Grindų šiltinimas polistireniniu putplasčiu (polistirolu) atliekamas, kai jas iš išorės veikia šalta aplinka, t. Ruošiamo pagrindo ir aplinkos oro temperatūra turi būti aukščiau nulio laipsnių pagal Celsijų. Labai svarbu, kad pagrinde nebūtų sušalusių grunto gabalų, sniego, ledo ar organinių teršalų. Būtina atkreipti dėmesį, kad pagrindas turi būti patikimai sutankintas. Jei reikia, pagrindas virš grunto gali būti aukštinamas sutankinto smėlio, žvyro arba skaldos sluoksniais. Tuo tarpu šiltinant eksploatuojamų pastatų susidėvėjusias grindis rekomenduojama šiltinamą paviršių dezinfekuoti.
Grindų garso izoliacija ir plaukiojančių grindų koncepcija
Triukšmas pastatuose sklinda oru ir pastatų konstrukcijomis. Mechaninis poveikis į pastato konstrukcijas sukelia smūgio garsą. Smūgio garso izoliavimas yra siejamas tik su perdangomis. Siekiant padidinti perdangų garso izoliaciją atliekamas visas komplektas veiksmų. Geriausiai garso izoliaciją užtikrina taip vadinamos „plaukiojančios grindys“. Izoliacinis sluoksnis: smūgio garso izoliacinės polistireninio putplasčio (polistirolo) plokštės ETNA EPS T sukuria tamprų garso izoliacijos sluoksnį ir veiksmingai pagerina masyvių perdangų smūgio garso izoliaciją.
Plokščių paruošimas ir tarpikliai
Grindų pagrindas turi būti sausas ir lygus. Siekiant, kad garsas per gretutines konstrukcijas nesklistų į aplinkines patalpas, būtina įrengti tarpines iš polistireninio putplasčio (polistirolo) ETNA EPS T. Tarpinės atskirs išlyginamąjį sluoksnį nuo gretutinių konstrukcijų. Polistireninio putplasčio plokštės turi būti klojamos kiek galima glaudžiau viena prie kitos. Be to, klojant plokštės turi būti perstumiamos viena kitos atžvilgiu taip, kad kraštinės nesutaptų. Ant plokščių yra įrengiamas armuotas betono arba cementinio skiedinio išlyginamasis sluoksnis. Išlyginamasis sluoksnis, kurio minimalus storis 40 mm, turi būti armuotas armatūros tinkleliu. Į polistireninį putplastį ir jo siūles neturi prasiskverbti betonas ar skiedinys, kadangi jie didina šilumos ir smūginio garso pralaidumą. Šiam tikslui šilumos izoliacija iš viršaus turi būti padengta skiriamu sluoksniu.
Patikimumas ir ekologiškumas
Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistiru pavertėsi neišskiriamai: polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninio stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. Putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras. Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriamos tokioms pat klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų. Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.
Poras sienų ir išorės paruošimas
Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jei pagrindo sluoksniai irų, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones. Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos.
Klijavimas ir mišinių parinkimas
Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai. Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esanias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą. Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio taip pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti. Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių.
Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais. Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštės jas klijuojant. Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc. Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878. Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti. Daugiau informacijos -„Klijuojančios putos, polistireninio putplasčio klijai“
tags: #lubu #siltinimas #polistirolu