Šiltinimas yra svarbus etapas statant ar renovuojant namą. Tinkamai parinktos ir įrengtos šiltinimo medžiagos padeda sumažinti šilumos nuostolius, sutaupyti energijos ir sukurti komfortiškesnę gyvenamąją aplinką. Šiame straipsnyje apžvelgsime LRK namo fasado šiltinimo medžiagas, įskaitant stogo, sienų ir grindų šiltinimą.
Stogo šiltinimas
Stogo šiltinimas - tai vienas svarbiausių etapų siekiant sumažinti šilumos nuostolius. Juk šilumos nuostoliai prasideda nuo stogo. Autorius savo name nusprendė ieškoti iš savęs sandarių medžiagų. Paprasčiausias variantas yra purškiamos medžiagos, t.y. poliuretanai, tačiau labiau paanalizavus rinką, pasirodo yra labai daug įvairių poliuretanų ir didžioji dalis jų neturi net tam tikrų matavimų savo sertifikatuose.
Autorius su vata jau turi patirties, nes dabartiniame name, kuriame gyvena, stogą šiltino patys tradiciniu ir populiariu būdu, t.y. vata. Susidarė nuomonę, jog su vata užtikrinti namo sandarumą yra labai sudėtinga, kad ir kaip stengėmės patys klijuoti visokias juostas, tačiau per laiką jos atlipo, išsisandarino, o gal tiesog mažai žinių turime? Nežinau, bet to kartoti nesinorėjo.
Kas yra labai svarbu poliuretane, tai matmenų stabilumas, ar medžiaga gali keisti savo matmenis, prie kokio tempimo ji plyšta, garų laidumas ir taip pat šiluminio laidumo rodiklis senėjimo poveikyje.
Stogo šiltinimo metodas reikalauja tinkuotų sienų, kad užtikrinti sandarumą. Kol neatėjo žiema, norime suspėti išsitinkuoti sienas ir apsišiltinti stogą.
Sienų šiltinimas
Pradėjo šilti oras, nors ir sienos dar stipriai įšalusios, bet jau metas galvoti apie sienų šiltinimą. Sienos šildomos 30 cm storio Neoporu iš Balpol, kurio šilumos laidumo koef., λD ≤ 0,032 W/m·K, matmenų pastovumo stabilumas, DS(N)2 ± 0,2 %, o vandens įmirkis pilnai panardinus vandenyje ≤3 %.
Pastatą šiltinti pradėjau nuo nebaigtų praeitų metų darbų. Degintos medienos fasadas pastaraisiais metais tampa vis populiaresnis. Nepaslaptis, mes irgi susižavėjome tokia idėja.
Gegužės 15d. namo fasadas baigtas šiltinti, armuoti ir tinkuoti. Tinkas nebuvo labai kruopščiai užtrinamas, tai nebūtina, nes visą fasadą klijuosime klinkerio plytelėmis. Taigi, fasado šiltinimas truko beveik mėnesį. Darbai iškarto persikėlė į garažo vidų, kur sienos šiltinamos ir iš vidaus, kad sumažinti šilumos tiltelius per šoninių garažo sienų jungtis su namo sienomis. Šiuo metu, šiltinti namą 30cm storio EPS70 Neoporu kainuoja ~38€/m2. P.S.: Cokolinio profilio nenaudijome. Prasikeitimas tarp fasado ir pamato šiltinimo 5cm. Pamato šiltinimas buvo gražiai sudėtas, tai gražiai suleisti, išlyginti ir užpūsti pirmąją fasado polistirolio eilę nebuvo labai sudėtinga. Apatinei fasado šiltalo briaunai buvo panaudotas kampinis profiliukas su tinkleliais ir laštakiu.
Fasado šiltinimas - tai ne tik investicija į mažesnes šildymo sąskaitas. Tai sprendimas, kuris turi įtakos pastato ilgaamžiškumui, mikroklimatui ir estetinei išvaizdai. Nors šis procesas atrodo gana aiškus, praktikoje vis dar pasitaiko daugybė klaidų, kurios gali ne tik sumažinti šiltinimo efektyvumą, bet ir pareikalauti papildomų išlaidų. Vienas svarbesnių žingsnių - tinkamų termoizoliacinių medžiagų parinkimas. Nors jų pritaikomumas analogiškas, tačiau fizikinės savybės yra skirtingos (pvz. garo pralaidumas, reakcija į aukštą temperatūrą, temperatūrinė varža ir pan.). Todėl prieš renkantis kuo šiltinti savo būstą, rekomenduojama pasitarti su specialistais. Pasirinkimui įtakos gali turėti namo konstrukcija, patalpų ventiliavimo būdas ar net būsimų fasado spalvų intensyvumas.
