Į didžiąją atliekų aikštelę gyventojai ir juridiniai asmenys gali atvežti ir priduoti tinkamai surūšiuotas stiklo, plastiko, smulkias statybos ir griovimo, žaliąsias ar kitas atliekas, buitinę techniką, automobilių padangas. Atliekų surinkimo aikštelėje atliekos toliau rūšiuojamos, kad pagal galimybes būtų perdirbtos ar pakartotinai panaudotos. Žemėlapyje rasite visas „Ecoservice“ stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Pagrindinis šių aikštelių tikslas - užtikrinti, kad atliekos būtų ne tik surinktos, bet ir tinkamai išrūšiuotos, nukreiptos perdirbimui ar saugiam utilizavimui. Tai padeda sumažinti sąvartynų apkrovą ir skatina žiedinę ekonomiką.
Kur ir ką galima priimti
Atliekų aikštelės, esančios Gariūnų g. padėklo bei apsuktas „strech“ plėvele) t206,61250,0040,000,16Automobilių svėrimo paslaugavnt.20,6625,00 Žolė, lapai, šakos be kelmų t169,42205,0040,000,20 tDidmaišis 1 m³ Vilniaus m. sav. (statybinėms ir remonto arba žaliosioms atliekoms (šakoms, lapams ir t.t.)) vnt.74,3890,00 Didmaišis 1 m³ Vilniaus r. sav. (statybinėms ir remonto arba žaliosioms atliekoms (šakoms, lapams ir t.t.)) vnt.82,64100,00 Didmaišis 1 m³ Trakų r. sav. (statybinėms ir remonto arba žaliosioms atliekoms (šakoms, lapams ir t.t.)) vnt.61,9875,00
* Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išduodami tik sudarius atskirą sutartį. 0,50 t Padangų su ratlankiais (vilkikų, didžiosios, traktorinės, industrinės, pilnavidurės) išmontavimo mokestis vnt.28,9335,01 Purvinų lengvųjų padangų nuplovimo mokestis vnt.8,2710,01 Purvinų vilkikų ir didžiųjų padangų nuplovimo mokestis vnt.24,7930,00 * Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išduodami tik sudarius atskirą sutartį.
Už atliekų priėmimą ir sutvarkymą klientas sumoka ne mažesnę nei skiltyje „Minimali mokama suma“ nurodytą kainą. Rūšiavimo konteinerius ištuština atliekų surinkėjai. Kolektyvinių konteinerių ištuštinti dažniausiai atvyksta dviejų tipų šiukšliavežės. Toliau surinktos antrinės žaliavos (stiklo, popieriaus ir kartono, plastiko, metalo, kombinuotos - daugiasluoksnės bei kitokios pakuotės) iškeliauja į perrūšiavimo centrus. Juose darbuotojai atsakingai atskiria vienos rūšies atliekas nuo kitų bei jas išskirsto pagal rūšis, vadinamąsias „frakcijas“.
Perdirbimas ir žiedinė ekonomika
Lietuvoje šiuo metu perdirbimo veiklą vykdo 65 įmonės. Jos perdirba stiklines, popierines ir kartonines, plastikines, PET, metalines, medines ir kombinuotas pakuotes. Dalis perdirbtų medžiagų, pvz. stiklas, plastikas ar popierius, yra naudojama naujų produktų gamybai: stikliniams buteliams, maišeliams, vamzdžiams, popierinėms pakuotėms, baldų pluoštams ir t. t. Atliekų perdirbimas - tai procesas, leidžiantis perdirbti panaudotas medžiagas į naujas medžiagas ar objektus ir tokiu būdu pakartotinai atliekas panaudoti. Tai alternatyva įprastam atliekų išmetimui, galinti padėti taupyti išteklius ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimus. Perdirbti antrines žaliavas yra daug paprasčiau, pigiau bei mažiau teršiama aplinka. Naudojant didesnius kiekius antrinių žaliavų, galima sutaupyti daugiau gamtos išteklių.
Sąvartyne ir deginimo aspektai
Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, pasižyminčia mažiausiu poveikiu aplinkai. Taip pat šis procesas yra ekologiškesnis už energijos gamybą deginant iškastinį kurą - gamtines dujas, mazutą, akmens anglį. Dalį komunalinių atliekų sudaro biologinės kilmės medžiagos, todėl jų deginimas mažiau nei iškastinis kuras turi įtakos ir pasauliniam klimato pokyčiui. Komunališkai atliekos deginamos aukštoje temperatūroje, todėl nemalonūs kvapai yra termiškai suskaldomi ir į aplinką nepatenka.
