Plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija yra medicininė būklė, kuriai būdingas nenormalus vieno tipo epitelio ląstelių virsmas plokščias ir žvynelines primenančias plokščiąsias ląsteles.
Šis procesas gali vykti įvairiuose kūno audiniuose, įskaitant kvėpavimo takus, gimdos kaklelį ir šlapimo pūslę. Plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija supratimas yra labai svarbus, nes ji gali būti rimtesnių ligų, įskaitant vėžį, pirmtakas.
Gimdos kaklelio vėžys - negailestinga diagnozė, kurią kasmet Lietuvoje išgirsta apie 400 moterų. Šį vėžį pastebėti gana sunku, kadangi jis formuojasi eilę metų ir neturi ryškių simptomų. Pagrindinė priežastis šio vėžio formavimuisi - aukštos onkogeninės rizikos ŽVP viruso tipai. Pastebima, jog gimdos kaklelio pakitimai formuojasi vis jaunesnėms pacientėms dėl anksti pradėtų lytinių santykių, todėl PAP tyrimą rekomenduojama atlikti po pirmųjų lytinių santykių praėjus 1-2 metams.
Ginekologinės apžiūros metu gydytojas ginekologas apžiūri makštinę gimdos kaklelio dalį, kurią sudaro daugiasluoksnis plokščiasis epitelis. Jis yra šviesiai rausvos spalvos, lygus ir dengia didžiąją dalį išorinio gimdos kaklelio paviršiaus. Tuo metu gimdos kaklelio kanalą dengia liaukinis epitelis ir jis yra intensyvesnės raudonos spalvos.
Su amžiumi vyksta liaukinių ląstelių virtimas plokščiuoju epiteliu - šis procesas vadinamas metaplazija. Jeigu moteris užsikrečia AR ŽPV ir jis pažeidžia gimdos kaklelį, metaplazijos procesas sutrinka ir vystosi intraepitelinis pažeidimas, kurio laiku neaptikus ir nepradėjus gydyti, gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys.
Plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija apibrėžiama kaip vieno tipo epitelio ląstelių pakeitimas plokščiosiomis ląstelėmis. Epitelio ląstelės iškloja įvairius kūno paviršius ir ertmes, o jų transformacija gali būti atsakas į lėtinį dirginimą, uždegimą ar sužalojimą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Keletas infekcinių veiksnių ir aplinkos veiksnių gali prisidėti prie plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija vystymosi. Pavyzdžiui, lėtinis dirgiklių, tokių kaip tabako dūmai, teršalai ar cheminės medžiagos, poveikis gali sukelti ląstelių pokyčius kvėpavimo takuose. Genetinis polinkis ir autoimuninės ligos taip pat gali turėti įtakos plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija atsiradimui.
Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai yra susiję su užsikrėtimu ŽPV bei sąlygomis, lemiančiomis šios infekcijos išlikimą: moters infekavimas AR ŽPV, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, lytinių partnerių kaita ar kontaktas su partneriu, turinčiu daug lytinių partnerių, kita lytiškai plintanti infekcija, pažeidžianti gleivinės vientisumą, imuninės sistemos nusilpimas, rūkymas, mitybos nepakankamumas bei ilgalaikis sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas ŽPV infekuotoms moterims.
Gyvenimo būdo pasirinkimai, įskaitant mitybą ir rūkymą, gali reikšmingai paveikti plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija riziką. Mažai vaisių ir daržovių turinti mityba gali prisidėti prie ląstelių pokyčių, o rūkymas yra gerai žinomas kvėpavimo takų plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija rizikos veiksnys.
ŽPV - žmogaus papilomos virusas, kuriuo bent kartą per gyvenimą užsikrečia apie 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių. Šis virusas iš žmogaus organizmo dažniausiai pasišalina per 2 metus, tačiau nusilpus imuninei sistemai ŽPV apsigyvena gimdos kaklelyje ir sukelia gimdos kaklelio pakitimus.
Taip pat daugiau kaip trys gimdymai ar pirmasis iki 17 metų.
