Namų perdangos šiluminė izoliacija: medžiagos, metodai, kaina ir instrukcijos

Dar labai rimtai galvojau apie polistirolą, bet pasikalbėjus su tuo, kas darė pasirodė, kad bus per daug vargo apeinant visas santvaras bei darant antrą sluoksnį. O be to, polistirolui reikalingos putos ir ne bet kokios, o tamprios, nes medis juda, deformuojasi ir gali atsirasti tarpai. Vatą tarp santvarų dėjau 2 x 20 cm, nes ji man labiausiai tiko dėl išmatavimų, be to, pasirinktoje vatoje nėra formaldehidų, mažiau dulka. Žinoma, prieš dedant ir netgi dar prieš statant sienas, jau buvau numatęs kaip tai turėtų būti, kad gautųsi vientisa šilumos izoliacija ir nebūtų šalčio tiltų tarp sienos ir stogo.

Ko tikėtis iš šilumos izoliacijos sluoksnio?

Vienintelis blogas dalykas liko santvaros, kurios išlenda į lauką. Labai džiaugiuosi, kad stogdengiams pavyko uždėti stogą paliekant murlotus izoliaciniame sluoksnyje. Taigi bendras vatos sluoksnis buvo 45 cm, o iš namo kraštų ten, kur frontonai, dėl techninių kliūčių buvo po 50 cm. Iš pradžiu nusipirkau brūselių po santvaromis, žinoma, niekur neradau džiovintos už protingą kainą ir per protingą terminą, todėl teko pirkti ne visai sausą pas ne visai protingus pardavėjus. Dėl to, aišku širdis nelabai džiaugsi, todėl kad ramiau miegočiau, pasiskolinau drėgmės matuoklį iš draugo ir dėjau tik sausiausius brūselius.

Iš pradžių uždėjau kraštus ties frontonais ir po truputi ėjau link vidurio iš abiejų pusių dedant iš karto du sluoksnius. Pirmas sluoksnis dėjosi labai lengvai, nes beveik nereikėjo pjaustyti, tik užkelti ir išlyginti ruloną, dėl jo gabaritų ir svorio buvo nelengva. Garo plėvelė buvo prikabinama taip: užklijuoji DUCT tape (armuotą lipni juosta) prišaudai kabėm prie brūselio, uždedi silikono, uždedi DUCT tape, uždedi metalizuotą juostą. Buvo daug žaidimo. Su murlotais buvo dar linksmiau, pavyko tik iš antro bandymo, teko perdaryti, nes nepatiko pirmas variantas. Plėvelę prie murloto priklijavau specialiais klijais ir prišaudžiau kabėm, kad ji būtų įsitempus. Tada priklijavau papildomai 3-4 cm polistirolo, kad murloto plokštuma sutaptų su siena. Viską gražiai užpurškiau putomis ir nutepiau hidroizoliacija 3-4 kartus (čia dėl viso pikto, kad niekas neatšoktų).

Tada viskas buvo gražiai užtinkuota ir uždažyta. Niekada neatiduočiau šio darbo darbininkams. Darbas toks nuobodus ir užknisantis, kad vos pats nepradėjau simuliuoti ir chaltūrinti, o ką jau kalbėti apie kažkokį darbininką, kuriam svarbu greičiau ir lengviau padaryti. Vata yra toks dalykas, kad užklosi ir nesimatys, nebent tik per šildymo sezoną su termovizoriu perėjus gali kažką patikrinti. Dar kartą pasitvirtino teorija, kad plokščias stogas yra praktiškiausias, greičiausias ir pigiausias variantas.

Rūsio perdanga: kaip šiltinti iš apačios

Neįmanoma dirbti šiltuoju sezonu. Kai rūsio perdanga šiltinama iš apačios, naudojamos šilumos izoliacijos plokštės. Jos gali būti surišamos, inkaruojamos ar pakabinamos. Rūsio perdangos šiltinimas iš apačios. Šiuo atveju vamzdžiai yra įleisti į šilumos izoliacijos sluoksnį, t. y. Rekomenduojamas rūsio perdangos šilumos izoliacijos sluoksnio storis yra nuo 15 iki 20 cm. Kai kuriais atvejais rūsys gali būti nepakankamo aukščio. Dauguma medžiagų yra tinkamos naudoti tiek šiltinant rūsio perdangą iš viršaus, tiek izoliuojant grindų pagrindą pastatuose be rūsio.

Perdangos šiltinimo pasirinkimai

Pradžioje galvojau apie šiltinimą putplasčiu, bet po to šitą variantą atmečiau, nes daug pjaustymo tarp gegnių ir tarpų užpunto, be to man kažkaip nedera medžio ir polistirolo draugija, medis vaikšto. Taigi pasirinkta vata. Vėl pasirinkimas tarp stiklo ir akmens vatos. Nugalėjo stiklo pluošto mineralinė Knauf TP115 vata dėl kainos pagal parametrus. Šilumos laidumo koeficientas λD = 0,037 W/mK. Vata užsakyta plokštėmis pagal perdangos gegnių žingsnį: išmatavimai 100 x 565 x 1250 mm: pakuotėje 8 vnt. plokščių arba 0,565 m³. Užsakyta iš Statybų turgaus, nes jie pasiūlė geriausią kainą ir nemokama atvežimą tuo metu 24 eur/m3.

