Statybose naudojama graduota karkasinio namo mediena - vienas iš svarbiausių dedamųjų, turinčių įtakos pastatyto namo kokybei ir jo ilgaamžiškumui.
Kas yra graduota mediena?
Mediena yra natūrali medžiaga, kuri yra nevienalytė ir susideda iš daugelio rūšių. Šis medžiagų kintamumas daro įtaką ne tik medienos išvaizdai, bet ir medienos standumui bei stiprumui. Kai medienos gaminiai yra naudojami atsakingose konstrukcijose, svarbu užtikrinti konstrukcijos stiprumą įvertinus maksimaliai galimas apkrovas.
Medienos stiprumo rūšiavimas (gradavimas) suteikia informaciją ir prognozę apie naudojamas medžiagas. Taip neatitinkantys stiprumo medienos gaminiai pašalinami, o likusi dalis išrūšiuojama pagal stiprumo (gradavimo) klases.
Tai graduota mediena yra medienos produkcija, kuri atitinka tam tikrus keliamus medienos stiprumo reikalavimus (lenkimo, tempimo, slėgimo, elastingumo ir tankumo).
Graduotos medienos privalumai
Graduota mediena turi daugybę privalumų, kurie ją išskiria iš negraduotos medienos ir daro itin patrauklia statybų bei kitų pramonės sričių profesionalams. Be to, naudodami graduotą medieną, statytojai gali tiksliau planuoti ir apskaičiuoti reikalingas medžiagas, nes žino, kad kiekviena lenta ar sija atitinka numatytus standartus. Tai ne tik sumažina statybų klaidų tikimybę, bet ir padeda taupyti laiką bei išlaidas.
- Aukštas stiprumo ir svorio santykis. Pušies ir eglės mediena 16 kartų lengvesnė už plieną ir 5 kartus lengvesnė už betono mišinį.
- Mažas šilumos laidumas. 12 kartų mažiau nei betonas, 400 kartų geriau nei plienas, 1500 kartų geriau nei aliuminis.
- Stabilus veikimas gaisro metu. Kai mediena apdega, susidaręs anglies sluoksnis stabdo ugnies patekimą į nepažeistus gilesnius sluoksnius. Tai reiškia, kad gaisro atveju, medienos mechaninės savybės yra mažiau veikiamos nei kitų medžiagų, pavyzdžiui plieno, kuris gali sulinkti ir sugriūti.
Taip pat graduota mediena gerai sugeria garsą, yra netoksiška, ją lengva perdirbti.
Kaip išrūšiuojama graduota mediena?
Praktikoje taikomi keli rūšiavimo būdai - mašininis ir vizualinis rūšiavimai. Mašininis rūšiavimas atliekamas tam skirta įranga, kuri medienos gaminius patikrina pagal visus keliamų standartų reikalavimus. Vizualinis, kai mediena atrenkama licencijuoto ir apmokyto specialisto. Tačiau vizualiniu rūšiavimu leidžiama nustatyti tik žemesnio stiprumo klases.
Kaip atskirti statybinę graduotą medieną?
Europos Sąjungos bendrijos šalims yra nustatytos vienodos stiprumo klasės, t.y. kiekvienas gaminys turi atžymą, kurioje nurodyta medienos rūšis, gamintojo indentifikavimo numeris, sertifikavimo įmonės indentifikavimo numeris, stiprumo rūšiavimo standartas, medienos stiprumo klasė „C“ su stiprumo koeficientu (pvz. C16, C24).
Kodėl reikia graduotą medieną reikia naudoti stogo konstrukcijose?
Rinkdamiesi medžiagas atsakingoms konstrukcijoms, dažnai pamirštame saugumo faktorių. Tikriausiai kiekvienas statydamas namą nori, kad jis būtų patogus, šiltas bet ir saugus Jums ir Jūsų šeimai. Stogo konstrukcija priklauso vienam iš svarbiausių namo konstrukcijos elementų, todėl rekomenduojame rinktis patikrintus graduotos medienos produktus.
Ką pasirinkti statyboms?
Mediena yra nepakeičiama statybinė žaliava. Mediena, daugiausia spygliuočių, iš kurios galima statyti namus ir kitus statinius, vadinama statybine mediena. Statybose naudojama graduota karkasinio namo mediena - vienas iš svarbiausių dedamųjų, turinčių įtakos pastatyto namo kokybei ir jo ilgaamžiškumui.
