitinį laikotarpį. Jis apskaičiuojamas iš visų pajamų atėmus visas sąnaudas, finansines išlaidas ir pelno mokestį. Grynasis nuostolis atsiranda tada, kai sąnaudos viršija pajamas. Uždirbtas grynasis pelnas nepranyksta - jis perkeliamas į balansą ir užregistruojamas kaip nepaskirstytasis pelnas. Pelno ir nuostolio ataskaita skaitoma iš viršaus į apačią - nuo pajamų iki grynojo pelno arba nuostolio. Pirmoji eilutė rodo bendrąsias pardavimo pajamas. Iš pajamų atskaitoma parduotų prekių savikaina - gaunamas bendrasis pelnas. Iš veiklos rezultato atskaitomos finansinės sąnaudos ir pridedamos finansinės pajamos - gaunamas pelnas prieš mokesčius. Vadovas, analizuodamas ataskaitą, lygina einamojo laikotarpio rodiklius su praėjusio laikotarpio rodikliais. Spartus pajamų augimas kartu su proporcingai augančiomis sąnaudomis rodo, kad įmonė nedidina veiklos efektyvumo. Pajamų augimas kartu su mažėjančiomis sąnaudomis rodo gerėjantį įmonės pelningumą.
Abu dokumentai yra tarpusavyje susiję - grynasis pelnas iš pelno ir nuostolių ataskaitos didina nuosavo kapitalo dalį balanso ataskaitoje. Įmonės Lietuvoje privalo sudaryti pelno ir nuostolio ataskaitą kartą per metus - kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu. Metinę ataskaitą įmonė pateikia Juridinių asmenų registrui per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Įstatymas nenustato pareigos sudaryti tarpines ataskaitas, tačiau jos padeda vadovui priimti geresnius verslo sprendimus. Mėnesinė arba ketvirtinė pelno ir nuostolio ataskaita leidžia vadovui stebėti veiklos rezultatus ir laiku reaguoti į neigiamas tendencijas. Bankai ir investuotojai dažnai reikalauja tarpinių ataskaitų prieš suteikdami finansavimą.
