Dar prieš mėnesį tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ organizavo antrojo pusmečio valstybiniuose miškuose pagamintos medienos aukcioną, kuris vyko pagal naujas prekybos taisykles. Pagal iki tol galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės medienos aukcionuose galėjo dalyvauti visi pirkėjai be jokių apribojimų.
Tačiau Aplinkos ministerijos siūlymu šių metų gegužės 17 d. aktualios taisyklės buvo pakeistos. Įvesti limitai, kurie riboja, kiek medienos aukcione gali įsigyti konkreti įmonė. Kiekvienai įmonei leidžiama įsigyti 1000 kub. m. medienos. Šis limitas gali būti padidintas pagal tai, kiek medienos įmonė jau anksčiau buvo įsigijusi per pastaruosius 2 metus pusmečių sutarčių pagrindu.
Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas dr. teigia, kad „Aplinkos ministerijos atstovai kalba, jog ribojimų tikslas - užtikrinti, kad valstybinę medieną įsigytų Lietuvoje veikiantys medienos perdirbėjai, o ne įmones, kurios šią medieną už geresnę kainą tik perparduotų“. Tačiau tvarka visiškai nėra įpareigojanti, kad įmonės neperperparduotų medienos toliau. Be to, tarp penkiolikos daugiausiai medienos naujausiame aukcione įsigijusių įmonių maždaug pusė nėra medienos perdirbėjai.
Tikėtina, kad ši mediena bus tiesiog išvežta svetur ar perparduota už didesnę kainą, o valstybė liks akivaizdžiai negavusi pajamų, kurias galėjo gauti, - sako dr. D. Naująją tvarką kritikuoja nemažai Lietuvoje veikiančių medienos perdirbėjų ir verslo asociacijų.
„Kažkoks chaosas, nesusigaudymas, kokios priemonės turėtų gerą efektą. Kuo remiantis įvestas dviejų metų terminas? Tarkime, dvidešimt metų sėkmingai dirbanti įmonė paskutinius dvejus metus medieną importavo ir nejautė poreikio atnaujinti senesnę, bet patikimą įrangą, ji pagal naujas taisykles praktiškai yra eliminuojama iš valstybinių miškų aukciono arba gali įsigyti tik minimalius kiekius. Nepaisant to, kad jai tos medienos reikia daug. Kokiu pagrindu? Kuo geresni tie, kurie gali pirkti?“ - piktinasi M. Advokatas dr. D. Švirinas.
Advokatas priduria, kad ministerija naują tvarką priėmė neatsižvelgusi į verslo, bet ir į institucijų perspėjimus. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, jog ribojimai pažeidžia ES teisę. Specialiųjų tyrimų tarnyba akcentuoja, kad teisės aktai, kuriantys išskirtines sąlygas tam tikroms įmonėms (ar jų grupėms), kelia korupcijos rizikas. Į šią kritiką Aplinkos ministerija, deja, kol kas neatsižvelgia.
Miškininkai taip pat reiškia nuogąstavimus. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas teigia, kad patirtis rodo, jog bet kokios intervencijos bandyti reguliuoti prekybą valstybiniuose miškuose pagaminta mediena galiausiai išsigimsta ir prieštarauja logikai bei Europos Sąjungos teisei. Anksčiau verslininkai mėgindavo „slėpti“ savo interesus, o dabar kai kurie verslininkai atvirai sakė, kad čia jų interesas inicijuoti pokyčius.
Aukciono rezultatų analizė rodo, jog pirmasis aukcionas su nauja tvarka buvo naudinga kelioms įmonėms. Pavyzdžiui, UAB „Juodeliai“ įsigijo apie 27 proc. visos aukcione pasiūlytos medienos, nes jų limitas buvo ypatingai didelis. Apskritai, šeši didžiausi pirkėjai įsigijo 50 proc. siūlytų žaliavų. Prieš tai dalyvavo beveik 300 įmonių.
Teisininkas dr. D. Švirinas teigia, jog kai kurios įmonės gauna didesnį pranašumą dėl naujos tvarkos, o kai kurios galimai patiria sunkumų dėl didesnių kainų ir ribojimų. Jo žodžiais, auka kainos ir ribojimai gali lemti, jog dalis medienos nueina į tarpininkus ar eksportą, o Lietuvos pramonė praranda galimybes įsigyti žaliavą už optimalią kainą.
Analitiškai žvelgiant į rinkos kontekstą, 2024 metų pradžioje Baltarusijos prieš eksportą į Lietuvą gali kilti politiniai įtampų srautai. Baltarusijos premjero infrastruktūrinės politikos kontekste pažymėta, jog medienos eksportas į Lietuvą gali būti stabdomas, jei Lietuva užims pozicijas, kuriose Baltarusija laikytųsi kitų prioritetų. Baltarusijos duomenimis, 2021 metais į Lietuvą importuotos ir apdirbamos medienos apimtys buvo reikšmingos, o šiuo metu veikia politika, kuria siekiama palaikyti vietinę žaliavą ir mažiausiai priklausyti nuo užsienio tiekėjų.
