Mediena naudojama beveik visose pramonės šakose: iš jos gaminami įvairiausi dirbiniai. Tačiau ne kiekvienas medis viskam tinka. Iš medienos spalvos dažnai galima nustatyti medžio veislę, kokybę, amžių ir kt. Juo senesnis medis, juo jis tamsesnis. Sveikos medienos spalva yra vienodo intensyvumo. Įvairios dėmės bei skirtingos spalvos juostos - ženklas, kad ji pradėjo pūti. Tekstūra vadinamas medienos raštas, kurį sudaro metinės rievės ir šerdies spinduliai.
Medienos drėgnumas - tai medienoje esančio vandens svorio ir medienos svorio santykis, išreikštas procentais. Santykiniam drėgnumui nustatyti imamas drėgnos medienos svoris, o absoliučiam drėgnumui - absoliučiai sausos medienos svoris. Mediena, kurios absoliutus drėgnumas didesnis kaip 23 % (t.y. vanduo sudaro daugiau kaip 23 % bendro medienos svorio), vadinama drėgna. Jei absoliutus drėgnumas svyruoja apie 18 % - sausa. Drėgna mediena yra silpnesnė, greičiau lūžta. Mediena džiūdama išsikraipo: nevienodai susitraukia įvairiomis kryptimis. Mažiausiai ji traukiasi išilgai, o daugiausia - skersai skaidulų. Paprastai mediena deformuojasi tol, kol jos drėgnumas neviršija 30 %.
Išpjautos iš žalio medžio lentos džiūdamos išlinksta kraštais į išorę nuo šerdies, mat toliau nuo jos esantys sluoksniai džiūdami traukiasi labiau nei pati šerdis. Mediena blogai praleidžia drėgmę ir šilumą, daug geriau - garsą. Iš garso, girdimo stuksenant medieną, galima nustatyti jos sveikumą bei sausumą. Sausa mediena skamba grynu, metalinį atspalvį turinčiu garsu.
Mechanines medienos savybes apibūdina jos atsparumas arba sugebėjimas pasipriešinti išorinių jėgų poveikiui: tai stiprumas, kietumas, tamprumas, lankstumas, skalumas. Mediena priklauso prie anizotropinių medžiagų: stiprumas arba atsparumas - tai sugebėjimas pasipriešinti išorinių jėgų poveikiui. Nelygu kokia apkrovų kryptis ir išsidėstymas, mediniai elementai gali būti gniuždomi, tempiami, lenkiami, skeliami. Mediena yra atspari gniuždymui išilgai pluošto skaidulų. O gniuždoma skersai skaidulų 5-10 kartų mažiau atspari. Medienos atsparumas lenkimui priklauso nuo jos veislės ir drėgnumo. Drėgną medieną lengviau sulenkti, ji ne taip greitai lūžta. Taigi iš tokios medienos daromos sijos, ilginiai, gegnės ir t.t.
Perdžiūvusi arba papuvusi mediena yra trapi. Tokią medieną galima pažinti iš lūžio: lūžio vieta paprastai būna beveik statmenai dantyta. Šiuo atveju lūžio vietos dantytumas yra kur kas mažesnis. Mediena gali būti tempiama išilgai pluošto (skersai pluošto tempiamos medienos atsparumas sudaro tik 5 %), bet ypatingos praktinės reikšmės ši medienos savybė neturi: tempiant veikiau įskils įtvirtinimo vieta, negu nutrūks mediena. Lygiagrečiai su pluoštu įkaltą vinį ištraukti lengviau (maždaug 25 %), negu įkaltą statmenai pluoštui.
Būtina nusimanyti ir apie medienos kietumą. Išilgai skaidulų ji kietesnė, negu skersai jų. Nuo drėgmės mediena minkštėja. Be to, jos kietumas labai priklauso nuo medžio veislės. Šiaurinės gyventojai tiki, kad maumedis nuramina žmogaus sielą, įkrauna optimizmo ir suteikia jėgų. Ir ši žmogaus pagarba medžiui tikrai pelnyta. Maumedis ne tik statybinė konstrukcinė mediena, kalibruota mediena, langų rėmai ar klijuota mediena. Maumedžio mediena naudinga gaminant šimtus žmonijai vertingų produktų, tame tarpe ir medicininių. Nors į Lietuvą atkeliavęs palyginti neseniai, kitose tautose maumedis žinomas ir naudojamas buvo jau 2 tūkstančiai metų p. m. e.
Puikiai išsilaikiusių dirbinių iš maumedžio randama dar bronzos amžiaus iškasenose. Tačiau ryškiausias maumedžio panaudojimo pavyzdys - Venecija: apie 400 000 maumedžio polių konstrukcijų pamatus. Maumedžio poliai, ant kurių remiasi povandeninė miesto dalis, tarsi suakmenėjo. Toliau iš maumedžio buvo statomos užtvankos, malūnai, kasyklos, telefonų ir elektros stulpai, tiltai. Jis buvo naudojamas ten, kur pirmiausia reikėjo tvirtos ir patvarios medžiagos. Taip ir tebenaudojamas iki šių dienų. Maumedis laikomas vienu iš unikaliausių medžių: prabangus, bet prieinamas, už metalą geriau atlaikantis šaltį, vienintelis spygliuotis metantis spyglius žiemą bei turinti kietmedžio savybių, mediena, pasižyminti akmens kietumu, kurią drėgmė ne ardo, o su laiku daro tik tvirtesne.
Maumedžio gaminių ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo pačios medžiagos, bet ir nuo jos išankstinio apdorojimo kokybės. Maumedžiui apdoroti reikalingos specialios programuojamos džiovinimo kameros, brangūs pjovimo įrankiai ir aukštos kvalifikacijos meistrai. Ištraukos iš knygos: „Medienos savybės“ apima spalvų įvairovę, tekstūrą, kvapą, ir drėgmės įtaką. Šerdies mediena sudaro apie 2/3 kamieno tūrio. Mediena reaguoja į drėgmės pokyčius - keičiasi jos tūris. Esant sausoms oro sąlygoms ji gali susitraukti, o drėgnoms - išsiplėsti. Ši asociacija su higroskopinėmis savybėmis lemia ilgalaikius įtempimus ir galimus įtrūkimus.
Šakos - dažniausia ir matoma yda, jos gali būti sveikos ar pūvančios. Plyšiai, spinduliniai ir žiediniai plyšiai atsiranda dėl vidinių įtempimų, oro temperatūros svyravimų ar žaibo poveikio. Mediena yra natūralus produktas ir atsinaujinantis žaliavos šaltinis, todėl lauke sensta, blunka ir keičia matmenis. Dėmės, sakai ir kiti paviršiaus požymiai gali būti laikini ir jas lengva pašalinti švariai šlifuojant.
Medienos cheminė sudėtis ir įtaka mechaninėms savybėms
Išsamesnis duomenų blokas iš šaltinių rodo, kad medienos sudėtyje dominuoja organinės medžiagos: celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, dervos, rauginės medžiagos ir dažančiosios medžiagos. Medienos cheminės savybės apima jau minėtas organines medžiagas ir jų santykį su mineralinėmis jungtimis. Medienos makro - ir mikrostruktūra lemia jos mechaninį atsparumą, elektrinį laidumą, šilumines charakteristikas ir ilgaamžiškumą.