Medienos savybės
Mediena yra seniausia iš visų žmogaus naudojamų medžiagų. Galima teigti, kad beveik viskas, kas supo žmogų prieš kelis šimtus metų, buvo sukurta iš medžio. Tačiau ir šiuolaikiniame pasaulyje mediena vis dar užima vieną svarbiausių vietų mūsų aplinkoje. Ir nors medis plačiai naudojamas celiuliozės ir popieriaus pramonėje, aukštos kokybės muzikos instrumentų, baldų gamyboje, vis tik pagrindinė medienos dalis naudojama statyboms. Nuo perdirbtų medienos gaminių kaip medžio drožlės, medienos plaušų plokštės, iki statyboje ir architektūroje naudojamų pagrindinių konstrukcinių medžiagų kaip klijuota mediena, kalibruota mediena ar klijuoti skydai.
Mediena yra puikiomis savybėmis pasižyminti statybinė medžiaga. Tam, kad mediena būtų patvirtinta ir tinkama konstrukcinių elementų konstrukcijai, turi turėti tam tikrus parametrus - drėgmės ar stiprumo klasę.
Medienos mechaninės savybės
Mechaninės medienos savybės apibūdina jos atsparumą arba sugebėjimą pasipriešinti išorinių jėgų poveikiui. Tai būtų stiprumas, kietumas, tamprumas, lankstumas, skalumas. Mediena priklauso prie anizotropinių medžiagų, t.y. Stiprumas arba atsparumas - tai sugebėjimas pasipriešinti išorinių jėgų poveikiui. Nelygu kokia apkrovų kryptis ir išsidėstymas, mediniai elementai gali būti gniuždomi, tempiami, lenkiami, skeliami.
Mediena yra atspari gniuždymui išilgai pluošto skaidulų. O gniuždoma skersai pluoštų 5-10 kartų mažiau atspari.
Medienos atsparumas lenkimui priklauso nuo jos veislės ir drėgnumo. Drėgną medieną lengviau sulenkti, ji ne taip greitai lūžta. Taigi iš tokios medienos daromos sijos, ilginiai, gegnės ir t.t. Perdžiūvusi arba papuvusi mediena yra trapi. Tokią medieną galima pažinti iš lūžio: lūžio vieta paprastai būna beveik statmenai dantyta. Šiuo atveju lūžio vietos dantytumas yra kur kas mažesnis.
Mediena gali būti tempiama išilgai pluošto (skersai pluošto tempiamos medienos atsparumas sudaro tik 5 %), bet ypatingos praktinės reikšmės ši medienos savybė neturi: tempiant veikiau įskils įtvirtinimo vieta, negu nutrūks mediena.
Medienos stiprumą lemia drėgnumas. Padidėjus drėgnumui 1 % (riba nuo 8 iki 23 %) gniuždomos ir lenkiamos medienos atsparumas sumažėja maždaug 4-5 %. Be to, didelę įtaką turi šakos, plyšiai, netaisyklingas pluošto pasiskirstymas ir t.t.
Mediena yra labai skali, todėl iš jos gaminamos skiedros stogams dengti, skalos, naudojamos tinkuojant, balanos, šulai statinėms ir kt. Dėl skalumo medieną lengva apdoroti kirviu. Skalumas priklauso nuo pluoštų krypties, drėgnumo, šakotumo ir kitų savybių.
Gera medienos savybė yra ta, kad į ją galima įkalti vinį, įsukti medsraigtį ir t.t. Kalama vinis praskleidžia ir iš dalies perpjauna medienos pluoštą. Dėl pluošto tamprumo vinis užspaudžiama ir reikia panaudoti tam tikrą jėgą norint ją ištraukti. Lygiagrečiai su pluoštu įkaltą vinį ištraukti lengviau (maždaug 25 %), negu įkaltą statmenai pluoštui.
Būtina nusimanyti ir apie medienos kietumą. Išilgai skaidulų ji kietesnė, negu skersai jų. Nuo drėgmės mediena minkštėja. Be to, jos kietumas labai priklauso nuo medžio veislės.