„Iš tiesų, ŽPV yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų, aptinkama ne tik gimdos kaklelio epitelio ląstelėse, bet ir makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ląstelėse.
Anksčiau pradėti lytiniai santykiai ir dažna lytinių partnerių kaita didina riziką užsikrėsti ŽPV.
Imuninės sistemos nusilpimas, rūkymas, netinkama mityba ir ilgalaikis hormoninių kontraceptikų vartojimas gali prisidėti prie ŽPV infekcijos išlikimo ir jos sukeltų pakitimų.
Simptomai ir diagnostika
Plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeistos srities. Simptomai priklauso nuo vietos, tačiau gali būti lėtinis kosulys, nenormalus kraujavimas arba šlapinimosi diskomfortas.
Onkocitologinis tyrimas (PAP tepinėlis) yra greitas ir neskausmingas. Ginekologas ar akušeris su specialiu instrumentu švelniai paima ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir paskleidžia ant stikliuko arba skystoje terpėje. Mėginys siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopiniu būdu - taip nustatoma, ar nėra ląstelių pakitimų.
Jeigu pakitimų nerasta - tyrimą vėl kartokite pagal nustatytą programą. Gavusios normos neatitinkančius onkocitologinius tepinėlių atsakymus - neišsigąskite, nepanikuokite ir supraskite, jog gimdos kaklelio pakitimai tai nėra vėžys. Ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje pirmiausiai tampa atipinės - jos dar nėra vėžinės ir gali išnykti savaime arba vystytis toliau.
Pats gimdos kaklelio vėžys formuojasi pradėjus nekontroliuojamai daugintis šioms pakitusioms ląstelėms, kurios taip pat gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus.
Pavyzdžiui, turint ASC-US pakitimus, praktiškai visada rekomenduojamas ŽPV tyrimas.
Jeigu gimdos kaklelyje aptikta pokyčių, taip pat jeigu kartu su pokyčiais nustatytas ir ŽPV aukštos rizikos tipas, moteris siunčiama kolposkopijai. Kolposkopijos metu į makštį įvedamas makšties skėtiklis, kuris praskleidžia makšties sieneles ir leidžia lengviau pasiekti gimdos kaklelį. Gydytojas apiplauna gimdos kaklelį specialiu tirpalu, kuris leidžia lengviau pamatyti pažeistas gimdos kaklelio vietas. Kolposkopu apžiūrimas gimdos kaklelis. Jeigu gydytojas pamato, atipinį gimdos kaklelio vaizdą - baltas dėmeles, darinį ar pan.
Gimdos kaklelio biopsija - tyrimas, kuris dažniausiai atliekamas kolposkopijos metu pastebėjus pažeistas gimdos kaklelio vietas. Iš pakitusios spalvos plotelio specialiu įrankiu nugnybiamas gimdos kaklelio audinio mėginys, kuris išsamiai ištiriamas mikroskopu. Taip pat gali tekti patikrinti ir gimdos kaklelio kanalą. Procedūros, vadinamos endocervikaliniu kiuretažu, metu gydytojas naudoja kiuretę (mažą šaukšto formos įrankį) tam, kad iš gimdos kaklelio kanalo paimtų audinio ištirti mikroskopu.
Plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Tai apima išsamią paciento anamnezę ir fizinę apžiūrą. Labai svarbu atskirti plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija nuo kitų panašiai pasireiškiančių ligų.
Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 m. Pacientėms iki 35 m. atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), leidžiantis įvertinti, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių, o juos aptikus - tinkamai juos gydyti, siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio.
Jeigu testas neparodo jokių patologinių pokyčių, moteris pakartotinai pagal programą tiriama po 3 metų. „Moterims nuo 35 m. atliekamas AR ŽPV tyrimas iš skystos terpės, o šiam parodžius virusą, iš tos pačios terpės atliekamas ir onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas siekiant nustatyti, ar jau yra gimdos kaklelio pokyčių. Jei nustatomi pokyčiai ar virusas, moteriai rekomenduojama atlikti kolposkopiją - gimdos kaklelio apžiūrą mikroskopu ir, esant indikacijoms, atlikti gimdos kaklelio biopsiją. Jei virusas yra nerandamas, moteris į programą grįžta po 5 metų“, - pasakoja S.D.Wojczulis.
