Deginant šiek tiek užterštą medienos kurą, pelenuose gali susikoncentruoti radioaktyvios medžiagos, bet privatūs asmenys jo nesunaudoja tiek, kiek šilumos tiekėjai, sako Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas. Tačiau žmonėms nerimauti nereikia, nes mūsų siena yra apsaugota. Be to, specialistai prižiūri, kad nuodingi pelenai nebūtų naudojami statybose ar išbarstomi kaip trąša, - pabrėžia jis. Kaip rodo Radiacinės saugos centro tyrimai, lietuviška mediena radioaktyviosiomis medžiagomis neužteršta, o perkant pelenus galima prašyti radiologinio tyrimo išvadų.
Kita vertus, mes iš aplinkos nuolat gauname dozę jonizuojančios spinduliuotės - pavyzdžiui, ją skleidžia net granitas. Pastaruoju metu patalpoms šildyti Lietuvoje vis dažniau naudojamas medienos kuras. Jį naudoja tiek didžiosios miestų ir rajonų šilumos katilinės, tiek privačių namų gyventojai. O medienos kuro pelenai, susidarę šilumos gamybos metu, gali būti naudojami žemės ūkyje kaip trąša. Radiacinės saugos centras yra išplatinęs pranešimą apie tai, kad pelenuose taip pat gali būti jonizuojančios spinduliuotės.
Pasak Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktoriaus J. Žiliuko, Italijos teisėsaugai pareiškus, kad medienos granulės buvo atvežtos iš Lietuvos, Radiacinės saugos centras nedelsiant ėmė aiškintis, ar galėjo taip būti. Bendradarbiaujama su Valstybine ne maisto produktų inspekcija ir kitomis įmonėmis, atrinkta ir ištyrėme daug bandinių. Nustatėme, kad didžioji dalis gaminių yra švarūs ir neviršija jokių nereguliuojamų lygių. Tačiau šiek tiek daugiau cezio radionuklido buvo rasta iš Baltarusijos ir Ukrainos atvežtuose bandiniuose, bet jo buvo tiek mažai, kad jokios įtakos negalėjo turėti.
„Deginant didelius kiekius kuro ir jei jis šiek tiek daugiau užterštas, pelenuose gali susikoncentruoti radioaktyvios medžiagos,“ - sako J. Žiliukas. - „Tačiau yra nustatyta, kur tokius pelenus galima naudoti. Draudimo į Lietuvą įvežti medienos kurą iš kitų šalių nėra, bet pasienyje sumontuoti jonizuojančios spinduliuotės vartai - juose esantys detektoriai nustato didesnę jonizuojančią spinduliuotę. Kiekvienas krovinys, ar tai geležinkelio, ar kelių transportu, yra patikrinamas. Jei vartai pajunta spinduliuotę, aiškinamasi toliau ir atliekami tyrimai. Jei spinduliuotės kiekis neleistinas, mediena į Lietuvos teritoriją neįleidžiama.“
Minėtas įsakymas įsigaliojo nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Nors ne visi kuro tiekėjai turi atlikę tyrimus, didžioji dalis tai padarė. Nė vienas bandinys neviršijo ribos, kad pelenų nebūtų galima naudoti kaip statybinės medžiagos; tačiau nedidelis kiekis bandinių parodė, kad kai kurie pelenai negali būti naudojami žemės ūkyje. Radiacinės saugos centro specialistai nedelsdami susisiekė su įmonėmis. Dažniausiai užteršta mediena atvežama iš Černobylio ar ten, kur seniau vyko atviri sprogdinimai, tačiau likučiai žemėje yra nedideli. Pagrindinė vieta kol kas yra Černobylis.
Šiais metais atlikta per 70 medienos kuro pelenų radiologinių tyrimų. Dauguma pelenų yra tinkami naudoti dirvoms tręšti. Apie 8 proc. bandinių parodė, kad jų negalima naudoti žemės ūkyje. Lietuvoje per metus maksimali cezio izotopų koncentracija pelenose siekia apie 10 Bq/kg, o cezio koncentracija miškuose ir dirvoje sumažėjo per trečdalį per 32 metus po Černobylio avarijos. Tyrimai rodo, kad mūsų siena apsaugota, o radiacinė kontrolė veikia.
