Dažniausiai kalbant apie statybinių medžiagų degumą yra pabrėžiama, ar medžiaga yra degi ar ne. Mąstoma taip - arba medžiaga gali degti arba ne, tačiau apie kitus degimo metu vykstančius procesus negalvojama ir jie neminimi. Šie degimo metu vykstantys procesai gali padaryti žmonių sveikatai ir turtui labai daug žalos arba gali būti mirtį lemiančia priežastimi. Statybinių gaminių ir konstrukcinių elementų degumo klasifikacija apibrėžiama LST EN 13501-1 standartu. Šis standartas yra bendras Europos sąjungos šalims ir suteikia galimybę vartotojui sužinoti svarbią charakteristiką - degumą (atsaką į ugnį), kuris yra žymimas degumo klase „Euroklase“. Euroklasė yra sudaryta iš trijų elementų: pagrindinės klasės ir dviejų papildančių klasių.
Euroklasė ir jos sudedamosios dalys
Euroklasė C, D, E, F bandomos atliekant (RCT - Room Corner Test) kambario kampo testą, kai bandoma natūraliomis sąlygomis sumontavus kambario kampo maketą iš tiriamųjų medžiagų. Nustatomas užsiliepsnojimas, t.y. Net 2/3 visų gaisrų aukų yra žmonės žuvę dėl dūmų. Būtent dėl to statybinių medžiagų etiketėse žymimose euroklasėse nuo A2 iki D turi būti nurodytas ir susidariusių dūmų kiekis. Ši klasifikacija netaikoma saugiausios A1 klasės ir žemiausių E ir F degumo klasių medžiagoms. Dūmų susidarymo klasės - tai s1, s2 ir s3. Kuo daugiau dūmų, tuo didesnis skaičius.
Statybinės medžiagos, priskirtos klasėms nuo A2 iki E, turi būti pažymėtos kaip galinčios skleisti liepsnojančius lašelius ir daleles, kurios gali lemti tolesnį gaisro plitimą ir sukelti nudegimus. Išskiriamos 3 klasės: d0, d1 arba d2. Termo mediena gaminama iš šiaurietiškos pušies ar eglės. Ji pasižymi maloniu kvapu ir sodria ruda spalva, persmelkusia medį iki pat jo šerdies. Kuo aukštesnė apdorojimo temperatura, tuo tamsesnė spalva. Medienoje išlieka tik natūralaus medžio ypatybių sąlygoti spalviniai netolygumai, tokie kaip šakų žymės ir rievės.
Termomedienos savybės
Esant 6% medienos drėgmei (kai santykinė oro drėgmė siekia 65%, oro temperatūra 20°C), „Finnforest“ termomedienos tankis yra 350-480 kg/m3. Jis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo lentos struktūros. Lyginant su paprasta pušies ar eglės mediena, termo mediena praleidžia 20-25% mažiau šilumos. Pagal Europos Komisijos (2000 / 147 / EC) nustatytą klasifikaciją, termo mediena priskiriama D-s2-d0 degumo klasei.
Mediniai pastatai vis labiau populiarėja, atspindėdami tvarumo ir modernumo tendencijas statybų sektoriuje. Pastaraisiais metais pastatyta daug nuostabių ir tvarių medinių daugiabučių namų, bibliotekų ir mokyklų. Tačiau laikui bėgant kito ir mediniams pastatams keliami reikalavimai, ypač atsižvelgiant į gaisrinę saugą. Šiame tekste pateikiami atsakymai į dažnai užduodamus klausimus apie medienos apsaugą nuo ugnies ir priešgaisrines dangas, skirtas medienai dengti pramoniniu būdu, bei gilinamasi į degumo klasių svarbą.
Priešgaisrinės dangos ir jų naudotojai
Priešgaisrinės dangos lėtina medienos užsidegimą ir liepsnos plitimą. Be to, degant juos padengtai medienai susidaro mažiau dūmų nei degant neapdorotai medienai. Kilus gaisrui tai užtikrina papildomo brangaus laiko, kurio reikia pastate esantiems žmonėms evakuotis, o pagalbos tarnyboms - juos pasiekti. Tai taip pat sumažina pavojų apsinuodyti dūmais. Kompanijos „Tikkurila“ priešgaisrinės dangos atitinka degumo klasę B-s1, d0.
B-s1, d0 yra aukščiausia galima medienos degumo klasė. Todėl statybinės medžiagos skirstomos į klases pagal EN 13501-1: A1, A2, B, C, D, E, F. Dūmų susidarymo spartos klasės - s1, s2, s3, o liepsnojančių lašų klasės - d0, d1, d2.
Priešgaisrines dangas „Fontefire WF“ galima dengti įvairiais būdais: vidaus dangomis, vidaus lako „Fontefire WF Clear“, chemikalams atspariais viršutinio sluoksnio lakais („Akvilac WF 10“). Tačiau reikia laikytis gamintojo rekomendacijų - jos skirtos tik grynai medienai, dengti be grunto arba su gruntu, kai reikia atitikti B-s1, d0. Lakas yra permatomos baltos spalvos, o „Fontefire WF“ - šviesiai pilkos spalvos, kad padidintų dengimą gebą. Spalvinti „Fontefire WF Clear“ negalima, o viršutinio sluoksnio dažus/laką reikia naudoti tik tada, kai reikia atsparumo dilimui arba norima spalva.