Medienos drėgnumas
Medienos drėgnumas - tai medienoje esančio vandens svorio ir medienos svorio santykis, išreikštas procentais. Santykiniam drėgnumui nustatyti imamas drėgnos medienos svoris, o absoliučiam drėgnumui - absoliučiai sausos medienos svoris. Mediena, kurios absoliutus drėgnumas didesnis kaip 23 % (t.y. vanduo sudaro daugiau kaip 23 % bendro medienos svorio), vadinama drėgna. Jei absoliutus drėgnumas svyruoja apie 18 % - sausa. Drėgna mediena yra silpnesnė, greičiau lūžta.
Mediena džiūdama išsikraipo: nevienodai susitraukia įvairiomis kryptimis. Mažiausiai ji traukiasi išilgai, o daugiausia - skersai skaidulų. Paprastai mediena deformuojasi tol, kol jos drėgnumas neviršija 30 %. Išpjautos iš žalio medžio lentos džiūdamos išlinksta kraštais į išorę nuo šerdies, mat toliau nuo jos esantys sluoksniai džiūdami traukiasi labiau nei pati šerdis.
Mediena blogai praleidžia drėgmę ir šilumą, daug geriau - garsą. Iš garso, girdimo stuksenant medieną, galima nustatyti jos sveikumą bei sausumą. Sausa mediena skamba grynu, metalinį atspalvį turinčiu garsu.
Medienos rūšys statyboms
Pagrindinė mediena rąstinių pastatų statybai yra spygliuočių mediena. Nuo seno statinius iš rąstų statydavo naudodami pušį (Pinus sylvestris), eglę (Picea abies), kedrą (Cedrus) ar kedrinę pušį (Pinus cembra). Rečiau iš maumedžio (Larix). O pirtis statydavo daugiausia iš lapuočių medienos - liepos (Tilia) ar drebulės (Populus tremula).
Rąstinio namo, o tiksliau pastato medienos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo to kokia medienos rūšis, kur ji augusi ir kur nukirsta, žiemos kirtimo ar ne.
Lietuvoje, kaip žinia daugiausia statoma iš pušies ir eglės. Pirmiausia šių medienos rūšių panaudojimas yra susijęs su jų gausa mūsų krašte. Kitų rūšių paprasčiausiai yra ne tiek daug.
Pušies stipris lenkiant 86 MPa, o eglės 79,5 MPa. Eglė mažiau nei pušis veikiama temperatūrų perkritimų, todėl iš eglės dažniau daromi pastato konstrukciniai elementai. Pušis kaip jau buvo sakoma geriau kvėpuoja dėl geresnio oro ir drėgmės pralaidumo bei atsparesnė gniuždymui.
Maumedis dažnai dedamas po apatiniu pastato rąstu, dėl savo ilgaamžiškumo ir didesnio atsparumo puvimui.
Dėl skirtumų ląstelių sandūroje eglė mažiau absorbuoja drėgmę nei pušis. Eglė mažiau traukiasi. Pušyje yra atviresnė ląstelių sandūra, todėl jai užtikrinamas geresnis oro ir drėgmės pralaidumas. Dėl šios priežasties geriausiai kvėpuoja sienos suręstos iš pušies.
Jeigu vertinti šilumos izoliaciją iš natūralaus pušinio rąsto kaip 100 proc., tai tokios pačios sienos iš eglės bus 10 proc., kedro 15-20 proc. šiltesnės, o iš maumedžio 25-30 proc. šaltesnės nei pušies.
Sakoma, kad atmosferiniams pokyčiams atsparesnė yra pušis dėl gausesnės šerdinės medienos ir didesnio sakų kiekio. Pušis mažiau trūkinėja.
Kalbant apie Kanadietiško ar Sibiro kedro medieną, tokie pastatai, tai šilti, komfortiški namai. Jie populiarūs Europoje ir visame pasaulyje. Namai iš kedro užsirekomendavo atšiauriose klimato sąlygose. Šilumos izoliacinės savybės, raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro, smarkiai lenkia kitas spygliuočių medienos rūšis, dėka unikalios medienos struktūros. Yra įrodyta, kad kedro eteriniai aliejai turi gerą įtaką žmogaus organizmui. Jie gerina kvėpavimo, širdies ir kitų organų veiklą. Sakoma, kad kedro mediena atbaido nepageidautinus vabzdžius. Ir net senovėje balduose darytuose iš kedro niekados nesiveisdavo kandis. Dabar mokslininkų jau įrodyta, kad kedro mediena naikina visus puvimo mikrobus patalpose ir oras tokiame pastate beveik sterilus. Atitinkamai jis stiprina imunitetą bei kovoja su onkologiniais susirgimais. Kedro mediena pasižymi labai mažu suspaudimo koeficientu ir praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Esant mažam tankiui ir dideliam oro kiekiui medienos struktūroje, kedras turi pačius mažiausius šilumos nuostolius nei kitos spygliuočių medienos rūšys.