Jeigu pakitimai nežymus (LSIL (CIN1), rekomenduojama kartoti PAP tepinėlį po 6 mėn.
Pilvo ir dubens ultragarsinis tyrimas: šis tyrimas yra labai svarbus diagnozuojant makšties piktybinius susirgimus, tyrimas aiškiai parodo darinio dydį, formą ir struktūrą. Kompiuterinė tomografija (KT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET): vaizdiniai tyrimai, padedantys tiksliau įvertinti ligos išplitimą. Cistoskopija: tyrimas, skirtas įvertinti, ar liga neišplito į šlapimo pūslę. Proktoskopija: tyrimas, padedantis nustatyti, ar liga neišplito į tiesiąją žarną.
PAP testas: atliekant PAP tyrimą, gydytojas akušeris-ginekologas nuo gimdos kaklelio paima ląstelių mėginius.
Kolposkopija: tai diagnostinė procedūra, kurios metu gydytojas gali patikrinti ir apžiūrėti gimdos kaklelį ir makšties sienelę. Procedūros metu kolposkopu padidinami audiniai, dengiantys gimdos kaklelį ir makštį.
Gydymas ir prevencija
Plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija gydymas pirmiausia skirtas pagrindinės priežasties šalinimui ir simptomų valdymui. Skirtingoms populiacijoms gali reikėti individualizuoto gydymo metodo.
Anot gydytojos akušerės-ginekologės, ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Džiugu, jog sukūrus kolposkopą, šios būklės gydymas tapo nebe toks radikalus, nes leidžia tiksliai nustatyti plokščiojo epitelio jungtį, rasti sveiko audinio ribas. Kuo anksčiau yra nustatomi pakitimai, tuo saugiau pacientę galima gydyti, neatliekant chirurginės intervencijos. Tokiu atveju galima pašalinti tik pakitusią vietą, o tai leidžia išsaugoti visą gimdos kaklelio ilgį, pacientei nepadidėja priešlaikinio gimdymo ar persileidimo rizika.
„Renkantis gydymo būdą, visuomet įvertiname, kokie - žymūs ar nežymūs - intraepiteliniai citologiniai pokyčiai nustatyti atlikus onkocitologinį tyrimą ir kokia gali būti jų kilmė. Taip pat sprendžiame, ar moteris turi būti tiriama detaliau, siekiant įvertinti galimus ikivėžinius pokyčius histologiškai - nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Priimant sprendimą atsižvelgiame į infekuotumą AR ŽPV - svarbus ir viruso tipas, moters amžių, bendrą jos sveikatos būklę, norą ateityje turėti vaikų. Mūsų tikslas - pasirinkti saugiausią ir efektyviausią gydymo būdą, o jeigu nustatyti pokyčiai yra neryškūs, įvertinus minėtus veiksnius, dažniau pasirenkame pokyčių ir regreso stebėjimą“, - sako D.S.Wojczulis.
Gimdos kaklelio konizacija - tai pakitusių ląstelių pašalinimas iš gimdos kaklelio ir tikslesnis ištyrimas, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau. Apie 15-30 minučių trunkanti chirurginė procedūra atliekama vietinėje arba bendrinėje nejautroje. Pašalinta audiniai siunčiami histologiniam ištyrimui į laboratoriją. Atsakymas gaunamas po 7-10 dienų.
Visgi, ryškūs ikivėžiniai pokyčiai reikalauja agresyvesnių invazinių veiksmų - chirurginis gydymas gali būti konservatyvus arba tausojantis - tokio gydymo metu išsaugojama moters reprodukcinė funkcija.
