Mažos plokščios musės: įvairovė, gyvenimo ciklai ir įtakos žmogui pamatys

Musės- dvisparnių vabzdžių šeima, kuriai priklauso vidutinio dydžio ir smulkios musės. Kūno spalva būna pilka, juoda, metališkai blizganti. Lietuvoje sutinkama virš šimto rūšių musių. Musės turi gerai išvystytas akis, kai kurios rūšys ir gerai išvystytą klausą. Skonio receptoriai yra kojų letenėlėse. Priklausomai nuo rūšies, burnos aparatas gali būti laižomasis arba duriamasis, jei musė maitinasi krauju. Dažnai musės gyvena sąvartynuose, tvartuose, visur, kur yra antisanitarinės sąlygos.

Kambarinės musės yra 0,5-0,9 cm ilgio. Jos yra pilkos, turi 4 tamsius dryžius ant krūtinės ir nugaros (segmentas už galvos su kojomis ir sparneliais) ir du sparnelius. Kojų galuose turi lipnias pagalvėles, kurios joms leidžia lengvai vaikščioti ant sienų ir lubų. Galvoje dominuoja didelės, raudonai rudos sudėtingos akys, kurios apsuptos šviesiai auksine juostele. Trumpos antenos auga tarp akių, puiki uoslė leidžia užuosti maistą iš labai toli. Kambarinės musės lervos yra kremiškai baltos spalvos, verpsto formos. Galvos galiuke yra burna, ir kvėpavimo angos. Lervos yra nuo 0,6 iki 0,9 cm ilgio.

Gyvenimo ciklas ir ekologija

Kambarinės musės patelės deda kiaušinėlius grupelėmis po 75 - 150 įvairiose drėgnose, pūvančiose fermentuotose organinėse medžiagose, įskaitant gyvūnų mėšlą, nupjautą žolę, šiukšles, išmestą gyvūnų maistą ar dirvą užterštą minėtomis medžiagomis. Per gyvenimą patelė gali padėti daugiau nei 500 kiaušinėlių. Kiaušinėliai išsirita per dieną ir jaunos lervos slepiasi maitinimosi medžiagoje, kur auga ir vystosi nuo trijų dienų iki keleto savaičių, priklausomai nuo temperatūros ir maisto kokybės. Lervos migruoja į sausesnę vietą kur virsta lėliukėmis. Lėliukės stadija trunka nuo trijų dienų iki keturių savaičių, kol lėliukė tampa suaugusia muse. Suaugusios musės gali migruoti į vietas už 10-20 km., bet dauguma lieka vieno-dviejų km spinduliu aplink maitinimosi vietą. Suaugusios musės turi gerą apetitą ir minta įvairiu maistu, nuo ekskrementų iki žmonių maisto. Jos minta skysčiais, bet gali valgyti kietą maistą suskystindamos jį atrytais virškinamojo trakto skysčiais. Dieną jos tupi ir skraido mažiau nei 1,5-2 m. virš žemės, o naktį aukščiau. Muses traukia kvapai, todėl nereiktų laikyti atvirų šiukšlių konteinerių, šiukšliadėžių, maisto likučių ir t.t.

Šios musės plačiai paplitusios visame pasaulyje. Europoje mėsinių musių yra apie 100 rūšių. Šios rūšies muses iš būrio yra labai lengva identifikuoti dėl jų metališkai mėlynos ar žalios spalvos. Dėl savo spalvos dar jos vadinamos mėlynosiomis (Calliphora) ar žaliosiomis (Lucilia) musėmis. Jos yra apie 1-1,5 cm ilgio. Turi vieną porą sparnų. Priklausomai nuo rūšies per savo gyvavimą musės patelė padeda nuo 540 iki 2300 kiaušinėlių. Vienu metu kiaušinėliai padedami nuo 100 iki 180 vnt. porcijomis ant mėsos, žuvies, gyvūnų išmatų, šiukšliadėžių. Lerva išsivysto iš kiaušinėlio po 6-7 dienų. Nuo kiaušinėlių iki suaugėlio vystymasis trunka nuo 15 iki 20 dienų. Suaugusios musės gyvenimo trukmė yra penkios savaitės. Pateles traukia pūvančios mėsos kvapas. Todėl mėsmusės dažnai aptinkamos prie negyvų gyvūnų. Pūvanti mėsa yra būtina ne tik patelėms, bet ir lervų išlikimui ir augimui. Patinai minta augalų žiedadulkėmis. Taip tampa augalų apdulkintojais.