Polistirolo putų plokštės (EPS) - vienas populiariausių pasirinkimų fasado šiltinimui. Jų privalumai - žema kaina, tvirtumas ir lengvumas, tačiau reikia turėti omenyje, kad ši medžiaga turi ir trūkumų: nėra stabili prie aukštų temperatūrų (gaisro ar net tamsių, intensyvių fasado spalvų atveju), taip pat pasižymi mažu pralaidumu garams.
Akmens vatos plokštės taip pat yra dažnas pasirinkimas. Jos pasižymi puikiomis eksploatacinėmis savybėmis: visišku stabilumu prie aukštų temperatūrų ir geru pralaidumu garams.
Fenolio putų plokštės - pastaruoju metu itin populiarėjusi šiltinimo medžiaga. Dėl išskirtinių termoizoliacinių parametrų, jos galima dėti plonesnį sluoksnį, išlaikant pasirinktą sienų varžą. Tai ypač aktualu, kai reikia plonesnių sienų (pvz. šiltinant fasadus senamiesčiuose) ar norint maksimaliai išsaugoti naudingą plotą (pvz. šiltinant balkono sienas).
Drėgmės valdymas yra vienas svarbiausių šiltinimo aspektų. Jei naudojamos medžiagos nepraleidžia garų, šie ima kauptis konstrukcijose. Dėl to patalpose gali atsirasti pelėsis, pūti medinės konstrukcijos ar net atsirasti įtrūkimų sienose. Štai kodėl svarbu rinktis medžiagas su geru garų difuzijos koeficientu, ypač šiltinant senesnius pastatus.
Net ir pasirinkus kokybišką medžiagą, galutinis rezultatas gali būti prastas, jei darbas atliktas netinkamai.
1. Paviršius prieš klijuojant izoliaciją turi būti švarus, sausas ir stabilus.
2. Dažna klaida - per plonas izoliacijos sluoksnis. Bandymas sutaupyti kelis centimetrus gali atsiliepti didesnėmis šildymo sąnaudomis žiemą. Optimalus storis priklauso nuo naudojamos medžiagos, klimato bei pastato tipologijos, tad jį būtina apskaičiuoti, o ne nuspėti „iš akies“.
3. Norint gero rezultato, reikėtų tepti klijų juostą per plokštės vidurį horizontaliai ir padengti plokštės perimetrą palei jos briauną (kad susidarytų tarsi vientisas klijų žiedas). Tai yra svarbu ne tik dėl tvirtesnio sukibimo, bet ir dėl apsaugos gaisro atveju. Palikus tarpus tarp sienos ir plokštės sukuriamas vadinamasis „kamino efektas“. Slėgis pastato viršuje ir apačioje skiriasi, tad kilus gaisrui liepsna patenka į šiuos tarpus ir plinta po šiltinimo sluoksniu, kur jos beveik neįmanoma užgesinti. Visus plokštės kraštus padengus klijais - ji stabiliai priklijuojama ir instaliacija gaunasi kokybiškesnė.
4. Smeigės yra itin svarbi šiltinimo sistemos dalis - vien priklijuoti plokščių neužtenka, jas reikia papildomai tvirtinti smeigėmis, kad atlaikytų vėjo gūsių sukuriamas atplėšimo jėgas. Paprastai šiltinant iki dviejų aukštų privačius namus, 1 m² naudojamos 5-6 smeigės, tačiau daugiabučiuose arba esant sunkesnei sistemai jų reikia daugiau. Kuo aukštesnis pastatas, tuo daugiau smeigių rekomenduojama naudoti - gali prireikti 8-12 vienetų, didžiausią jų koncentraciją skiriant pastato vertikaliosioms briaunoms (išoriniams kampams). Svarbu įvertinti ir pagrindo medžiagą - jei namo siena vienalytė (pvz., tik betonas ar tik plytos), galima rinktis būtent tam paviršiui skirtas smeiges. Taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamą smeigės ilgį - į tvirtą pagrindą ji turi įsiskverbti bent 3,5 cm (atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas). Smeigės neturėtų būti nei per trumpos, nei per ilgos. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į jų kokybę - pigios smeigės iš prasto plastiko gali ne tik nepakankamai tvirtai laikyti sistemą, bet ir sukelti šilumos nuostolius (vadinamuosius šalčio tiltus), ypač žiemą. Tinkamos smeigės turi būti tvirtos ir sunkiai ištraukiamos.
