Statistikos departamento duomenimis, 2024 m. trijų ketvirčių Lietuvos eksportas sumažėjo 6% iki 28,2 mlrd. Eur, o importas sumažėjo 7,5% iki 31,3 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,1 mlrd. Eur ir buvo penktadaliu mažesnis nei per tris 2023 m. ketvirčius. Eksportas į Daniją per tris 2024 m. ketvirčius buvo 191 mln. Eur, o importas iš Danijos nežymiai paveikė bendrą prekybos balansą.
Medienos ir jos gaminių vaidmuo eksporte
Medienos ir jos gaminių eksporto apimtys 2024 m. tris ketvirčius išaugo stipriau nei visos šakos, o jų vertė sudarė 1,86 mlrd. Eur eksportuotos produkcijos. Per tris ketvirčius eksportuotų medienos bei jos gaminių vertė, palyginti su 2023 m., sumažėjo 2,8% iki 3,12 mlrd. Eur. Trečiąjį ketvirtį medienos ir jos gaminių išvežta už 1,06 mlrd. Eur, t.y. 4% daugiau nei atitinkamą 2023 m. laikotarpį. Tačiau bendrą jų eksporto apimčių mažėjimą 2024 m. lėmė 3% sumažėjęs baldų eksportas, o popieriaus ir jo gaminių vertė augo lėčiau už baldus.
Eksportuojamos medienos bei jos gaminių vertė buvo didesnė nei importo vertė, o per tris ketvirčius eksportuotų prekių vertė viršijo importuotų prekių vertę. Daugiausiai eksportuota spygliuočių ir lapuočių medienos, o popieriaus ir jo gaminių eksportas augo, prisidėdamas prie bendro sektoriaus stabilumo. Eksportuotos medienos ir jos gaminių balansas su kitomis šalimis rodo, kad pagrindinės rinkos išlieka Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Norvegija bei Lenkija, o Danija yra vienas iš pagrindinių partnerių tarp Baltijos šalių rinkų.
Eksportas į Daniją ir importo įtaka
Eksportas į Daniją per tris 2024 m. ketvirčius siekė 191 mln. Eur, o Danija išliko svarbi rinka medienai ir jos gaminiams, nors šio sektoriaus augimas ne visuomet buvo vienodas visoms šalims. Importas iš Danijos į Lietuvą 2024 m. ketvirčiais rodo, kad abi šalys palaiko nuoseklius prekybos srautus, tačiau didesne dalimi įtakos prekybos balansui turi kitos šalyse užtikrinamos gaminių apimtys ir jų kainos.
Apžvalga pagal pagrindines rinkas ir komponentus
Vokietija - pagrindinė rinka baldams ir medienos gaminiams; eksportas į Vokietiją sudarė didelę dalį lapuočių medienos eksportuotojos dalies.
Švedija - antra pagal svarbą pionierė pjautinės ir lapuočių medienos eksportui; augimas lygiagrečiai intelektualiai paklausai ir kainoms.
Jungtinė Karalystė - svarbi medinių baldų eksporto rinka; balanso dalis sklandžiai įsitvirtino per trečiąjį ketvirtį.
Norvegija - augimas baldų ir medienos statinių segmentuose; tendencijos atitinka augančią statybų paklausą.
Lenkija - didžiausia importinių medienos iš Lietuvos kryptis; lapuočių mediena dažnai dominuoja, o spygliuočių importas taip pat sudaro dalį apimčių.
Trečiajam ketvirčiui būdingas augimas eksportuojamų medienos ir jos gaminių sektoriuje, kuris prisidėjo prie bendro eksporto stabilizavimosi. Tačiau baldų eksportas ir toliau sudaro didelę dalį sektoriaus vertės, o spygliuočių bei lapuočių medienos skaidymas rodo įvairias rinkų kryptis ir pirkėjų poreikius.
Importo struktūra ir jos pokyčiai
Importas per tris 2024 m. ketvirčius sumažėjo 0,4% iki 1,26 mlrd. Eur. Pagrindiniai importo šaltiniai buvo Lenkija, Vokietija ir Latvija. Lenkija pateikė didžiausią dalį pjautinės medienos ir lapuočių medienos, o Latviai - žemesių skaičių augimą lapuočių medienos importo atžvilgiu. Popieriaus ir jo gaminių importas išliko įmonių įsigijimo schemai reikšmingas, padidėjęs 2% per tris ketvirčius. Importas iš Ukrainos išlieka svarbus šaltinis plastikinių ar kitų šakos gaminių atžvilgiu, įtakoja kainų judėjimą regione.
Importas augo iš Vokietijos ir Švedijos tam tikroms prekių grupėms, o tai rodo tęsiamą prekybinių srautų diversifikaciją. Bendras importo augimas aiškiai rodo atsparumą rinkose, net kai eksportas kai kuriose srityse susitraukia.
Spalvinga eksporto dinamika per metus
Per tris 2024 m. ketvirčius pjautinės medienos eksportas iš Lietuvos pasiekė 832 tūkst. m³, iš jų trečiąjį ketvirtį - 269 tūkst. m³. Spygliuočių medienos eksportas augo, o lapuočių - mažėjo, tačiau bendras pjautinės medienos eksporto kiekis išliko didelis. Eksporto rinkos, tokios kaip Vokietija, Švedija, Ispanija, Kinija ir kt., rodo pasirinkimų įvairovę, o Lietuvos baldų eksportas išlieka struktūriškai žymiai priklausomas nuo Vokietijos ir Jungtinės Karalystės rinkų.
Importo ir eksporto pokyčiai rodo, kad Lietuvos medienos sektorius išlieka svarbus ekonominiai komponentas, kurį įtakoja pasaulinė paklausa, kainų svyravimai ir geopolitiniai veiksniai. Nors 2024 m. eksportas sumažėjo, medienos ir jos gaminių sektoriaus dalis eksporte išliko didelė, o baldų sektorius tebesilaiko ant vienos iš pagrindinių rinkų posūkių.