Lervos itin aktyviomis tampa naktį. Mėsmusės perneša infekcines ligas užkrėsdamos žmonėms maistą ir maisto ruošimo paviršius. Taip pat galima pernešti ligas nutūpdamos ant atvirų žaizdų žmonėms, gyvuliams ar naminiams gyvūnėliams. Musės patogeninius organizmus pernaša ant savo kojų. Šiltuoju metų laiku, kai musių daugiausia, kyla grėsmė, kad tūpdamos ant neuždengtų maisto produktų, užkrės maistą infekcinėmis ligomis. Suvalgius užkrėsto maisto, galima ne tik virškinamojo trakto negalavimų problema, bet ir rimtesnė infekcinė liga. Siekiant sumažinti musių patekimą į patalpas, gelbsti langų ir durų tinkleliai. Šiukšliadėžes reiktų laikyti su sandariais dangčiais. Dažnai keisti naminių augintinių dėžutes, kuriose atliekami gamtiniai reikalai.

Drozofila yra mažų muselių rūšis. Suaugusieji yra nuo 3 iki 4 mm ilgio. Akys gali būti raudonos, nors kai kurios akys tamsios. Muselės gali būti rudos arba gelsvos spalvos. Vaisinė muselė yra žinoma dėl savo gebėjimo greitai daugintis. Patelės padeda apie 500 kiaušinėlių. Nuo padėto kiaušinėlio iki suaugėlio išsivysto per 10 dienų. Vaisinių muselių lervos vystosi drėgnose vietose, kur yra organinių medžiagų ir stovinčio vandens. Pakanka skysčio šiukšlių dėžės dugne, nešvarios šluostės, papuvusios bulvės, svogūno ar kitų daržovių šiukšliadėžėje ir pamatysime skraidančių muselių būrį. Vaisinės muselės vilioja mielės, susidarančios tik pradėjus pūti augalams. Sėklos, daržovės, pernokę vaisiai ir grybai yra vaisinių musių mėgstamas maisto šaltinis. Muselei prakanda pernokusio vaisiaus ar daržovės luobelės, kad galėtų padėti kiaušinėlius. Patys to nežinodami parsivežame jas namo su vaisiais. Išsiritusios lervos maitinasi pūvančia maisto mase, kurioje buvo padėti kiaušinėliai. Vaisinės muselės dažniausiai maitinasi vaisiais ir kitomis cukrinėmis medžiagomis. Vaisines museles traukia fermentuojantis cukrus, esantis alkoholiniuose gėrimuose. Manoma, kad vaisinės muselės nėra ligų platintojos, tačiau jų buvimas namuose, nėra malonus. Maistas, užterštas lervomis, patekęs į žmogaus organizmą, gali sukelti žarnyno sutrikimą ar kitų sveikatos problemų. Vaisinės muselės nemėgsta švarių namų. Greitai gendantys produktai, turi būti laikomi šaldytuve arba sandariai uždarytuose induose. Įpuvę, pernokę vaisiai turi būti išnešti iš namų. Panaudotus indus (išgėrus sultis, saldžius gėrimus, alkoholį) nedelsiant išplauti.

Šios muselės yra labai panašios į vaisines museles. Javinė muselė yra maža, ryškiai geltonos su trimis išilginėmis juodomis žymėmis ant krūtinės ir skersinėmis žymėmis ant pilvo. Muselių ilgis 2,5-3 mm., sparnelių 5 mm. Jos pradeda skraidyti kovo pabaigoje arba balandžio mėnesio pirmoje pusėje ir gali būti maitinantis gėlių nektaru ir įvairiais saldžiais skysčiais bei ekskrementais. Patelė kiaušinius padeda į dirvą. Per metus gali atsivesti dvi vadas. Vasarą lervos išsivysto pievose, laukuose ir ganyklose. Milžiniški vabzdžių skaičiai dažniausiai atsiranda viršutiniuose pastatų aukštuose, kurie yra netoli parkų ar didelių pievų, kuriuose vystosi jų lervos. Jos masiškai apspinta sienas, langus, parapetus, laiptines. Javinės muselės neplatina infekcinių ligų, tačiau sukelia nemažai diskomforto apspitusios paskutinius daugiaaukščių pastatų aukštus. Kandiniai uodeliai (kitaip dar vadinami kanalizacijos muselėmis ) yra labai mažos gležnos „plaukuotos“ muselės apie 1-4 mm dydžio. Kandiniai uodeliai gali būti gelsvos, rusvai pilkos ar juodos spalvos. Jų pailgi, lapo formos , baltomis dėmelėmis sparneliai ramybės būsenoje yra suglausti į stogo formą virš nugaros. Kūnas ir sparneliai padengti ilgais tankiais plaukeliais. Šie uodeliai turi ilgas antenas. Subrendusios lervos yra 3-9 mm ilgio. Patelės padeda 30 - 100 kiaušinėlių į gelį panašioje juostelėje, kuri pritvirtinama prie akmenų vandens telkiniuose, nuotekų valymo įmonių filtruose ar vandens vamzdžiuose. Kiaušinėliai išsirita per dvi dienas, lervos baigia vystytis per 9 - 15 dienų. Lervos minta dumbliais, grybais, bakterijomis ir dumblu. Lėliukės stadija trunka apie pusantros dienos. Vystymosi laikas nuo kiaušinėlio iki suaugusio uodelio yra nuo 7 iki 28 dienų. Kandiniai uodeliai yra įkyrūs , kai jie veisiasi skysčiuose esančiuose drenaže, purvinuose atliekų konteineriuose. Jie tampa problema, kai prisiveisia dideliais kiekiais nuotekų valymo įmonių filtruose. Suaugę kandiniai uodeliai blogai skraido, todėl randami dideli kiekiais ant sienų tose vietose, kur veisiasi. Aktyvesni naktį, ir pastebimi sklandantys veisimosi vietose. Dieną jie tupi ant paviršių viduje ar nuo skersvėjų apsaugotose vietose lauke. Kai kandiniai uodeliai tampa pastovia problema pastate, akivaizdu, kad jie veisiasi arba tame pastate arba netoli esančiuose vietose, tokiose kaip nuotėkų valymo įrenginiai.