5. Norint saugaus, tvirto ir ilgaamžio rezultato, būtina pasirinkti kuo aukštesnės klasės armavimo mišinį. Rinkitės tokį, kuris turi mažą vandens įgertį ir daug sintetinio pluošto. Mišinys naudojamas lauko pusėje, todėl turi atlaikyti karščio ir šalčio ciklus. Kokybiškuose armavimo mišiniuose naudojamos elastomerinės medžiagos bei fibra. Verta paminėti, kad su aukštos klasės armavimo mišiniais galite ne tik armuoti, bet ir klijuoti.
6. Netiksliai klijuojamos plokštės, per maži klijų ar armavimo mišinio kiekiai, netinkamai parinktos ar įsuktos smeigės, neteisingai sumontuoti profiliai - visa tai gali sukurti vadinamuosius „šalčio tiltelius“, per kuriuos prarandama šiluma.
7. Svarbu įvertinti, kokioje aplinkoje gyvenate. Jei pastatas yra šalia gatvės, parko, pramoninių zonų, nereikėtų rinktis paprasto, pigaus tinko. Išmetamosios dujos, nešvarumai ir įvairūs teršalai nusėda ant sienų ir pradeda jas ėsdinti, daryti joms neigiamą poveikį. Tokioms situacijoms puikiai tinka silikoniniai, silikato-silikoniniai tinkai bei nano silikoniniai dažai - jie yra atsparesni aplinkos sąlygoms, elastingesni, sudėtyje esantis rišiklis yra atsparesnis UV spinduliams.
Fasado šiltinimas - tai procesas, kuriame svarbu ne tik naudoti kokybiškas medžiagas, bet ir suprasti, kaip jos sąveikauja tarpusavyje, kaip turėtų būti montuojamos ir kaip apsaugoti apšiltintą fasadą nuo aplinkos poveikio. Vengiant dažniausiai pasitaikančių klaidų ir pasirenkant tinkamas medžiagas pagal konkrečius poreikius, galima pasiekti ne tik puikų energinį efektyvumą, bet ir išvengti papildomų išlaidų ateityje.
Apie fasado šiltinimą.
Grindų šiltinimas
Trumpų įrašų serija pavadinimu „Antro aukšto grindys”. Sienų glaistymas ir lubų glaistymas atlikti, nors ir ne pagal darbų eigą, bet gavosi taip, kad antro aukšto grindų dar nesame pasidarę.
Dėl balkono grindys buvo suprojektuotos gerokai aukštesnės, tad sukelti reikiamą aukštį turime šiltinimo sluoksniu. Pliusas dėl šilumos izoliacijos, bus galima miegamuosius laikyti šiek tiek žemesnės temperatūros, nešils nuo pirmo aukšto.
Ši vieta kėlė nemažai mąstymo kaip padaryti teisingai, kad po balkonu esančiame šildomame garaže nebūtų problemų su šalčiu. Kadangi išėjimo į balkoną anga jau buvo padaryta, durys sumontuotos, reikėjo prisitaikyti prie esamo aukščio, jei daryčiau dabar, tai dar projektavimo stadijoje nusimatyčiau šį mazgą ir balkono duris kelčiau aukščiau. Na dabar sukamės kaip išeina.
Grindų šiltinimas suklotas, vandentiekis išvedžiojęs, pagaliau artėjame prie tų išsvajotų grindų. 🙂 Pirmą ką padarau, tai sukloju armatūros tinklą su 15cm akimis (tokiais atstumais bus vedžiojami šildymo vamzdeliai), sudedu amortizacinę juostą, galvojau pjaustyti iš minkšto polistirolo, bet pažiūrėjus kiek tekainuoja paruoštas produktas ir kiek sutaupyčiau su juo laiko, tiesiog "tingiu" tiek žaisti su polistirolu, o beto dar pataikiau ant akcijos 4vnt už 3 kainą, tai išvis neliko abejonių.
Namo šiltinimas atliktas, tad suskubau panaikinti jau giliai atsibodusį smėlį iš namo. Pirmoje vietoje likęs smėlio perteklius vėl nukasamas, išvežamas, palaistomas, trombuojamas ir vėliau lyginamas. Taip pasiekus reikiamą aukštį pradėjau kloti pirmą šiltinimo sluoksnį, kurį sudaro FinnFoam XPS 5cm storio ekstruzinio polistireno plokštės.
Būsimos grindys apšiltintos ir išvedžioję grindinio šildymo vamzdeliai. Šie darbai aprašyti įrašuose Grindų šiltinimas ir Grindinis šildymas. Laikas išbetonuoti tikras grindis. Preliminariai betono storis turėtų gautis 65-70mm. Tinklo nekelsime o į betoną maišysime mikrofibrą, kuri sumažina betono trūkinėjimo galimybę pirminėje stingimo stadijoje, bei padidina atsparumą smūgiams - veikia lyg armatūra.
