Įvairiausios prekės bei gaminiai nuo išorės veiksnių yra apsaugoti juos įpakuojant į pakuotes. Tad, kai prekes suvartojame, pakuotė lieka tuščia ir nereikalinga. Rūšiavimo konteinerius ištuština atliekų surinkėjai. Kolektyvinių konteinerių ištuštinti dažniausiai atvyksta dviejų tipų šiukšliavežės. Toliau surinktos antrinės žaliavos (stiklo, popieriaus ir kartono, plastiko, metalo, kombinuotos - daugiasluoksnės bei kitokios pakuotės) iškeliauja į perrūšiavimo centrus. Juose darbuotojai atsakingai atskiria vienos rūšies atliekas nuo kitų bei jas išskirsto pagal rūšis, vadinamąsias „frakcijas“.
Lietuvoje šiuo metu perdirbimo veiklą vykdo 65 įmonės. Jos perdirba stiklines, popierines ir kartonines, plastikines, PET, metalines, medines ir kombinuotas pakuotes. Dalis perdirbtų medžiagų, pvz. stiklas, plastikas ar popierius, yra naudojama naujų produktų gamybai: stikliniams buteliams, maišeliams, vamzdžiams, popierinėms pakuotėms, baldų pluoštams ir t. t. ATLIEKŲ PERDIRBIMAS - tai procesas, leidžiantis perdirbti panaudotas medžiagas į naujas medžiagas ar objektus ir tokiu būdu pakartotinai atliekas panaudoti. Tai alternatyva įprastam atliekų išmetimui, galinti padėti taupyti išteklius ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimus. Perdirbti antrines žaliavas yra daug paprasčiau, pigiau bei mažiau teršiama aplinka. Naudojant didesnius kiekius antrinių žaliavų, galima sutaupyti daugiau gamtos išteklių.
Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai. Taip pat šis procesas yra ekologiškesnis už energijos gamybą deginant iškastinį kurą - gamtines dujas, mazutą, akmens anglį. Dalį komunalinių atliekų sudaro biologinės kilmės medžiagos, todėl jų deginimas mažiau nei iškastinis kuras turi įtakos ir pasauliniam klimato pokyčiui. Komunalinės atliekos deginamos aukštoje temperatūroje, todėl nemalonūs kvapai yra termiškai suskaldomi ir į aplinką nepatenka. Susidarantis šlakas ir pelenai gali būti sėkmingai naudojami tiesiant kelius. Po sudegimo šlakuose likę metalai gali būti išrinkti ir perdirbti. Skirtingai nuo sąvartynų, atliekų deginimas neišskiria metano. Vietoj to jis saugiai pašalina teršalus iš ekologinio ciklo ir atgauna atliekose esančią energiją.
Lietuvoje pirmoji įmonė, kurioje deginant atliekas išgaunama energija, yra UAB „Fortum Klaipėda“. Termofikacinėje jėgainėje komunalinės ir nepavojingos atliekos yra naudojamos kaip kuras (jėgainė pagamina apie 40 proc.). Sąvartynai yra priskiriami taršos šaltinių grupei, kurie kelia potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ir kitiems aplinkos objektams. Į požeminę hidrosferą patenka medžiagos ir cheminiai junginiai, dėl to pakinta požeminio vandens cheminė sudėtis.
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą pradėta iš esmės reorganizuoti šalies atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Aktyviai vykdyta komunalinių atliekų tvarkymo valdymo reforma - sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai. Jau kelerius metus visų miestų, daugelio miestelių ir didesnių kaimų komunalinės atliekos surenkamos centralizuotai, intensyviai plėtojama šių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dabar Lietuvoje veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų.
Sąvartynų šalinimas yra seniausia atliekų tvarkymo forma ir mažiausiai pageidautinas variantas dėl daugelio galimų neigiamų padarinių. Rimčiausias iš jų metano dujų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, 25 kartus veiklesnių nei anglies dioksidas, gamyba ir emisija. Metanas gali kauptis sąvartynuose ir netgi sukelti sprogimus. Be metano, biologiškai skaidžių atliekų šalinimas gali lemti cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, patekimą į aplinką su filtratu. Sąvartynuose išmetamos atliekos reiškia didžiulį išteklių ir energijos praradimą. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios žaliųjų atliekų tonos susidaro 300-500 m3 kenksmingų dujų. Todėl svarbu, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai.
Kompostuoti galima sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas. Žaliąsias atliekas galima priduoti ir specialiose aikštelėse: šiuo metu Lietuvoje veikia 49 bioskaidžių atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Šios aikštelės yra suskirstytos pagal apskritis: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.
Seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.), langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, naudotos padangos, vežimėliai, talpyklos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos. Jų negalima išmesti į buitinius konteinerius ar pastatyti šalia jų - šias atliekas reikia pristatyti į specialias didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikšteles.
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Išplėstinės gamintojo atsakomybės (extended producer responsibility - EPR) principai ir strategija pirmą kartą oficialiai buvo pripažinti 1995 metais Vašingtone (JAV) vykusiame atliekų mažinimo seminare. Tad už pakuotes, kurių atliekomis gali būti teršiama aplinka, yra atsakingi jų gamintojai ir importuotojai. Lietuvoje finansinė atsakomybė yra taikoma visiems verslo subjektams, kurie į rinką išleidžia daugiau kaip 500 kg pakuočių. Šia infrastruktūra rūpinasi ir verslo įmonėms atstovauja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos.
