Šiuo metu Baltarusija - 13-oji Lietuvos importo partnerė. Iš šios šalies įsivežame nemažai įvairių prekių, o daugiausia - žaliavų. „Šiame kontekste turėčiau ir gerų, ir blogų naujienų, - sakė komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Baltarusijos svoris Lietuvos eksporto dalyje - kur kas menkesnis nei importo: pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą ši šalis pernai buvo tik 24-oje vietoje. A.Izgorodinas svarstė, kad ir šios įmonės veikiausiai ieškos europietiškų šalių, per kurias savo produkciją tieks į Baltarusiją. Bet tokių įmonių nedaug.
Didesnę riziką matyčiau toms bendrovėms, kurios importuoja iš Baltarusijos. O absoliučiai didžiausia rizika kyla Lietuvos transporto sektoriui. Jam didesnį rūpestį nei prekybinių ryšių su Baltarusija prastėjimas kelia Kinija. Tam ypatingą reikšmę turėjo 2014-ieji, kai Rusija lietuviškiems produktams ėmė taikyti embargą. Importas iš Baltarusijos 2020-aisiais sudarė 2,6 proc. viso importo. Bendras lietuviškų prekių eksportas į Baltarusiją pernai siekė 3,6 proc. visų prekių eksporto, tačiau šiame skaičiuje net 88 proc. Tai reiškia, kad mūsų pramonininkai, kurie gamina prekes, į Baltarusiją išvežė tik 0,7 proc.
„Kaip eksporto rinka mūsų gamintojams Baltarusija - niekinė. I.Genytė-Pikčienė. Paslaugų eksporte dominuoja kelių transportas. Tad natūralu, kad adaptacija vyksta šalto dušo pavidalu. Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad, Lietuvos banko skaičiavimais, pačių griežčiausių sankcijų atveju nuostoliai mūsų šalies ekonomikai būtų tik procento dešimtosios dalys. P.Auštrevičius.
Tarp žaliavų, kurias įsivežame iš Baltarusijos, dominuoja mediena. Mūsų laimė, kad nesame išimtinai priklausomi nuo A.Lukašenkos nė vienoje srityje. Gerai padarėme, kad esame gana diversifikuota ekonomika“, - kalbėjo P.Auštrevičius. Vis dėlto jis, kaip ir kalbinti ekonomistai, pamini medienos pramonę. Esą taip būtų sumažintas medienos stygius vidaus rinkoje. „A.Lukašenkos vykdoma provokatyvi ir destabilizuojanti, mums grasinanti politika neturėtų susivesti vien į ekonominių santykių prizmę. Reikia suprasti, kad turime reikalų su provokatoriumi ir įkaitų ėmėju - jis paėmęs įkaitais visą regioną“, - pridūrė P. A. Izgorodinas abejoja, ar Lietuvai pavyks greitai rasti, kuo pakeisti netektus trąšų krovinius, nes aplinkui trąšų gamintojų, kurie norėtų produkciją eksportuoti per Lietuvą, nėra daug.
Kita vertus, reikia žiūrėti, kas toliau dėsis su sankcijomis. Į naudą mums ir tai, kad iš Baltarusijos daugiausia importuojame tarpinio vartojimo prekių, kurios nėra gyvybiškai svarbūs aukštųjų technologijų sprendimai. Anot jo, jei santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos ateityje šiltės, tas vyks labai palaipsniui. Rusija pasiūlys Baltarusijai lengvatinius transporto tarifus, bet už tai pasiims dalį akcijų Baltarusijos trąšų bendrovėse. A.Izgorodinas svarstė, kad labiausiai tikėtina, jog Rusija taip ir pasielgs - nusipirkti Baltarusijos trąšų įmonių akcijų visada buvo strateginis Rusijos interesas. „Tai gali taip padidinti kainą, kad A.Lukašenkai liekanti pelno norma bus labai menka. Tačiau akivaizdu, kad jam reikia, jog įmonė dirbtų, nes tai - didelis darbdavys ir biudžeto skylių lopytojas. O globali rinka gali viską sudėlioti taip, kad jam bus labai striuka.
Nuo 2016 m. Baltarusijoje įvedamas draudimas iš šalies eksportuoti neapdirbtą medieną. Baltarusijos miškų ministro M.Ameljanovo teigimu, 2013 m. iš šalies eksportuota mažavertės medienos už 140 mln. USD. 2014 m. planuojama realizuoti 60 mln. vienetų sodinukų (įskaitant ir dekoratyvinius) už 24 mlrd. Prezidentas A.Lukašenka taipogi nurodė, kad nuo 2015 m. pradžios Baltarusijos miškuose turi būti dirbama pagal pažangiausių šalių pavyzdį, nurodydamas sektinu pavyzdžiu Suomijos miškų ūkį. Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies).
Kita vertus, Baltarusijos medienos eksportas pasiekė visų laikų aukščiausią lygį, rugpjūčio 24 d. Aleksandras Kulikas sakė, kad 2022 metų birželio mėnesį Miškų ministerija pertvarkė savo darbą sankcijų laikotarpiu. Iki sankcijų per mėnesį buvo eksportuojama 60,000 kubinių metrų medienos. Kai 2022 metų liepą buvo įvestos sankcijos, eksportas šiek tiek sumažėjo. Iki sankcijų ES šalys buvo pagrindinė Baltarusijos medienos pardavimo rinka, kuri sudarė 56% šalies eksportuojamos medienos. „Užėmėme šią nišinę rinką ir, svarbiausia, eksportas augo tiek apimtimi, tiek verte. Per septynis mėnesius pardavėme produkcijos už 90,4 mln.“
2015 m. draudimas buvo priimtas su viena išlyga - žaliavinės medienos eksportui turės būti gautas asmeninis p. Lukašenkos leidimas. Taip pernai buvo leista eksportuoti 3,7 mln. kubinių metrų, išvežta 2,8 kub. m. medienos. Leidime numatyti kiekiai nebuvo išvežti, kadangi, ministro teigimu, pradėjo veikti vidaus rinka: įmonės nupirko ir perdirbo 0,8 mln. kub. m. Šiemet leidimo kreiptasi susidarius 1,8 mln. kub. m. „Valstybės valdovas surengė pasitarimą šiuo klausimu, kad pats įsitikintų, jog mūsų perdirbimo įmonių pajėgumas išnaudojamas, kad medienos likutis yra ir jį galima parduoti į užsienį. Planuojama, kad iki 2018 m. visa mediena bus perdirbama šalyje, valstybinėse ir privačiose įmonėse. Ministras sako, kad baigiamos modernizuoti koncerno „Bellesbumprom“ įmonės, šiemet turėtų pradėti veikti Svetlogorsko celiuliozės-kartono kombinatas, kuris per metus perdirbs 2,4 mln. kub. m.
„Išmanote ekonomiką, su ja esate susidūrę. Nesvarbu, kokias prekes parduoti - kalio trąšas, techniką, ginkluotę... Nors sakyčiau, kad dabar darbas kalio rinkoje panašus į prekybą ginklais ir kita specialia įranga. Viskas turėtų būti ramu, tylu“, - A. Skrahai aiškino. „Turėtume prekiauti visur, taip pat ir Europos Sąjungoje. Jie jau dabar šaukia: „Trąšų nepakanka!“ Prašome, imkite. Yra netoliese. Reikia rasti kelius ir dirbti. Verslas yra verslas. Kartais jis mažai priklauso nuo politikų. Ypač tose šalyse, kurios mus supa“, - iškėlė užduotį A.