Pilkosios lavonmusės dydžiu panašios į kambarines muses (6-10 mm), bet tvirtesnės kūno struktūros. Jos yra pilkos, neturi dryžių ant krūtinės ląstos (segmentai su sparneliais ir kojomis), turi geltonus ar auksinius plaukelius ant nugaros, už galvos ir aplink sparnelių pagrindą. Pilkosios lavonmusės kai ilsisi atrodo siauros, nes sparneliai susiglaudžia virš nugaros. Patelės poruojasi pavasarį ir deda kiaušinėlius dirvos plyšiuose. Kiaušinėliai išsirita per tris dienas ir lervos apsigyvena sliekų kūnuose, kur toliau vystosi. Vystymosi (nuo kiaušinėlio iki suaugusios musės) trunka nuo 27 iki 39 dienų. Pilkosios lavonmusės yra erzinančios, nes suaugusios peržiemoja pastatų palėpėse ar sienų ertmėse, ypač senesnės statybos pastatuose. Prieš žiemą musės susiburia į dideles grupes ir apsigyvena pastatuose, vėlai rudenį ieškodamos pastogės krentant temperatūrai. Šiltomis žiemos ar pavasario dienomis jos erzina namų gyventojus, kai pradeda aktyvėti ir vangiai ropoti sienomis ar langais. Kai oras sušyla, pilkosios lavonmusės išlenda iš savo slėptuvių, išskrenda lauk arba skrenda į kitas vidaus patalpas. Jas stimuliuoja šiluma, todėl jos dažnai randamos pietinėje ar vakarinėje pastatų pusėje. Nėra efektyvaus kovojimo būdo su šiomis musėmis lervos stadijoje, nes jos vystosi sliekuose. Kontrolė turi prasidėti prieš joms dideliais kiekiais patenkant į pastatus. Efektyviausia ilgalaikė priemonė yra užsandarinti landas sienose ir stoge.

Maždaug 1,2 mm ilgio balti kiaušinėliai dedami po vieną, bet susikaupia mažomis krūvelėmis. Priklausomai nuo temperatūros, gyvenimo ciklas gali trukti 12-20 dienų. Naktį jos ilsisi ant augalų arba žmogaus statytų statinių. Iš gyvūnų šeimininkų jos gauna baltymų, kurių yra nosies išskyrose, seilėse ir ašarose. Lerva - visais atžvilgiais panaši į naminės musės lervą, išskyrus dydį. Įprastas negyvų graužikų, paukščių ir kt. „Ilsėjimosi“ metu sparnai suskleisti. Drozofila3 mm ilgio. Įkandus sparvai, gali labai skaudėti. Gale 2 kvapinės „taškeliai“. Bekojė.

Juodoji andrenosoma (lot. Andrenosoma atra) - musių plėšrūnių (lot. Asilidae) šeimos dvisparnis (lot. Diptera), kurią 1758 m.

Baltabarzdė andrenosoma (lot. Andrenosoma albibarbe) - musių plėšrūnių (lot. Asilidae) šeimos dvisparnis (lot. Diptera), kurią 1820 m.