Kuomet atliekų ar šalutinių produktų be papildomo apdorojimo panaudoti neįmanoma, remiantis atliekų tvarkymo hierarchijos principais, atliekos turi būti perdirbamos. Šiuo metu tai plačiai taikoma metalų industrijoje, popieriaus, kartono ir plėvelės gamyboje, kuomet daugiau nei 80% atliekos, gali būti prikelta "antram gyvenimui". Tvarkome visas pavojingas ir nepavojingas atliekas. Mums užklausimą arba tiesiog paskambinkite. Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse.
Medienos atliekų išvežimas kaip dalis atsakingo aplinkos vadybos
Medienos Atliekų Išvežimas - Tvarkinga Aplinka be Nereikalingos Medienos Susikaupė Medienos Atliekų? Mes Padėsime Jas Sutvarkyti! Po statybos ar remonto darbų, sodo ar sklypo tvarkymo, ar tiesiog atnaujinant baldus, dažnai lieka įvairių medienos atliekų: senos lentos, baldų dalys, medinės pakuotės, nugenėtos šakos ar net seni mediniai statiniai. "Mes Jau Čia" siūlo profesionalias medienos atliekų išvežimo paslaugas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje. Mes atvyksime, surinksime ir išvešime.
Rimtas atvejis yra atsakingas požiūris į aplinką: rūpinamės, kad kuo didesnė dalis medienos atliekų būtų perdirbta ir panaudota antrą kartą. Profesionali Komanda - mūsų darbuotojai yra patyrę ir moka saugiai bei greitai dirbti su įvairių tipų medienos atliekomis. Priklausomai nuo atliekų kiekio ir tipo, parinksime tinkamiausią transporto priemonę ir, jei reikia, krovimo techniką. Lankstus grafikas - stengiamės prisitaikyti prie jums patogaus laiko. Skaidri kaina - pasiūlysime aiškią ir konkurencingą kainą, priklausomą nuo atliekų kiekio ir darbo sudėtingumo. Platus Paslaugų Spektras - be medienos atliekų galime išvežti ir kitas statybines ar buities atliekas.
Medienos Atliekų Išvežimo Procesas - Greita ir Paprasta: užtikriname, kad medienos atliekų išvežimas būtų jums kuo paprastesnis. Dažniausiai Užduodami Klausimai (D.U.K.) apie Medienos Atliekų Išvežimą. „Mes Jau Čia“ komanda padės jums greitai ir atsakingai sutvarkyti medienos atliekas.
20 000 VNT. MEDŽIŲ - 40 ha., tokio dydžio miško plotą išsaugojome kartu! 1500 sunkvežimių = Vilnius - tiek priėmėme sunkvežimių; juos sustačius vieną paskui kitą jie apjuostų Vilnių! 30 aplinkosauginių auditų - tiek aplinkosauginių auditų įvykdėme per 2019 metus!
Perdirbimui mes priimame kitą medinę pakuotę/atliekas, baldinės plokštės atliekas, transportavimas, krova su manipuliatoriumi, stambiagabaričių krovinių, puspr. slankiojančiomis grindimis, tentuotomis puspriekabėmis, medienos atliekų smulkinimas. Žinote, kad… Vienkartinė pakuotė = ATLIEKA. Labai dažnai terminas vienkartinė pakuotė arba atlieka tvarkant įmonių apskaitą nepagrįstai kelia baimę. Primename, kad gavus pakuotę iš LT įmonių ir apskaitą sutvarkius teisingai, Jums nereikia mokėti jokių mokesčių. O mūsų įmonė šią pakuotę priima NEMOKAMAI!
Jūs esate atsakingi: nerperduokite vienkartinės medinės pakuotės subjektams, neturintiems teisės su šia atlieka dirbti. Nerperduokite vienkartinės pakuotės kaip daugkartinės, nes tai prieštarauja įstatymams ir iškreipia atliekų tvarkymo rinką, nukenčia ir kitos įmonės, nes negali gauti perdirbimą įrodančių dokumentų. Būkite atsakingi! Jūs tvarkingai vedate apskaitą - teisingai sutvarkyta apskaita užtikrina ilgalaikę ramybę ir stabilumą. Tai padaryti galite mūsų pagalba. Viskas paprasta: pasirašome bendradarbiavimo sutartį, perduodate mums vienkartinę pakuotę arba perduodate nerūšiuotą pakuotę, mes išrūšiuojame į daugkartinę ir vienkartinę pakuotes, atliekas pasveriame, suvedame informaciją į GPAIS’ą ir perdirbame!
Žiedinė ekonomika ir įstatyminė atsakomybė
Įgyvendinant Žiedinės ekonomikos nuostatas bei pritaikant Švaresnės gamybos koncepciją, kuomet siekiama padidinti gamybos efektyvumą tuo pačiu sumažinant neigiamą poveikį aplinkai, labai svarbiu uždaviniu tampa racionalus įvairių atliekų antrinis panaudojimas. Kuomet atliekų ar šalutinių produktų be papildomo apdorojimo panaudoti neįmanoma, remiantis atliekų tvarkymo hierarchijos principais, atliekos turi būti perdirbamos. Šiuo metu tai plačiai taikoma metalų industrijoje, popieriaus, kartono ir plėvelės gamyboje, kuomet daugiau nei 80% atliekos gali būti prikelta "antram gyvenimui".
Sąvartynai yra seniausia atliekų tvarkymo forma ir kelia didžiausią aplinkos poveikį, todėl vis dažniau kalbama apie jų mažinimą ir perdirbimo didinimą. LR ir ES teisiniai reikalavimai formuoja pagrindą, kuriuo remiasi įmonių veikla - pakuočių atliekų valdymo sistema, finansinė atsakomybė bei įtrauktos valdymo praktikos. Ši infrastruktūra rūpinasi ir verslo įmonėms atstovauja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos.
tags: #medienos #atlieku #vertinimas