Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ar polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireno putplastis pasižymi geromis mechaninio stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. Putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei, bet konstrukcijose jis nebūna atviras B klasės degimui. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos pagal degumą priskiriamos toms pačioms klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų, o sienų šiltinimo sistemos iš polistirolo atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.
Pradiniai darbai - seno fasado paruošimas
Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūš, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones. Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos.
Medžiagos ir jų privalumai
Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai. Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio taip pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti. Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų paviršius gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą, ypač pietvakarinėje pusėje.
Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraišomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - apie 60 proc. Jei pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas (pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878). Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti.
Pastato išorinės sienos yra šilumos ir drėgmės perėjimo zona. Šiluma nuolat juda šaltesnių zonų link: žiemą iš vidaus į išorę, o vasarą - atvirkščiai. Šilumos nuostoliai per sienas sudaro didžiausią dalį - apie 40 procentų visų šilumos nuostolių. Todėl tinkama šilumos izoliacija yra būtina norint sumažinti energijos sąnaudas, pagerinti gyvenimo komfortą ir užtikrinti namo ilgaamžiškumą. Šiame straipsnyje aptarsime medinio namo apšiltinimo polistirolu technologiją, medžiagas, patarimus ir kainas. Aptarsime, kaip pasirinkti tinkamas medžiagas, kokie yra šiltinimo būdai ir kaip tinkamai atlikti darbus.
Kodėl verta apšiltinti medinį namą?
Vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų. Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą. Apšiltinus medinį namą, galėsite mėgautis mažesnėmis energijos sąnaudomis, geresne akustika, padidėjusiu sandarumu ir mažesniu įšalimu žiemos laikotarpiu.
Medžiagos šiltinimui
Fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu). Polistireninis putplastis - uždarų porų akytojo plastiko termoizoliacinė medžiaga. Baltasis putplastis - dažnai naudojama ir pamėgta medžiaga dėl gero kainos ir efektyvumo santykio. Neoporas - pilko polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficientas λ nuo 0,031 (EPS 100N) iki 0,033 (EPS 50N) W/m·K. Šiltinant modernizuojamus daugiabučius, būtina išanalizuoti sienų konstrukciją, fasado plotą, esamą šilumos perdavimo koeficientą ir šiluminę varžą. Paprastai deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas polistireniniams gaminiams - 0,033-0,045 W/(m·K). Neoporo savybės apie 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio.
Grundiniai fasado šiltinimo medžiagų komplektai: klijai, termoizoliacinės medžiagos (polistirolas arba mineralinė vata) ir mechaniniai tvirtinimo elementai (smeigės). Kiekviena sistema reikalauja armavimo tinklelio, kuris įspaudžiamas į armavimo mišinį ir užtikrina vientisą plokščių paviršių. Po armavimo sluoksnio reikalingas gruntas ir tinkavimo arba kita apdaila.
Šiltinimo technologija išorėje
Karkasinio namo apšiltinimas polistirenu pradedamas nuo cokolinio profilio tvirtinimo, kuris padeda išlaikyti horizontalumą ir sutvirtina sistemos apačią. Profilis tvirtinamas ant pastato cokolio ne žemiau 30 cm nuo grunto. Prieš klijavimą būtina išlyginti nelygias plokštes, užsandarinti kampus, angokraščius su kampiniais profiliais, o langų ir durų kampų sandūras su 20×30 cm armavimo tinkleliu, pasuktu 45° kampu ir įspaustu į klijus. Armavimo sluoksnis užtikrina tolygų klijų paskirstymą ir užpildo sandūras tarp plokščių, kad išvengtų šilumos tiltelių.
Į įdėtas plokštes nupjautas vietas pripurškiama montavimo putų taip, kad jos užimtų vietą tarp prispaustų plokščių. Plokštės tarpusavyje klijuojamos purškiamais poliuretano klijais. Skirtingų sluoksnių persidengimas ir siūlių užpildymas užtikrina gerą garso ir šilumos izoliaciją. Jei norima pasiekti galutinę sienos varžą kaip pasyviojo namo, garo izoliacinė plėvelė įtraukiama ištisai. Jei sienų varža pakankama, garo izoliaciją galima dėti tik ant medinių konstrukcijų ir tarpų tarp plokščių. Mediena karkaso turi ženkliai prastesnes šilumos izoliacijos savybes nei polistireninis putplastis, todėl papildomi neizoliuoti mediniai elementai tampa šilumos tilteliais. Idealiai užsandarinti konstrukciją padės papildomas ištisinis putplasčio plokštės sluoksnis (30-50 mm baltojo arba pilkojo neoporo plokštės). Plokštės klijuojamos purškiamais klijais. Po vientiso putplasčio sluoksnio išdžiūvimo paviršius tinkamas tinkavimui arba montavimui gipso kartono plokščių.
Polistireninis putplastis sluoksnis dažnai leidžia lengvai išvedžioti elektros instaliacijai kanalus. Reikalingos specialios dėžutės ir pleištai, kad įtvirtinimo metu plokštės nesiglaustų. Šilumos tiltelių nelieka angokraštyje, kai angos yra apklijuotos visapusiu polistireniniu putplasčiu. Jei angokraštyje yra didelių duobių, jas būtina užpurkšti poliuretano putomis. Paviršius sudrėkinti prieš klijų užpuršimą. Klijų angokraščiams nereikėtų gailėti - ant jų esant būtina ištisinio sluoksnio. Po klijų užpuršimo laukiama 3-4 minutes prieš dedant plokštę. Jei ant fasado klijuojamos plytelės - klijų naudojimas didesnis, apie 60 proc. plokštės paviršiaus.
