Pajūrio mehena įmonė Pajūrio mediena, UAB, buvo įregistruota 1994 m. kaip privati uždaroji akcinė bendrovė, kuriai vadovauja vienas vadovas ir kurią kontroliuoja užsienio subjektai; privati nuosavybė sudaro daugiau kaip 50 % įstatinio kapitalo. Registruota buveinė yra Klaipėdoje, Liepų g. 85A, LT-92195, Klaipėdos m. sav., Klaipėdos apskr. 2025 finansiniais metais įmonės pajamos siekė 503,0 tūkst. EUR ir buvo 4,7 % didesnės nei prieš metus bei 5,2 % didesnės nei prieš dvejus metus.
Nors nuosavas kapitalas išliko neigiamas ir siekė 14,03 mln. EUR, įsipareigojimai sudarė 14,42 mln. EUR, o bendras turtas - 396,6 tūkst. EUR, įmonė tęsia dinamišką veiklą, o vidutinis darbuotojų skaičius 2025 m. buvo 7, toks pats lygis išliko ir 2026 m. pradžioje. 2025 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 2 151,13 EUR, o 2026 m. pradžioje - 2 276,71 EUR. Be to, įmonė ir toliau investuoja į modernizaciją bei plėtrą, siekdama užtikrinti konkurencingumą pasaulinėse rinkose.
Istorinės išplitos vietovės ir Pajūrio miestelio kilmė
Ši vietovė vadinama Pajūriu, nes ji yra šalia jūros upės žiočių ir žymi geografiją bei kultūrinį kraštovaizdį. Pajūrio miestelis, įsikūręs kairiajame Jūros upės krante, yra istorijos raktas į regiono raidą. Pajūrio miestelis minimas jau 1498 m., o jo vardas kilo iš Jūros upės, kurios slėnyje gyventa X-XVII a. Šio krašto gyvenvietė glaudžiai susijusi su Pajūrio valsčiumi ir valdovo dvaru, kuris buvo įtrauktas į privatų valdymą XVI a. pradžioje. Žvingių miestelis, esantis Vakarų Lietuvoje, taip pat užima svarbią vietą regiono istorijoje, o jo herbą - 1841 m. - atkūrė dailininkas Arvydas Každailis.
Pajūrio miestelio raida buvo susieta su dvarų veikla, žemės ūkio plėtra ir architektūrines permainas lydėjusiomis bažnyčiomis. XV-XVII a. karalystės vadovybė skatino bažnyčios ir religinių institucijų plėtrą: 1780 m. grafas Valavičius pastatė bažnyčią, o 1778 m. klebono pastangomis sukurta Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia. Pajūrio valsčiai vystėsi kartu su dvarų ekonomine veikla: Povstanskių šeima įkūrė spirito varyklą ir malūną, o vėliau dvarų lėšos skatino vietos kultūrinį savitumą, įskaitant sudėtingas architektūrines detales.
Nuo XIX a. vidurio Pajūrio regionas įgijo svarbių kultūrinių įvykių, o miestelis buvo industriškai taisniuojamas: 1919 m. fasado priekį puošia klasikinio stiliaus portikas, o toliau kuriasi parapijinė veikla ir kultūrinės institucijos. Pokario metais Pajūryje veikė vienmetė žemės ūkio mokykla, o vėliau Pajūrio tarybinis ūkis-technikumas buvo reorganizuotas į profesinę kaimo mokyklą. 1989 m. Pajūrio miestelio bendruomenė išreiškė norą sukurti miestelio herbą ir vėliavą, kurių istorinė medžiaga buvo surinkta ir pritaikyta simbolikai.
Šiuolaikinė Pajūrio mediena: kelias nuo lentpjūvės iki modernios įmonės
UAB Pajūrio mediena įkurta 1994 m. Ši įmonė priklauso Kanados kapitalui - beveik visos akcijos yra Hardašeno Džohalo nuosavybė. Įmonė daug investuoja į naujas technologijas - šiuo metu lentpjūvėje veikia modernios įrangos linijos, o planuojamos investicijos siekia 10-15 mln. litų, siekiant toliau didinti produktyvumą ir aplinkos apsaugą. 2002 m. įmonė buvo pripažinta Lietuvos geriausiu metų eksportuotoju, o 2001-2002 m. laikotarpiu eksporto apimtys augo ir per pastaruosius kelerius metus pasiekė 150 tūkst. kub. metrų išvežtos medienos.