Chemoterapija - šiuo gydymo metu naudojami vaistai, nukreipti į makšties vėžio ląsteles ir jas naikinantys. Chemoterapija makšties vėžiui gydyti dažnai taikoma kartu su kitais gydymo būdais, tokiais kaip chirurgija ar spindulinis gydymas. Chemoterapija gali būti taikoma siekiant padidinti išgijimo tikimybę, sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką, palengvinti vėžio simptomus arba padėti vėžiu sergantiems pacientams gyventi ilgiau ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
Imunoterapija - imuninė sistema apsaugo organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų ir vėžinių ląstelių. Imuninės ląstelės geba atskirti savas ir svetimas ląsteles, tačiau kartais užpuola ir nepakitusias organizmo ląsteles dėl atpažinimo klaidos. Siekiant išvengti tokių klaidų ir per didelio imuninės sistemos aktyvumo, išsivystė imuninės sistemos patikros taškai. Vėžys naudojasi šia sistema, kad organizmas nepultų vėžinių ląstelių. Vieni iš imunoterapinių vaistų - patikros taško inhibitoriai. Šie vaistai veikia kūno limfocitus (baltųjų kraujo kūnelių tipą, kuris kovoja su infekcijomis), kad jie galėtų nustatyti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
Ką reikėtų daryti, kad išvengtume gimdos kaklelio pakitimų? Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai yra susiję su užsikrėtimu ŽPV bei sąlygomis, lemiančiomis šios infekcijos išlikimą. „Žinoma, reikėtų vengti rizikos veiksnių, pasiskiepyti nuo ŽPV, dalyvauti prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje, lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą ne rečiau kaip kartą į metus ir atlikti rekomenduojamus tyrimus“, - vardija gydytoja akušerė-ginekologė.
Gydytoja akušerė-akušerė primena, jog geriausia prevencija - reguliarūs vizitai pas gydytoją ginekologą ir profilaktiniai tyrimai, nes ikivėžinės gimdos kaklelio būklės ir vėžys išlieka viena aktualiausią moterų sveikatos problemų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Svarbu vengti rizikos veiksnių, pasiskiepyti nuo ŽPV, dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje, kurios metu naudojami itin tikslūs diagnostiniai tyrimai: „Aptikus pokyčius svarbu neskubėti daryti blogiausių išvadų - paskirtas gydymas yra tiesus kelias į sėkmę, užkertant kelią ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitų ŽPV infekcijos nulemtų vėžių išsivystymui.“
Anot gydytojos akušerės-ginekologės Donatos Saulės Wojczulis, kasmet pasaulyje nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir daugiau nei ketvirtis milijono mirčių nuo jo, rašoma „InMedica“ klinikos pranešime žiniasklaidai.
Geriausia gimdos kaklelio tyrimą atlikti ciklo viduryje, t. y. Atlikus gimdos kaklelio PAP tepinėlį, tyrimų atsakymų sulaukiama maždaug per 2 savaites.
Siekiant išvengti šios ligos, rekomenduojama pasiskiepyti kuo jaunesniame amžiuje (nuo 9 metų), dar prieš pradedant lytinius santykius. Dvivalentė vakcina Cervarix saugo nuo ligų, kurias sukelia 16 ir 18 ŽPV tipai. Devynvalentė vakcina Gerdasil9 saugo nuo ligų, kurias sukelia 16, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58 ŽPV tipai. Visas moteris norime paraginti rūpintis savo sveikata ir atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus - tik jie gali užkirsti kelią ligų formavimuisi.
Trumpalaikės komplikacijos gali būti ūminis kvėpavimo sutrikimas arba sunkūs simptomai, susiję su pažeista sritimi.
Plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija prognozė labai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir pažeistos srities.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika Valstybiniame patologijos centre: PAP, ŽPV, CINtec PLUS
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją? Plokščiąjį epitelį dengiantis metaplazija yra reikšminga medicininė būklė, galinti rodyti pagrindines sveikatos problemas ir padidinti vėžio riziką. Norint veiksmingai valdyti, labai svarbu suprasti jos priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.
tags: #makstis #padengta #ploksciu #epiteliu #su #cilindrinio