Nuo 2015 metų Lietuvoje griežtė radiologinė įvežamų krovinių kontrolė. Lietuviškai biokurui sunaudojamos medienos dalis po degimo gali būti užterštos, todėl pelenai dažnai naudojami dirvoms tręšti, o kartais - keliams tiesti ar aplinkai tvarkyti. Lankstūs teisės aktai įpareigoja įvežamą biokurą patikrinti radiologiniais tyrimais. Baltpool prekybos vadovas Vaidotas Jonutis atkreipia dėmesį į tai, kad Baltarusijos sertifikatai gali būti naudojami kaip įrodymas, tačiau tikrinimas vis tiek nebus įmanomas visuose kroviniuose. Latvijos pavyzdys rodo, kad reguliavimas biokuro radiacijai gali būti griežtesnis.
- Specialistai nuolat tikrina, kad pelenai būtų tinkami naudoti dirvoms tręšti arba kitoms reikmėms.
- Pasienyje ir muitinėje vykdoma radiacinė kontrolė: visi kroviniai patikrinami ir, esant viršijimui, į Lietuvą įsileista neleidžiama.
- Medienos ir durpių kuro pelenų radiologinių tyrimų dažnumas ir apimtis didėja, siekiant užtikrinti saugą.
Laikui bėgant užterštumas 137Cs radionuklidu mažėja. Lietuvos gyventojams nereikia jaudintis, tačiau būtina nuolat stebėti situaciją, nes tarptautiniai tiekimo srautai gali keistis. Radiacinės saugos centras primena, kad mūsų sistema veikia ir kad pelenai gali būti naudojami, tik kai laikomasi saugumo reikalavimų. Maisto produktų radiologinės kontrolės duomenys rodo, kad maisto grandinė liks saugi, o pelenų tyrimai ir toliau užtikrins, jog galimai pavojingos medžiagos nepatektų į vartotojų platesnį kontekstą.
Medienos ir durpių kurą Lietuvoje naudoja tiek įmonės, tiek privatūs asmenys. Nors dėl pasienio saugumo kyla tam tikrų abejonių, veiksmingos procedūros užtikrina, kad į šalį patenka saugus kuro variantas. Lietuvos statybinės medžiagos bei kelio tiesimo projektai taip pat priklauso nuo pelenuose esančių radionuklidų toleravimo lygių. Pelenai gali būti naudojami įvairiais tikslais, bet tik laikantis griežtų taisyklių ir tyrimų rezultatų. Taip pat įvykiai Ukrainoje ir Baltarusijoje keičia regiono tiekimus, todėl svarbu sekti naujienas ir laikytis rekomendacijų.
Rinkos ir kontrolei svarbūs faktai
Du pagrindiniai radiacinės kontrolės barjerai Lietuvoje: VSAT pajėgos pasienyje ir Muitinės postai. Teisiniai reikalavimai įvardija 30 Bq/kg kaip leistiną užterštumo lygį. 2021 m. atlikta 40 patikrinimų, paimta 70 mėginių medienos kuro ir durpių, nustatyta, kad 18 ūkio subjektų laikosi reikalavimų. Nors keliai įvežamų krovinių patikroms yra sudėtingi, patikra neapima kiekvieno krovinio, todėl eksperimentinės imtys yra būtinos. Katilinėse pelenai tvarkomi teisės aktuose nustatyta tvarka. Tokie patikrinimai leidžia mažinti radiacijos lygį produktuose ir užtikrina saugumą gyventojams.
Regionų pavyzdžiai ir ateities perspektyvos
2018-2021 metais matyti, kad cezio koncentracija Lietuvoje sumažėjo ir dabar netoli natūralaus priimtino lygio. Įvairiose regioninėse miškų ir dirvos tyrimuose 137Cs lygis vidutiniškai apie 3,5 Bq/kg, panašūs skaičiai kaip ir anksčiau atliktuose tyrimuose. Biokuro dalis Lietuvoje sudaro apie 4 mln. m³ per metus; siekiama toliau mažinti radiacines rizikas ir toliau stiprinti pasienio ir vidaus kontrolę.
Privatūs asmenys šildymo sezonui vis dar naudoja lietuvišką medieną; tačiau didžioji jų sunaudojama mediena neatitinka didelių pelenų kiekių, todėl ribos laikomos. Sienos apsaugos ir radiacinės saugos užtikrinimas yra prioritetas, todėl gyventojai gali jaustis saugūs. Tačiau pasaulinės tendencijos rodo, kad reikalinga nuolatinė monitoringa kontrole ir tarptautinis bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią užterštos medienos įvežimui.
tags: #mediena #is #rusijos #radioaktyvi