Susidarantis šlakas ir pelenai gali būti sėkmingai naudojami tiesiant kelius. Po sudegimo šlakuose likę metalai gali būti išrinkti ir perdirbti. Skirtingai nuo sąvartynų, atliekų deginimas neišskiria metano. Vietoj to jis saugiai pašalina teršalus iš ekologinio ciklo ir atgauna atliekose esančią energiją. Lietuvoje pirmoji įmonė, kurioje deginant atliekas išgaunama energija, yra UAB „Fortum Klaipėda“.
Termofikacinėje jėgainėje komunalinės ir nepavojingos atliekos yra naudojamos kaip kuras (jėgainė pagamina apie 40 proc.). Sąvartynai yra priskiriami taršos šaltinių grupei, kurie kelia potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ir kitiems aplinkos objektams. Į požeminę hidrosferą patenka medžiagos ir cheminiai junginiai, dėl to pakinta požeminio vandens cheminė sudėtis.
Istorija ir reforma Lietuvoje
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą pradėta iš esmės reorganizuoti šalies atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Aktyviai vykdyta komunalinių atliekų tvarkymo valdymo reforma - sukurti regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai. Jau kelerius metus visų miestų, daugelio miestelių ir didesnių kaimų komunalinės atliekos surenkamos centralizuotai, intensyviai plėtojama šių atliekų surinkimo infrastruktūra. Dabar Lietuvoje veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų.
Sąvartynas randasi adresu Karjero g. Aikštelė randasi adresu Karjero g. Jei atliekų turėtojas neturi galimybių pats pristatyti į aikštelę atliekų, gali kreiptis į atliekas vežančias įmones. Esant vienkartiniam atliekų pristatymui atsiskaitoma vietoje arba atliekų turėtojui išsiunčiama sąskaita - faktūra mėnesio gale. Atliekos gali būti gražinamos atliekų siuntėjui, jei atliekų savybės neatitinka krovinio važtaraštyje, pavojingų atliekų lydraštis nurodytos informacijos, ar pateikiamas neteisingai užpildytas/neužpildytas krovinio važtaraštis, pavojingų atliekų lydraštis, ar deklaracijos forma.
Ekonominės nuostatos ir principai
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Išplėstinės gamintojo atsakomybės (angl. extended producer responsibility - EPR) principai ir strategija pirmą kartą oficialiai buvo pripažinti 1995 metais Vašingtone (JAV) vykusiame atliekų mažinimo seminare. Tad už pakuotes, kurių atliekomis gali būti teršiama aplinka, yra atsakingi jų gamintojai ir importuotojai. Lietuvoje finansinė atsakomybė yra taikoma visiems verslo subjektams, kurie į rinką išleidžia daugiau kaip 500 kg pakuočių. Šia infrastruktūra rūpinasi ir verslo įmonėms atstovauja pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos.
Praktiški patarimai ir vadovai
- Rūšiuokite atliekas pagal frakcijas - stiklas, popierius ir kartonas, plastikas, metalas, kombinuotos pakuotės.
- Prieš vežant į aikštelę, įsitikinkite, kad visos atliekos yra tinkamai supakuotos ir nurodytos dokumentais (pvz., pakuočių sutvarkymo įrodymais).
- Jei turite didelių gabaritų atliekų ar sunkių užduočių, kreipkitės į atliekas vežančias įmones dėl sandėliavimo ar pristatymo į aikštelę.
- Sutartis ir apskaita - laikykitės teisingos apskaitos, perduodate atliekas tvarkytojams, suvedate informaciją į GPAIS.
Kaip rūšiuoti atliekas
Šioje interneto svetainėje naudojami slapukai. Slapukai naudojami rinkti informaciją apie apsilankymus svetainėje, pagerinti svetainės veikimą ir siūlyti naudotojams aktualų turinį bei reklamas. Daugiau informacijos ieškokite mūsų Slapukų naudojimo taisyklėse.
| Atliekų tipas | Priėmimo vieta | Kainos ir sąlygos |
|---|---|---|
| Stiklas | Stambiųjų atliekų aikštelės | Pagal galiojančias kainas; sutvarkymo įrodymai išduodami sudarius sutartį |
| Popierius ir kartonas | Perdirbimo centrai | Pagal gauto kiekio kainą; įrodymo dokumentai |
| Pakartotinė pakuotė | PAKavimo įmonių aikštelės | Minimali mokama suma nurodyta sutartyje |
Mini lentelė apie regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus ir jų funkcijas Lietuvoje neturi būti pildoma, tačiau pažymima, kad regioninės infrastruktūros padeda įgyvendinti žiedinę ekonomiką ir sumažinti poveikį aplinkai.