Grindų betonavimas
Na ir paskutinis šios serijos etapas, tai grindų betonavimas. Šiltinimas ir grindinis šildymas aprašytas ankstesniuose įrašuose, o šiame apie patį betonavimą. Balandžio 18d. Putplasčio atvažiavo kiek daugiau nei reikia mano namui. Prasideda statybų sezonas, kartais tenka laukti medžiagų, nes gamyklos nespėja susidoroti su užsakymais. Mes taipogi laukėme keletą dienų. Kadangi fasadą klijuosime klinkerio plytelėmis, armavimo tinklelis turi būti "mėsingesnis" ir siekti bent >200gr/m2. Putplastis apipjaunamas apie langų išnešimo profilį. Prileidžiant, ties sienos ir profilio susujungimo kampu kruopščiai užpučiama putų. Ant lango rėmo užleidžiama ~3cm. Vyrai sakė, kad latviško putplasčio lakštai neblogi, bet irgi pasitaiko pabanguotų. Minėjo, kad įvairiausių teko dėti, - idealių nepasitaikė.
Birželio 29 dieną atvyko tie patys grindų betonuotojai, kurie man jau betonavo juodgrindes. Įrankiai ir betono maišyklė paruošti. Dirba 4 žmonių komanda. Vienas ruošia betoną, kitas jį išpilsto patalpose. Likę dviese betoną lygina ir užtrina. Maišyklė paleista ir darbai prasideda. Garaže reikiamame aukštyje sumontuojamas ir įbetonuojamas 2 metrų ilgio ACO Euroline trapas su ketaus grotelėmis, suformuojami minimalūs nuolydžiai link jo. Komanda dirba sklandžiai. Aštuntą pradėję darbą, pusę penkių jau baigė betonuoti 180 kvadratų. Grindų šiltinimas baigtas. Tai aprašyta šiame įraše Grindų šiltinimas. Laikas vedžioti grindinio šildymo vamzdelius, kad galėtume betonuoti jau tikras grindis ir judėti toliau. Darbų estafetę vėl perima AFS Baltik vyrai. Grindiniam šildymui pasirinktas Pipelife 18x2 PE-RT/AL/PE-RT vamzdis. Reikės kiek daugiau šiltnešio nei naudojant D16 vamzdį, bet bus galima laikyti kiek žemesnę šiltnešio temperatūrą arba lėčiau jį varinėti. O ir patalpos, įjungus šildymą, šils kiek sparčiau. Kiekvienai patalpai numatytas atskiras kontūras, tik svetainėje-virtuvėje jų bus 3 (43kvm). Darbai vyksta gana sparčiai. Vamzdelis vedžiojamas ir tvirtinamas prie armatūros tinklo, prisilaikant 15cm žingsnio, - būtent 15cm x 15cm yra tinklo "akys". "Makaronai" techninėje patalpoje. Vandens filtrų vietoje vamzdelis nevedžiojamas, kad išvengti didesnio drėgmės kondensavimosi šioje zonoje įjungus šildymą. Prieangis-holas Vamzdis vedžiojamas svetainėje-virtuvėje.
Fasado apdaila
Apie namo fasado apdailos pradžią rašiau čia Klinkerio plytelių klijavimas - pradžia Toliau sekė rutininis plytelių klijavimas pagal sužymėtas linijas. Dienos pasitaikė labai karštos, todėl vyrai suko ratus apie namą, sekdami paskui šešėlyje esančią sieną. Su kiekviena diena, namas darėsi puošnesnis. Apie paradines lauko duris klinkeris neklijuojamas. Šioje vietoje darbas bus baigtas, kai bus įstatytos durys, o pastarosios bus montuojamos ištinkavus sienas viduje ir tinkui išdžiūvus. Neilgai trukus jau sustatomi ir stelažai, nes beveik pusė namo jau apklijuota. Rytinei sienai stelažų nepakako. Buvo panaudotos esamos paletės ir sumeistrauta štai tokia pakyla: Klijuojama viršutinė namo sienų dalis. Hidroizoliacine mastika užsandarinau siūles kampuose, kur bus formuojamos klinkerinės palangės. Pagaliau atėjo laikas siūlių rievėjimui. Mišinį pasirinkome rudą, - derės prie langų.
Nusprendėme, kad visą namo fasadą klijuosime klinkerio plytelėmis, nedarydami jokių "lopų" ar kitokių pamarginimų. Bus aiški, klasikinė plytų mūro imitacija. Plyteles rinko žmona. Nors dabar "madoje" tamsūs fasadai, mes norėjome šviesių plytelių.
tags: #lrk #namas #fasado #siltinimas