Plaukuotoji Pogonota (lot. Pogonota barbata) - mėšlamusių (lot. Scathophagidae) šeimos dvisparnis (lot. Diptera), kurią 1838 m. 🚫 Kopijuoti, dauginti bei platinti informaciją galima tik gavus raštišką autoriaus sutikimą arba mokymo tikslais (nedidelėmis apimtimis, t.y. apie 10 tūkst.

Kambarinė musė (lot. Musca domestica) - dvisparnių vabzdžių šeima, kuriai priklauso stambios ir vidutinio dydžio musės. Vystymasis nuo kiaušinių iki suaugėlių trunka apie 1-3 savaites. Suaugėlių krūtinė pilka su keturiomis juodomis juostomis, 4-7,5 mm. Patelės didesnės už patinėlius. Suaugėliai maksimaliai gyvena iki trijų mėnesių (vidutiniškai-15-25 dienas).

Musė kandklė (Stomoxys calcitrans), tikrųjų musių (Muscidae) šeimos vabzdys. Paplitusi beveik visame pasaulyje. Burnos organai duriamojo ir čiulpiamojo tipo. Suaugėlių kūno ilgis apie 8 mm, pilkos spalvos su tamsesniais dryžiais ir dėmėmis ant krūtinės ir pilvelio. Musė kandikė siurbia įvairių žinduolių, dažniausiai galvijų ir arklių kraują. Lervos vystosi pūvančiose augalinėse liekanose, mėšlo šiaudų krūvose. Platina įvairias ligas.

Musės maitėdės (Calliphoridae), dvisparnių (Diptera) būrio vabzdžių šeima. Apie 1200 rūšių (Lietuvoje 25 rūšys). Paplitusios daugiausia tropiniuose regionuose. Vidutinio dydžio ir didelės. Musės maitėdės veisiasi pūvančiose gyvūnų liekanose, mėšle arba pūvančiose žuvyse. Suaugėliai minta pūvančių medžiagų skysčiais, nektaru, vaisiais. Lervos parazituoja žinduoljose, paukščiuose, varliagyviuose, moliuskuose, vabzdžiuose, kirmėlėse.

Musės plėšrūnės (lot. Asilidae) - musinių dvisparnių pobūrio vabzdžių šeima. Stambios (10-30 mm.) musės, padengtos tankiais plaukeliais. Turi trumpą tvirtą straublelį, mažas antenas. Pilvelio gale - kardiškas kiaušdėtis. Dalis rūšių mimikriškai panašios į kamanes. Minta skraidančiais vabzdžiais. Pasaulyje žinoma apie 7100 musių plėšrūnių rūšių.

Lietuvoje dažnesnės: vapsviškoji musė plėšrūnė, Baltagalvė musė plėšrūnė. Dauguma Lietuvoje aptinkamų musių plėšrūnių yra rusvos ar pilkos spalvos. Rudeninė musė - kiaušinėlius deda į šviežias karvių išmatas. Patinėliai minta nektaru, o patelės - gyvūnų organizmo skysčiais bei krauju. Žiemoja tik suaugėliai, palėpėse, sienų plyšiuose, pietinėje pastato pusėje.

Drozofila (lot. Drosophila funebris) - vaisinių muselių gentis. Kūno ilgis iki 3,5 mm. Gyvena ten, kur sandėliuojami vaisiai ir daržovės. Lervos gyvena pūvančiose, rūgstančiose augalų atliekose. Lietuvoje žinoma 12 drozofilų rūšių. Suaugėlių musių kūno ilgis 3-4 mm. Patelės per visą gyvenimą padeda apie 500 kiaušinėlių ant maisto tinkančio išsiritusioms lervoms maitintis-ant pūvančių, pažeistų vaisių bei daržovių, rūgstančių pieno produktų, alaus , mielių, sulčių ir kt. Suaugėliai iš lėliukių išsirita maždaug po 2 dienų, vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka 8-11 dienų.

Šių daugelio rūšių musės gali būti lankstančios arėn, kurios turi skirtingus prisitaikymus aplinkoje ir žmogui. Kiekviena rūšis turi savitas savybes, palyginimus su kitomis, ir gali turėti įtakos žmonėms tiek gyvūnams, tiek augalams ar patalpoms. Svarbiausia - suvokti jų įvairovę ir laikytis prevencinių priemonių, kad sumažintume jų populiaciją ir nepageidaujamą poveikį.

Miesto ir gamtos sąveikoje vabzdžiai užima svarbias rolės, prisideda prie apdulkinimo, skaidymo proceso, o kai kurios rūšys gali būti kenkėjai ar ligų platintojai. Todėl svarbu suprasti jų įvairovę ir poreikius, siekiant valdyti jų populiacijas ir sumažinti rizikas žmonėms bei gyvūnams.

tags: #mazos #plokscios #museles