Termo mediena
Termo medienos šiluminės izoliacijos savybės yra maždaug vienu ketvirtadaliu aukštesnės nei neapdorotos medienos. Tai atspindi žemas energijos sunaudojimas: sunaudojama kur kas mažiau šiluminės energijos esant šaltam orui, o karštu oru prireikia mažiau oro kondicionavimo patalpose kur panaudota termo mediena.
Termo mediena (Thermo-D) priklauso 2 atsparumo klasei, kuri turi prognozuojamą tarnavimo laiką 30+ metų, kuomet vertinamas atsparumas pelėsiams (BRE-sertifikatas). Tai taikoma fasado dailylentėms ir terasos lentoms.
Po terminio apdorojimo proceso, termo medienos drėgmės kiekio pusiausvyra yra 5 % (+/- 1 %). Termo medienos ugnies atsparumo klasė yra tokia pati kaip ir įprastinės medienos D-s1-d0. Tais atvejais, kuomet reikalinga aukštesnė ugnies atsparumo klasė, termo mediena gali būti apdorojama tais pačiais nuo ugnies apsaugančiais produktais kaip ir normali mediena.
Termiškai apdorota mediena yra ekologiškai švarus produktas, nes medžio terminio apdirbimo metu nenaudojami jokie cheminiai junginiai.
Termiškai apdorota mediena turi didelį estetinį potencialą, kuris yra pagrindinis faktorius tvoros grožiui, dizainui ir originalumui. Kadangi tvora ir vartai, pagaminti iš termiškai apdorotos medienos, yra ilgaamžiai, investavimas į tokio tipo tvorą greitai atsiperka.
Termo medienos (Thermo-D) atsparumo lenkimui savybės yra šiek tiek sumažėjusios.
Klijavimas ir apdirbimas
Termiškai apdorotą medieną galima klijuoti. Tačiau termiškai apdorotos medienos klijavimas gali užtrukti 4-6 kartus ilgiau lyginant su neapdorota mediena.
Pjauti termo mediena yra taip pat lengva kaip ir pjauti įprastinę medieną. Termo medienos gaminiai gali turėti du skirtingus paviršius: lygų ir pašiauštą.
Termo medienos produkcija gali būti obliuojama su įprastiniais obliavimo įrankiais arba automatinėmis obliavimo staklėmis. Termo medienos produkcijos obliavimas suteikia gaminiams ypatingos kokybės paviršių. Obliavimo įrankiai (peiliai) turi būti parenkami atsižvelgiant į kietos medienos rūšį. Šlifavimo gali ir neprireikti naudojant termo medienos gaminius, kadangi paviršiaus kokybė yra iš tiesų puiki po gamykloje atlikto obliavimo ir frezavimo. Jei termo mediena planuojama frezuoti, ašmenys turi būti gerai paruošti ir aštrūs, kad galima būtų užtikrinti gerus galutinius rezultatus.
Tvirtinimo elementai
Tvirtinimo elementai pagaminti iš nerūdijančio plieno ar rūgštims atsparaus plieno, turi būti naudojami lauke ir drėgnose patalpose tam, kad išvengti rūdžių ir termo medienos oksidacijos. Cinkuoti tvirtinimo elementai yra tinkami sausoms patalpoms.
Cinkuoti medvaržčiai (vinys) yra tinkami sutvirtinti išorės baldus, jei lentos yra nudažytos dar prieš susukimą (sukalimą). Naudojant medvaržčius, rekomenduojama naudoti plačiu sriegiu.
Kuomet vinis ar medvaržtis yra tvirtinamas netoli krašto, rekomenduojama prieš tai išgręžti skyles, nes tai padeda išvengti įskilimų.
Įlaidų grindjuostės turėtų būti sutvirtinamos prieš tai išgręžiant skyles nuo įlaido viršaus taip, kad medvaržtis ar plonas vinis būtų įkalamas mažesniu nei 40º kampu.
tags: #medienos #atsparumas #lenkimui