Šildymo sezonu Lietuvoje vis dažniau naudojamas medienos kuras, o iš jo gaunami pelenai gali būti naudojami kaip trąša ar statybų medžiaga. Tačiau radiacinės saugos centras nuosekliai stebi situaciją ir teigia, kad lietuviškoje medienoje nėra reikšmingos radioaktyvios taršos, o tyrimai rodo mažą radionuklidų aktyvumą. Tradiciškai didžiausi radiaciniai galai kyla iš nedidelių užterštumų, kilusių iš Černobylio regiono ir kitų teritorijų, kuriose vyko radioaktyviosios apšvitos išliekančios dalys.
Tyrimai ir įstatyminiai pagrindai
Radiacinės saugos centras vykdo programą, skirtą medienos kuro ir jos pelenų radiologiniam įvertinimui. Tyrimai atliekami tiek katilinėse, tiek individualiuose namuose iš visos Lietuvos; per 2009-2011 metus iš 68 mėginių tyrimų nustatyta, kad lietuviškoje medienoje ir jos gaminiuose 137Cs ir 90Sr kiekiai yra nedideli. Nors kai kuriuose bandiniuose iš Baltarusijos ir Ukrainos atvežtų gaminių buvo šiek tiek daugiau cezio radionuklido, jo kiekiai buvo tokie maži, kad jokios įtakos negalėjo turėti. Pasak J. Žiliuko, didžioji dalis išsiaiškinimų rodo, kad “didelio užterštumo nėra”.
Siekiant užkirsti kelią neteisingam pelenų panaudojimui, nuo 2013 metų įsigaliojo įsakymas dėl medienos kuro pelenų radiologinės kontrolei. Taip pat nuo 2015 metų įsigaliojo įstatyminiai reikalavimai medienos ir durpių, įvežamų iš trečiųjų valstybių, užterštumo 137Cs lygiui bei pelenų naudojimo ir tvarkymo taisyklės. Didesnė dalis įmonių jau atliko tyrimus, ir nė vienas mėginys neviršijo leistinų ribų, nors kai kuriuose atvejuose pelenai negali būti naudojami žemės ūkyje ar kaip statybinė medžiaga.
Automatizuota ir kontrolė per sieną
Pasienyje sumontuoti jonizuojančios spinduliuotės vartai tiksliai nuskaito atvežamą medieną ir jos gaminius. Jei spaudžia didesnis radiacijos lygis, atliekami papildomi tyrimai ir tokios siuntos grąžinamos arba imami papildomi mėginiai. J. Italijos teiginiai pabrėžia, kad „bet kuris krovinys, ar geležinkelio, ar kelių transportu, yra patikrinamas“.
Privatūs asmenys šildydami medieną neturėtų sunaudoti jos taip, kad susikauptų dideli kiekiai pelenų; tačiau jų naudojimas yra reguliuojamas. Pelenai gali būti naudojami įvairiems tikslams, išskyrus tam tikras atvejis žemės ūkyje, o parduotuvėse neplatinami pelenai. Importuojamų kurų tyrimai vykdomi nuosekliai ir atsiliepia į dažnas užklausas apie galimą užterštumą.
Tiesioginiai atsakymai gyventojams
„Žmonėms nerimauti nereikia, nes mūsų siena yra apsaugota“, - teigia J. Žiliukas. Radiacinės saugos centras atskleidžia, kad lietuviška mediena nėra užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai gamtoje egzistuoja, tačiau jų koncentracijos paprastai yra mažos. Nors papildomos dozės yra minimalios, jas reikia skaičiuoti, kad neviršytų leistinų ribų. Granitai, pavyzdžiui, skleidžia didesnį natūralų radioaktyvių spindulių foną, tačiau tai nepriklauso nuo šio atvejo su mediena.
Medienos kuras, pelenai ir jų panaudojimas
Šildymo metu naudojamas medienos kuras - malkos, skiedros, granulės, briketai - pirmiausia iš Lietuvos. Daugiausia radionuklidų randama mišiniuose su Černobylio regiono įtaka, bet jų kiekiai yra nedideli ir nepaveikia pagrindinio panaudojimo logikos. Pelenai, atsirandantys deginant medieną, gali būti naudojami dirvoms tręšti arba kelių tiesti, tačiau dėl 137Cs radionuklido užterštumo peržiūrimos jų galimybės. Lietuvoje pelenų naudojimo reglamentavimas įtvirtintas ir taikomas įvairiose srityse, kaip statybinės medžiagos ar žemės ūkiui skirti produktai.

2023-2024 metų duomenimis Lietuvoje atlikta apie 100 mėginių iš 13 katilinių ir 5 individualių namų tyrimų, o tyrimuose nustatytas nedidelis radionuklidų aktyvumas. Dauguma medienos kuro gaminių yra švarūs, o naudojimo įstatymai duoda pagrindą radikaliai užkirsti kelią užterštų pelenų patekimui į aplinką. Taip pat buvo išnagrinėta, kad didžioji dalis Lietuvos medienos pirkimų vyksta Skandinavijoje ir Ukrainoje, o LTF Group Augant pardavimų apimties, įdiegiant antrąją pamainą, didina darbo jėgą, o metiniai pardavimų pajamų rodikliai siekia beveik 33 mln.
Apžvalga apie konkrečius skaičius ir tendencijas
2009 m. Radiacinės saugos centras ištirtų mėginių skaičius, siekiantis 68, parodė, kad lietuviškoje medienoje radionuklidų aktyvumas yra mažas. 2010-2011 m. pradėta nauja programa, kurios tikslas - įvertinti galimą gyventojų apšvitą, naudojant medieną ir tvarkant medienos pelenus. Surinkta apie 100 mėginių iš katilinių ir namų, nustatyta mažas radionuklidų reikšmes. Nė vienas mėginys nesukėlė spinduliuotės rizikos viršijančios ribas. Tačiau kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad pelenai negali būti naudojami žemės ūkyje arba kad jų radiologinė tarša viršija ribas. Tokie atvejai Lietuvoje buvo registruoti tik retkarčiais, o Radiacinės saugos centras operatyviai informavo įmones.
Apie 8 proc. tyrimų rodo poreikį peržiūrėti pelenų panaudojimą žemės ūkyje. Dansko, Švedijos ir Suomijos tyrimai pateikia analogiškus pavyzdžius, kurios sritys yra reguliuojamos. Šiuo metu Lietuvoje teikiama informacija apie lietuvišką medieną ir jos gaminius patvirtina, kad jos nekelia rimtos radiacinės rizikos gyventojams. Jei kyla klausimų, Radiacinės saugos centras kviečia kreiptis telefonu arba į skyrius Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
| Metai | Mėginiai | Radionuklidų aktyvumas | Pastaba |
|---|---|---|---|
| 2009 | 68 | Nedidelis | Medienos kuro gaminiai ir žaliavos |
| 2010-2011 | Apie 100 | Nedidelis | Tyrimai visoje Lietuvoje |
| 2015 | - | - | Įsakymų dėl 137Cs ribų įvedimas |
| 2019 | - | - | Informacija apie įmonių pirkimus Ir Caucasus |
Šiuo metu Lietuvoje daugiausia kurui naudojamos malkos ir skiedros, kurių radionuklidų kiekiai yra mažesni, todėl gyventojai neturėtų nerimauti dėl papildomos apšvitos. Radiacinės saugos centras ir jo ekspertai teigia, kad nors jonizuojančios spinduliuotės dozių papildomas šaltinis yra, jos yra labai mažos ir skaičiuojamos įprastiniais metodais.
tags: #mediena #is #ukrainos #radioaktyvi