Dar šiek tiek apsiskaičiau nevertinęs perdangos konstrukcijų užimamo ploto, tad liko keletas pakų vatos. Atvažiavus vatai, pirmas įspūdis buvo nuostaba. Vata suspausta ir perpjovus pakuotę - išsipučia, ir šiek tiek reikia palaukt kol įgaus tikrą formą. Kvepia cukraus vata, yra atspari lankstymui ir tempimui. Mano akimis, akivaizdžiai nusileidžia akmens vatai savo standumu, yra tekę dirbti su akmens vata Rockwool, tai pagal ją, Knauf TP115 skystoka. Todėl Knauf iš savo bukleto žodį "standi" galite ištrinti. Beje "nedulka" galite pakeisti "dulka šiek tiek mažiau, nei akmens vata".

Pradžioje buvo susikalti vinukai plačiomis galvutėmis, bet nepilnai. Tada išsitampiau šniūrus tarp jų ir baigiau juos kalti. Tada iš viršaus klojau vatos lapus. Kadangi lapai 10 cm storio tai juos dedamas perdengdavau prieš tai buvusio sluoksnio siūles. Kraštuose, kad vata nebūtų pučiama vėjo klijavau polistirolo juostas tarp gegnių, palikdamas ~2 cm tarpelius tarp stogo plėvelės. Kaip minėjau paskutiniam sluoksniui dėjau 10 cm brusus (išilgai perpjoviau tą pačią 20 cm gegnę), kad butu galima nusimesti lentas ir pasidaryti grindis ir sandėliuoti tam tikrus daiktus.

Garo izoliacijai naudojau populiarią armuotą Strotex 90 garo plėvelę su aliuminiu. Plėveles sujungimus klijavau Saudal ir Gerband 565 juostomis. Pastaroji yra pigesnė, bet visom prasmėm geresnė. Veliau pirkau tik ją, lipnumas įspūdingas. Prie medinių konstrukcijų vietomis prišaudžiau kabėmis, kurias vėliau užklijavau tos pačios garo juostos lopinėliais. Garo plėvelę prie sienos klijavau PENOSIL Premium MembraneFix 629 klijais kurių sunaudojau belenkiek.

Rūpestinga izoliacija: perdanga turi būti tinkamai uždengta, o šaltą palėpę verta įrengti tik tada, kai planuojama naudoti patalpas aukštesniu lygiu. Perdangos apšiltinimas yra protingas pasirinkimas, jei neplanuojate palėpėje įrengti gyvenamosios erdvės. Tokiu atveju nebūtina šiltinti stogo, o apšiltinta perdanga veiks kaip barjeras tarp šaltų ir šiltų patalpų.

Kokią medžiagą rinktis perdangos šiltinimui

Renkantis tinkamą apšiltinimo medžiagą perdangos konstrukcijai, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius, tokius kaip šilumos varža, drėgmės kontrolė bei montavimo sudėtingumas. Gelžbetoninių perdangų šiltinimo medžiagų pasirinkimas platesnis, tuo tarpu medines perdangas geriausia izoliuoti mineraline vata arba purškiama, lengvai formuojama izoliacija, tokia kaip celiuliozinė vata ar poliuretano putos. Akmens vata, dar žinoma kaip ekovata, yra ypač populiarus sprendimas dėl savo garso izoliacijos savybių. Tai lengvai formuojama medžiaga, kuria paprasta užpildyti tarpus tarp medinių elementų ar kitų mažų erdvių. Naudojant kietesnes polistireno putplasčio ar poliuretano plokštes užpildyti sunkiai pasiekiamas vietas kur kas sudėtingiau. Polistireno putplastis ir poliuretanas nuo akmens vatos žymiai atsilieka ne tik lankstumu ir montavimo paprastumu, bet ir garso izoliacijos savybėmis. Taip pat poliuretano putos yra linkusios susitraukti nuo temperatūros ir drėgmės pokyčių, ko pasekoje gali atsirasti plyšiai, per kuriuos išeis šiluma ir kaupsis kondensatas. Taip pat akmens vata geriau susidoroja su didelėmis temperatūromis. Kadangi tai tankesnė medžiaga, ji lėčiau kaista ir geriau apsaugo patalpas karštojo sezono metu.