Priešgaisrinės dangos yra skirtos naudoti pramoniniu būdu; dengimas vyksta gamykloje kontrolėje, o ne statybvietėje. Tai leidžia sumažinti lakiųjų organinių junginių emisijas ir užtikrina nuoseklumą pagal galiojančias normas.
Kokioms medienos paviršiams reikalinga apsauga nuo ugnies?
Kai norima naudoti priešgaisrines dangas retesnėms medienos rūšims ar dideliems paviršiams, visada rekomenduojama konsultuotis su specialistu. Dažnai taikomi sprendimai - impregnacija antipirenais, dažymas priešgaisriniu laku, arba derinimas su kitomis apsauginėmis dangomis, siekiant įgyti norimą degumo klasę. Pavyzdžiui, II atsparumo ugniai laipsnio bei I atsparumo ugniai laipsnio pastatų laikančiosioms konstrukcijoms ir perdangoms būtina naudoti medieną padengtą priešgaisrinėmis dangomis.
Priešgaisrinės dangos palankumas aplinkai: dauguma dangų yra vandens pagrindu, su mažesne VOC emisija; jos skirtos dengti pramoniniu būdu, todėl užtikrina dar mažesnę emisiją statybvietėje. Žmonės dažnai klausia, ar galima naudoti šias dangas visuose medinių paviršių sprendimuose. Atsakymas priklauso nuo konstrukcijos paskirties, paviršiaus funkcijos ir nurodymų gamintojo. Jei paviršius turi būti dekoratyvus ar veikiamas dilimo, gali būti reikalingas papildomas viršutinis sluoksnis dažais ar laku.
Skirtingų šalių patirtys ir reglamentai
Skandinavijos ir Baltijos šalių statybos reglamentai skiriasi, tačiau egzistuoja bendri principai dėl degumo klasės svarbos. Pavyzdžiui, Švedijos reglamentuose laikančiosioms konstrukcijoms gali būti nereikalaujama degumo klasės, bet fasadai turi būti apsaugoti degumingai. Danijoje fasadų apdaila turi būti B-s1,d0 degumo klasės arba aukštesnė, o Norvegijoje fasadų degumo klasė turi būti bent B-s3,d0. Lietuvoje pastatų degumas reglamentuojamas pagal LR teisės aktus: III laipsnis (iki 2 aukštų), II laipsnis (iki 3-4 aukštų) ir I laipsnis (didelio ploto pastatai); taip pat yra reikalavimai dėl atstumų, evakuacijos ir priešgaisrinių sistemų.
Klausimas, ar rąstiniams namams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kitų tipų pastatams, dažnai kyla. Lietuvoje medinės konstrukcijos gali būti priskiriamos III, II ar I ugniai atsparumo laipsniams, o pastatų degumo klasė ir apdaila turi būti pritaikyta pagal gaisro apkrovą. Antipirenų impregnavimas, priešgaisrinės dangos ir konstrukcijų įrengimo sprendimai padeda pasiekti reikiamą degumo klasę, išlaikant saugų rekonstrukcijos ar statybos procesą.
Pabaigai: ką svarbu prisiminti?
Mediniai pastatai turi didelį populiarumą, tačiau jų saugumas priklauso nuo pilno degumo klasės supratimo ir tinkamų apsaugos sprendimų. Degumo klasės (A1-F), dūmų susidarymo (s1-s3) ir liepsnojančių dalelių (d0-d2) indikatoriai padeda pasirinkti tinkamiausias apsaugos priemones. Taip pat svarbu atsižvelgti į konstrukcijų atsparumą ugniai (I, II, III) ir priežiūros sprendimus, priklausomai nuo pastato paskirties bei vietos reglamentų. Pasirinkimas tarp natūralaus medžio ir impregnų, priešgaisrinių dangų ir išorinių fasado sprendimų gali nulemti ar pastatas bus saugus ir tvarus ilgą laiką.
LVT šlapios cheminės gaisro gesinimo sistemos demonstracija. „Fire Armour“
- Suprasti degumo klasę (A1-F) ir dūmų/dūmų susidarymo klases (s1-s3).
- Nuspręsti dėl priešgaisrinių dangų taikymo konstrukcijoms ir paviršiams.
- Apsvarstyti antipirenų impregnavimą bei dailylentžių/kaladėlių derinimą su šiltinimo medžiagomis.
- Atitikti vietinius reglamentus ir įvertinti evakuacijos reikalavimus pagal pastato tipą.
- Konsultuotis su gaisrinės saugos specialistais ir atlikti visus būtinuosius bandymus.
Dažnai užduodami klausimai (FAQ)
- Kokia yra aukščiausia medienos degumo klasė? - B-s1, d0 (ypač atspari priemonėms).
- Ar galima spalvinti priešgaisrinį laką? - Negalima; lagai turi būti skaidrūs, kad atitiktų degumo klasę.
- Ar priešgaisrinės dangos palankios aplinkai? - Taip; dauguma yra vandens pagrindu ir mažina VOC emisijas.
- Kokios konstrukcijos laikomos III laipsniu ugniai atsparumo Lietuvoje? - Paprastai iki 2 aukštų, ribojami gaisro plitimo veiksniai.