Birželio mėnesio VMU duomenimis paskelbta, jog 169 aukcionuose buvo pasiūlyta 115,58 tūkst. ktm medienos produktų, o parduoti kiekiai sumažėjo per mėnesį. Medienos SPOT indeksas fiksavo 53,62 Eur/ktm, o metinis pokytis rodo nežymų kilimą. Pagrindiniai Europos sparčiai keičiasi, o spygliuočių gamyba sumažėjo dėl didelių kainų ir mažėjančios paklausos, o JAV rinka susiduria su sumažėjusia namų renovacijos aktyvuma.
ES Gamtos atkūrimo įstatymas įpareigoja šalis gerinti natūralias buveines iki 2030 ir 2050 metų tikslų. Taip pat svarbu žinoti, kad Europoje tvirtėja nuomonė dėl laikino atidėjimo įgyvendinti tam tikrus su miškų reguliavimu susijusius reglamentus, kol bus sukurta efektyvi informacinė sistema ir gairės.
Lietuviai prie Baltarusijos sienos suformavo gyvąją grandinę
Rinkos paveikslas ir reguliavimo įtaka įmonių strategijoms
Valstybinių miškų sektoriaus aukcionų pokyčiai keičia įmonių strategijas. Dauguma įmonių dabar turi įvertinti limitus ir jų įtaką prekių tiekimo grandinėms, kainoms bei galimybėms investuoti į modernizaciją. Dėl ribojimų keliami klausimai dėl sąžiningos konkurencijos, skaidrumo ir galimo nuostolių valstybės biudžetui. Lietuvos miškininkų sąjungos ir kitos asociacijos ragina įsiklausyti į verslo ir institucijų perspėjimus bei užtikrinti, kad reglamentai skatintų vietinę žaliavą, o ne tik trumpalaikį pelną tarpininkams.
Tačiau daugelis ekspertų pastebi, kad bet kokie politiniai įsikišimai prekybos metu sukuria nestabilumą rinkoje. Įmonių atskaitomybė, kilmės šaltiniai ir eksporto maršrutai tampa daugiau priklausomi nuo reguliavimo nuostatų. Pavyzdžiui, UAB „Likmerė“ nurodo, kad norėjo įsigyti daugiau medienos, tačiau nustatytas limitas tai neleido padaryti, o tai gali lemti didesnes kainas ar prarastas galimybes uždirbti pelną.
Lietuvoje šiuo metu vis dar kyla diskusijų dėl optimalaus miško žaliavos naudojimo scenarijaus: ar skirti daugiau dėmesio vietinei biomasės gamybai šildymui, ar išlaikyti istorinę importo priklausomybę nuo kitų regionų. Vienas iš renginių, kurio dalyviai pabrėžia vietinės žaliavos svarbą, yra biokuro infrastruktūros modernizavimas ir supaprastinimas viešuosiuose pirkimuose. Juridinių rizikų vertinimas rodo, jog reikia aiškesnių gairių ir skaidrių procedūrų, kurios užtikrintų, kad prekyba valstybiniuose miškuose atneš naudą Lietuvos pramonei, o ne tik tarpininkams ar eksporto kanalams.
Biržos ir rinkos sąlygos praeityje rodo, kad medienos kainos kinta priklausomai nuo energetikos sektoriaus situacijos, pasaulinių kainų svyravimų bei regiono politinių veiksnių. IS EOS ir kitos organizacijos įspėja apie ilgalaikį kainų nestabilumą dėl keičiamos paklausos ir didelių žaliavų kainų pasekmių. Aplinkos ministerija siekia užtikrinti, kad valstybėje pagaminama mediena būtų skiriama vietos pramonei ir energijos gamybai, o ne masinei eksportui, tačiau praktikoje vykstančių procesų skaidrumas lieka svarbus klausimas.
- Valstybinės medienos aukcionų taisyklių pokyčiai - limitai 1000 m3 vienai įmonei, galimybė didinti limitą per dvejus metus.
- Diskusijos dėl teisėtumo ir skaidrumo ES teisėje bei vidaus institucijų perspėjimai.
- Rinkos poveikis įmonių strategijoms, įskaitant galimą eksporto ar perpardavimo riziką.
- ES teisės aktai dėl gamtos atkūrimo ir konkrečių tikslų įgyvendinimo iki 2030 ir 2050 metų.
tags: #medienos #birza #baltarusija