Privataus miško valdoje, nors ir nuosavybės teise visi augantys medžiai priklauso miško savininkui, tačiau savavališkai jų kirsti - negalima. Norint vykdyti kirtimus privalu gauti miško kirtimo leidimą, kuris išduodamas VĮ Valstybinės miškų tarnybos regioniniame padalinyje. Kirtimo leidimo ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką nereikės, jei Jūs planuojate savo miške kirsti vėjovartas, vėjolaužas ar sausus medžius.
Prieš pradedant kirtimus svarbu išsiaiškinti, kokie kirtimai galimi Jūsų valdoje ir kokių miškininkystės dokumentų reikia norint gauti miško kirtimo leidimą. Pradžioje miškininkas specialistas įvertina galimus kirtimo būdus ir variantus pagal galiojančias miško kirtimo taisykles ir kitus teisės aktus konkrečiai miško valdai. Miškininkas peržiūri, kokiai miškų grupei priklauso miškas, kokia vyraujanti medžių rūšis, koks amžius, skalsumas ir t.t.
Kirtimo leidimų išdavimo pagrindai
Paprastai miško kirtimo leidimai išduodami remiantis biržių atrėžimo medžiaga. Valdoms kuriose miško plotas sudaro daugiau kaip 3 ha, norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus (plynus, atvėjinius ar atrankinius) privaloma parengti miškotvarkos projektą (miškotvarkos projektų rengimas). Remiantis miškotvarkos projekto medžiaga atrėžiamos biržės ir parengiama visa reikiama dokumentacija, pagal kurią Valstybinės miškų tarnybos regioninio padalinio inspektorius išduoda leidimą kirsti mišką. Jei Jūsų valdoje yra iki 3 ha miško, neprivalu rengti miškotvarkos projekto, o kirtimo leidimui gauti užtenka miškininko specialisto parengtos dokumentacijos.
Leidimo ar pranešimo galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Jei miško kirtimai iki nurodytos datos nebaigti, Leidimo galiojimas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal Leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą, pateikiamą per ALIS arba tiesiogiai ne anksčiau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki termino pabaigos ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo termino pabaigos.
Teisiniai reikalavimai dėl dokumentų ir procesų
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku". Savo duotą pasirinkimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis - apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose. Tačiau miškas yra gyvas organizmas ir jį reikia prižiūrėti. Be abejo, miško priežiūros darbus gali atlikti samdomi specialistai. Pagrindinis visų miškų tvarkymą ir priežiūrą reglamentuojantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Privačių miškų tvarkymą, naudojimą, atkūrimą bei apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Juose nurodoma, kokiais pagrindais turi būti tvarkomas miškas, kokių reikalavimų privalo laikytis miško savininkas, kaip mišką saugoti nuo gaisrų, ligų ir kenkėjų, kaip mišką naudoti, kokią veiklą leisti pašaliniams asmenims ir t. t.
Vienas iš privataus miško savininko pareigų yra netrukdyti fiziniams asmenims laisvai lankytis privačiuose miškuose, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (didelio miško gaisrų pavojaus, vykdomų miško kirtimų, saugomų objektų ir kt.) savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar miško savininkų teikimu gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške. Visais kitais atvejais fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, rinkti vaistažoles ir vaistinę žaliavą, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti.
Įprastai visi miškai yra tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal jų vidinius miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai gali būti sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei. Norint mišką kirsti, miško savininkai pirmiausiai privalo gauti leidimą. Tačiau, jei savininkas iškirstą medieną planuoja parduoti ar kitaip tiekti į rinką, tuomet net ir aukščiau išvardintiems atvejams būtina gauti leidimą arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Leidimus (ir pranešimus) derina, išduoda ir panaikina Valstybinė miškų tarnyba elektroniniu būdu per ALIS.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2023 m. iškirstą ar žuvusį medyną privaloma atkurti. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir juos saugoti. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejius metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai - ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių išteklių) valdymo srityje.
Gabenimo dokumentai ir jų išdavimas
Artėja metas, kai, atvėjus orams, įsibėgės miško kirtimai. Kirtavietėse paruošta mediena bus vežama į tarpinius miško sandėlius, vėliau gabenama į panaudojimo vietas. Taigi, straipsnyje aptarsime, kokie dokumentai reikalingi ir kokių reikalavimų privalu laikytis gabenant apvaliąją medieną. Primename, kad apvaliosios medienos gabenimas reglamentuojamas aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. Kai nevykdantis ekonominės veiklos miško savininkas iš jam nuosavybės teise priklausančio miško gabena daugiau kaip 1 m3 medienos (nesvarbu kokiu atstumu), jis privalo turėti: užpildytą medienos gabenimo lapą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti mišką (arba jų kopiją), nuosavybės teisės į miško valdą dokumentą (arba jo kopiją) kai mediena pagaminta kirtimais, kuriems vykdyti leidimai kirsti mišką yra neprivalomi.