Gamybos vadovė Irena Vitkevičienė teigia, kad didžioji dalis produkcijos eksportuojama į JAV ir Didžiąją Britaniją, o vidaus rinkoje - tik apie 3 %. Lietuviškos pušys su savitomis savybėmis - tankiomis metinėmis rievėmis ir didelėmis šakomis - sudaro dalį žaliavos, kurią įmonė gauna iš šiaurinės Rusijos regionų. Per laikotarpį įmonė pasiekė augimą - 2022-2025 m. apyvarta išaugo nuo 63 mln. litų iki 100 mln. litų, o 2025 m. planuota pasiekti 130 mln. litų. Praėjusiais metais įmonė išpjovė 135 tūkst. kub. metrų medienos, o šiemet ketinama išpjauti apie 175 tūkst. kub. metrų. Dalis produkcijos (apie 3 %) parduodama Lietuvos rinkoje, o likusi eksportuojama.
Investicijų kryptys apima keitimą kanadietiškai įrangai į naujus vokiškus, švediškus ir suomiškus įrenginius bei technologines linijas. Praėjusiais metais Pajūrio medienai buvo įrengta katilinė, kuri pagamina 24 MW šilumos ir 1,5 MW elektros energijos. Lentpjūvėje įrengiamos džiovyklos - keturios naujos, 500 kub. metrų talpos each, laukiama dar vienos. Taip pat planuojama įrengti naują švedišką storų rastų pjovimo liniją, investicijos apie 6,5 mln. litų. Šiemet užbaigta nauja obliavimo linija, taip pat renovuota teritorija ir bus rekonstruotos darbuotojų buitinės patalpos.
Siekiant mažinti kietųjų dalelių išmetimą į aplinką, planuojama investuoti apie 1,5-2 mln. litų į katilinių įrangą su vandens dūmais perduodančiomis technologijomis, kad dūmai būtų sulaikyti ir pelenai nusėstų vandens sraute. Šiai investicijai ruošiasi Mokslininkų konsultacijos ir projektavimo darbai. Per artimiausius metus įmonė planuoja investuoti apie 10-15 mln. litų, o per pastaruosius ketverius metus į naujas įrangos sistemas įdėta apie 50 mln. litų.
Darbuotojai, atlyginimai ir gamybos apimtys
UAB "Pajūrio mediena" turi daugiau nei 500 darbuotojų: šiuo metu lentpjūvėje dirba 511 darbuotojų, o planuojama metų pabaigoje pasiekti apie 560 žmonių. Vidutinis darbuotojų atlyginimas yra apie 1,5 tūkst. litų, o 2025 m. aukščiausio lygio atlyginimai buvo 2 151,13 EUR, 2026 m. pradžioje - 2 276,71 EUR. Įmonė kas mėnesį užtikrina nepriklausomą kokybės kontrolę: West Coast Lumber inspektorius atvyksta į įmonę ir tikrina paruoštos produkcijos kokybę.
Strateginiai planai ir ateities perspektyvos
Ateities planuose numatoma plėsti eksportą, toliau tobulinti technologinę bazę, įsigyti naujų linijų, pagerinti energetinį efektyvumą ir aplinkos apsaugą, įskaitant modernias dūmų valdymo sistemas. Taip pat numatoma toliau plėsti darbuotojų skaičių ir didinti vidutinį atlyginimą, siekiant išlaikyti konkurencingumą rinkoje. Pajūrio mediena siekia užtikrinti ilgalaikį augimą tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje rinkoje.
- Eksporto plėtra į JAV ir Didžiąją Britaniją.
- Technologinės plėtra - nauji vokiški, švediški ir suomiški įrenginiai.
- Energetinis efektyvumas ir aplinkosaugos projektai - katilinė ir dūmų valdymo technologijos.
- Personalo politika - didinti atlyginimus ir darbo vietų skaičių.
Ši istorija ir dabartis rodo, kaip Pajūrio miestas prie jūros ir jo ekonomika plėtojasi sinchroniškai su žemės ūkiu, pramonės plėtra ir kultūrine tapatybe. Nors ekonominiai iššūkiai, tokie kaip nuosavo kapitalo svyravimai, nuolatos kelia iššūkių, įmonė sugeba atnaujinti technologijas, didinti eksportą ir kuriant naujas darbo vietas stiprinti regioninę ekonomiką.