Grindų šiltinimas ir perdangos
Grindų ant grunto pagrindas. Grindims virš grunto su šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu, kai apkrova į grindų paviršių vidutinė, naudojamas EPS 70 arba EPS 80 (Neo EPS 70N/80N). Kai apkrova didelė, naudojamas EPS 100 (Neo EPS 100N) arba EPS 200. Grindų šiltinimas grindų ant grunto metu reikalauja plokščių persidengimo siūlių mažiausiai 20 cm ir 10 cm storio pamatų sluoksnio. Jei grindys bus šildomos, vamzdžiai įbedomi į plėtinį smėlbetonyje ir užsandarinami specialiais priedais. Liejant betono sluoksniui, patalpos temperatūra turi būti ne mažesnė nei 5°C bent 3 dienas. Didesnėse energijos klasėse dažnai naudojamas elektrinis šildymas arba infraraudonųjų spindulių kilimėliai po grindimis, o plėvelės dažnai dedamos ant šilumą atspindinčių pagrindų.
Grindų ant grunto šiltinimo mazgas: gruntinis sluoksnis, geotekstilė, išlygintas žvyro ar skaldos pagrindas, plėvelė, izoliacinis sluoksnis, geotekstilė, armatūrinis betonas, šiloporas EPS 70/80/100/200. Jei norima grąžinti garso izoliaciją, naudojami skirtingų storio sluoksniai EPS plokščių, atsižvelgiant į šilumos varžą ir viršutinio sluoksnio paviršių. Grinduose tarp plokščių paliekama vieta kanalams ir kabeliams, o užpildai atliekami montavimo putomis.
Grindų ant lagių šiltinimas
Grindų ant lagių šiltinimas dažnai atliekamas naudojant polius su reguliuojamais strypeliais. Pagrindinių lagių apačioje matmenys apie 50x100, 100x100 mm, viršutinių - 50x50 mm. Jei naudojami grindų ant grunto pakaitiniai sprendimai - dažnai pasirenkami lengvi EPS 50-EPS 70 plokštės, kurios neturi įtakos dideliam apkrovos lygiui. Tokiu atveju šilumos tilteliai mažinami, o ant viršutinio lygmens klijuojamos plokštės ir gipskartonas per kelias dienas gali būti įrengti. Lagedžių sistemose rekomenduojama įrengti dviejų lygių gegnės arba lagės laikiklius, kad pasiektumėte reikiamą lygumo paviršių.
Grindų šiltinimo storis ir energijos klasės
Aukščiausios energinės klasės namams reikalingas apie 30-40 cm polistireninio putplasčio sluoksnis, siekiant apie 8 m²K/W sienų varžą. B klasėi pakanka 15-20 cm sluoksnis. Plokščių storis nustatomas pagal grindų apkrovą ir planuojamą energinį efektyvumą.
Plokščių pjovimas ir sujungimas atliekamas su proporcinga siūlių persidengimo dalele, o plokščių siūlių nesudarymas užtikrina vientisą šilumos ir garso izoliaciją. Spalvų pasirinkimas ir tinkavimo tipas priklauso nuo projekto ir norimos apdailos. Dažnai plokštės apdailinamos tinku ar gipso kartono plokštėmis. Plokštės dažnai įrengiamos su 1 sluoksnio gipso plokšte arba be jos - išsprendžiant ekranavimo ir tvirtinimo reikalavimus.
Papildomi patarimai ir praktiniai įgūdžiai
- Palaukite, kol rąstinis namas nusės, prieš pradėdami šiltinimo darbus.
- Šiltinkite ne tik sienas, bet ir grindis bei stogą; šaltos grindys gali žymiai sumažinti šilumos nuostolius.
- Neskubėkite - rąstinių namų sienos gali šiek tiek nusileisti (apie kelių procentų).
- Pasirinkite tinkamas medžiagas iš patikimų gamintojų; šiltinimo darbai reikalauja profesionalų požiūrio ir kruopštumo.
Grindų šiltinimą ir perdangų šiltinimą galima atlikti su EPS plokštėmis, o papildomai grindims šildyti - skirtingų tipų vamzdynų įrengimą. Plokštės gali būti klijuojamos su specialiais klijais ir pritvirtintos smeigėmis. Po viso šiltinimo atkarpų, paviršiai paruošiami tinkavimui arba gipso kartono tvirtinimui. Klinų ir tvirtinimo elementų derinimas su plokštėmis užtikrina ilgaamžiškumą ir tvarų šilumos srautų valdymą.
Apžvalgos ir praktiniai pavyzdžiai
Polistireninio putplasčio išankstinis pasirinkimas dažnai lemia galutinę kainą ir šilumos varžą. EPS 70/80/100/200 plokštės skiriamos priklausomai nuo apkrovos ir energijos efektyvumo reikalavimų. Projektai dažnai pateikia skaičiavimus ir rekomendacijas dėl plokščių storio, kad pasiektų norimą energinį efektyvumą. Šiltinant seną fasadą, būtina laikytis gamintojo rekomendacijų ir užtikrinti, kad visos savybės būtų atitiktos - nuo plokščių klijavimo iki galutinio apdailos.
tags: #medi #apsiltinti #polistirolu