Medienos gabenimo lapas yra laisvos formos dokumentas, kuriame turi būti nurodomi visi Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos apraše privalomi rekvizitai. Jei ne visa privaloma informacija užpildyta, net ir turint šį dokumentą bus laikoma, kad medieną gabenate be medienos gabenimo lapo. Medienos gabenimo lapas turi būti išrašomas po egzempliorių medienos siuntėjui, gavėjui (-jams) ir fiziniam asmeniui, gabenančiam apvaliąją medieną. Tais atvejais, kai siuntėjas, vežėjas ir gavėjas yra tas pats miško savininkas, surašomas vienas medienos gabenimo lapo egzempliorius. Jei medienos gabenime dalyvauja du dalyviai - kiekvienam po egzempliorių. Medienos gabenimo lapas surašomas kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienai apvaliosios medienos siuntai. Kai apvalioji mediena pakraunama keliose pakrovimo vietose, esant kitam siuntėjui, kiekvienoje vietoje surašomas naujas medienos gabenimo lapas. Kai apvalioji mediena vežama į kelias iškrovimo vietas, surašomas kiekvienai iškrovimo vietai skirtas medienos gabenimo lapas. Medienos siuntėjas ir medienos gavėjas jiems skirtus medienos gabenimo lapų egzempliorius privalo saugoti 1 metus nuo surašymo.
Kai medieną gabena juridiniai asmenys, jie privalo naudoti krovinio gabenimo dokumentą - važtaraštį, užpildytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsniu. Jei krovinys pervežamas Lietuvos teritorijoje ne sau (t. y. medienos siuntėjas, vežėjas ir gavėjas nėra tas pats asmuo) ir ekonomine veikla užsiimančio medienos siuntėjo pajamos per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 45 000 eurų sumą, jis privalo elektroniniu būdu pateikti kiekvieno krovinio važtaraščius Valstybinei mokesčių inspekcijai per VMI Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Elektroninių važtaraščių posistemį (i.VAZ).
Detalioji tvarka aprašyta VMI viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Kai savivaldybių administracijos direktoriai įsakymais nustato laikotarpius, kurių metu ypatingai didelė kelių sugadinimo tikimybė, Apvaliosios medienos gabenimo tvarkoje numatyta prievolė medienos siuntėjams tuo laikotarpiu informuoti seniūnijų seniūnus apie planuojamą gabenti apvaliąją medieną savivaldybės teritorijoje esančiais vietinės reikšmės vidaus keliais. Pateiktai informaciniame pranešime, medienos siuntėjas privalo pateikti patikslintą informaciją, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip medienos gabenimo dieną.
Situacijos pasikeitus, pateiktai informaciniame pranešime, medienos siuntėjas privalo pateikti patikslintą informaciją. Lietuvos miško savininkų asociacija bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija teikia informaciją ir užtikrina, kad procesai vyktų sklandžiai laiku.
Praktinės rekomendacijos miško savininkams
- Prieš planuojant kirtimą - tiksliai nustatyti, kokį kirtimą leidžiama atlikti, ir kokių dokumentų reikia.
- Pasikonsultuoti su miškininku, įvertinti miško grupę, rūšis, amžių ir skalsumą.
- Atliekant kirtimus laikytis teisės aktų, laikantis įstatymų dėl atkūrimo terminų ir želdinių priežiūros.
- Organizuojant medienos gabenimą - pateikti teisingus gabenimo lapus, važtaraščius ir laikytis ALIS bei VMI reikalavimų.
- Laikytis tinkamos informacijos apie savivaldybių laikotarpius dėl kelių sugadinimo rizikos ir informuoti apie planuojamą gabenti medieną.
Vidinės miškotvarkos projektų rengimas gali būti reikalingas privataus miško valdoms, o kai plotas viršija 3 ha - būtina laikytis reikalavimų. Žuvusių ar iškirstų želdinių atkūrimo terminai nustatomi įstatymo ir nuostatų nuorodose, o kirtavimo leidimai išduodami elektroniniu būdu per ALIS.
Karjeros ir dokumentų įforminimo kontekstas
Miško savininkai gali samdyti specialistus miško priežiūrai, o pagrindinis dokumentas, reguliuojantis jų veiklą, yra Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Atkūrimas ir želdinių priežiūra yra būtina sąlyga laikantis įstatymo nuostatų, o kirtavietėse atkūrimas turi būti atliktas per nustatytus laikotarpius.
tags: #medienos #gabenimo #dokumentas #privaciu #misku #savininkui