Apšiltinus perdangą tarp gegnių ant apšiltinimo sluoksnio geriau nevaikščioti. Kad ir kokią medžiagą pasirinktume, ne mažiau svarbus aspektas šiltinant perdangą yra įrengimo kokybė. Mūsų kvalifikuoti specialistai įvertins jūsų projektą ir atsižvelgdami į jūsų poreikius pasiūlys tinkamiausią sprendimą, garantuodami geriausią kainos ir kokybės santykį. Perdanga tuo metu buvo apšiltina 20 cm tarp lubinių balkių ir uždėta garo izoliacinė plėvelė iš apačios. Norimas bendras apšiltinimo storis apie 40 cm vatos. Mano mintys būtų tokios, kad pirmą 10 cm sluoksnį ant esamos perdangos kloti ištisinį, gal net naudoti vatos deblius. Taip bus sumažinamas medienos šalčio tiltas iki minimumo ir susitaupys perkant medieną.

Variantų įvairovė dėl sluoksnių ir kainų

Kylą klausimai ir abejonės dėl sekančių sluoksnių. Tarp 50x100 balkių dėti 50 mm paprastos vatos + 30 mm priešvėjinės vatos. Tarp 50x100 balkių dėti 100 mm paprastos vatos. Tarp 50x100 balkių dėti 100 mm paprastos vatos. Nedėti nei priešvėjinės vatos nei plėvelės. Ar tai yra būtina dedant OSB plokštę? Laukiu patarimų, kuris variantas būtų optimaliausias? Norisi pasidaryti gerai, bet nedėti ir neišlaidauti ant nereikalingų sluoksnių. Kokią vata dembliais naudoti?

Stogo danga, stogo perdanga ir palėpės sprendimai

Rąstinio namo perdangos šiltinimas Klausimas: Kaip ir kuo apšiltinti naujo rąstinio namo perdangą? Stogo danga yra keraminė čerpė. Patį stogą nusprendžiau nešiltinti. Komentarai: Jei antrame aukšte ar palėpėje niekas negyvens tai stogą šiltinti ir nėra tikslinga. Pigiau ir efektyvesnis yra šiltinti stogo perdangą, nes veltui nešildysite antro aukšto. Perdangą galima apšiltinti ekovata. Ekovata yra kvepuojanti medžiaga, pasižyminti antiseptinėmis savybėmis, puikiai tinkanti medinėms konstrukcijoms, jų nepūdo, o priešingai - apsaugo nuo pelėsio bei grybelio. Tai labai greitas ir efektyvus būdas kalbant apie stogo perdangos šiltinimą. Geriausias, šilčiausias ir greičiausias būdas apsišiltinti rąstinio namo perdangą perdangą yra poliuretano putos Polynor. Polynor - tai uždarų porų putos, kuriuose nesikaupia kondensatas. Polynor putoms nereikia spec. įrangos. Jos supakuotos 750 ml flakonuose ir galite patys apsišilti perdangą per keletą valandų. Vygandas Mosteika, UAB Nanoterma. Geriausias ir nebrangus būdas - apšiltinti Jūsų rąstinio namo perdangą ekovata. Apšiltinimo darbų kaina 0,90 Eur/kg + PVM arba 32 -36 Eur/kub.m + PVM (priklausomai nuo storio). Kaina yra medžiagos su darbu. Alvydas Strakšys, UAB Ekovela. Geriausia perdangą šiltinti poliuretano puta, tai ilgaamžė turinti dideli šilumos koeficientą medžiaga. Ji yra ekologiška ir draugiška aplinkai. Darbai atliekami per vieną dieną.

Terminis skaičiavimas ir kainodara

Bene pats svarbiausias kriterijus renkantis šiltinimo medžiagas yra šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo mažesnis, tuo geresnė termoizoliacija. R - šiluminė varža, U - bendras šilumos perdavimo koeficientas. Kaip paskaičiuoti varžą žinant λ ir storį? pvz. EPS70 10 cm storio turi λ ≈ 0,040 W/m·K. Kaina ir storio priklauso nuo įrangos, kurios reikia papildomai, pavyzdžiui vėjo ir garų izoliacijos. PSI: vieno kubo FK-300 kainos yra palankesnės už PIR plokščių, tačiau plokštės ridenamos ant gegnių ir jų kaina priklauso nuo ilgio ir storio.

Taigi, pasirinkimai priklauso nuo tikslų: geras garso ir šilumos izoliacijos derinys, kainos ir montavimo paprastumas. Svarbu užtikrinti, kad garų izoliacija būtų tinkamai įrengta, o plokštės būtų tvirtai pritvirtintos, kad neliktų šilumos tiltų.

Rekomendacijos ir mūsų patirtis

Kokia nors konkreti rekomendacija? Geriausia yra keli sluoksniai su skirtingomis savybėmis: pirmas sluoksnis plonas, tačiau tvirtai pritvirtintas, antras - su gera šilumine varža, o trečias - papildoma tarpinė tvora, kad būtų išvengta kondensato. Svarbu pasirūpinti, kad garų izoliacija būtų tinkamai uždengta ir kad storos vatos juostos būtų įrengtos tarp gegnių. Kiaulės paslaptis - kruopštus darbas, atsakymas į užduotus klausimus, ir tinkama kainodara, kuri lemia sprendimą dėl medžiagų storio ir kainos.

tags: #lrk #namas #perdangos #siltinimas