Prasidėjus tyrimams dėl ugniai neatsparių fasadinių medžiagų naudojimo pastatuose, kyla klausimas: ar privačių namų savininkai žino apie medžiagų degumą? Prieš porą metų vakarų Londone sudegė „Grenfell Tower“ daugiabutis, nusinešęs apie 80 gyvybių. Pastatas liepsnojo daugiau nei 30 valandų. Tyrimas parodė, kad daugiabučio fasado plokščių ir termoizoliacinių medžiagų degumas turėjo įtakos staigiam ugnies plitimui. Šių metų pradžioje paskelbtos įvairių Lietuvos viešųjų pastatų medžiagų vertinimo išvados parodė, kad Santaros klinikų fasado plokščių degumo klasės neatitinka nurodytų dokumentuose.
Prieš šešerius metus, statydamas 222 m2 ploto namą Mažųjų Gulbinų gyvenvietėje Vilniuje, M. Matkevičius pasirinko stogą ir fasadą dengti vienodomis fibrocementinėmis plokštelėmis. „Svarstėme du variantus: padengti natūraliu skalūnu arba „Dacora“ plokštelėmis. Vardindamas pasirinktos dangos savybes, jis sako atkreipęs dėmesį į tai, kad šios plokštelės turi sertifikatus, pažyminčius, jog iš pluoštinio cemento gamintoje medžiagoje nėra kenksmingų sveikatai priedų, jos susideda tik iš natūralių žaliavų.“
Statant šeimos būstą, aktualus tapo ir medžiagos degumo savybės. „Duomenų apie degumą ieškojau internete. Pats esu statybininkas, todėl pasižiūrėjau, ar produkto savybės atitinka galiojančias normas, pažiūrėjau ar gaminys turi eksploatacinių savybių deklaracijas - tuo metu tai buvo atitikties deklaracijos“, - patirtimi dalijasi M. Namui pasirinktas vėdinamas fasadas, sumontuotas iš impregnuotų medinių karkaso tašų, šiltintas akmens vata, padengtas fibrocementinėmis plokštelėmis. Ši sistema, pasak namo savininko, yra pakankamai atspari ugniai.
Statybos įstatymas reglamentuoja, kad statybiniai produktai privalo būti patikrinti, turėti sertifikatus. Vis dėlto, pasak M. Tyrimo metu buvo atrinkti skirtingose savivaldybėse esantys pastatai. Ekspertai teigia, kad pastatų savininkai ne visada įvertina statybinių medžiagų degumo klasės svarbą. Gaminio degumo klasifikacija, arba vadinamoji „euroklasė“, turi būti žymima visų statybos gaminių pakuočių etiketėse. Šios klasės varijuoja nuo turinčių mažiausiai įtakos gaisro plitimui, A1 ir A2 klasės, iki žyminčios degiausią produktą, F klasės.
„A klasei priklausančios medžiagos yra nedegios, su jomis pokyčiai aukštose temperatūrose nevyksta. A1, A2 klasėms priskiriamos statybinės medžiagos neprisideda prie liepsnos plitimo. B klasės medžiagos degimą palaiko nežymiai. Priešingai, fibrocementinės dailylentės laikomos nedegiosiomis, o jas derinant su akmens vata ir metaliniu karkasu galima apriboti ugnies plitimą.“ - teigia ekspertai. R. Pagal dūmų susidarymą statybos produktai skirstomi dar į 3 klases: s1, s2, s3, o pagal degančių dalelių susidarymą - taip pat į 3 klases: d0, d1, d2. Šio rodiklio namų statytojai dažnai neįvertina.
„Prieš porą metų Londone kilo didžiulis gaisras, daug žmonių apsinuodijo dūmais. Tragiškas atvejis įvyko užsidegus daugiaaukščiui Baku - pastato fasadas buvo vien dėl grožio aptaisytas poliuretaninėmis apdailos medžiagomis. Jis įsidegė taip staiga, kad ugnis į viršutinius aukštus išplito per kelias minutes. Gaisro metu žuvo 15 žmonių ir dar vienas vėliau mirė ligoninėje“, - kelis skaudžius atvejus pamini R. Renkantis apdailos medžiagas, svarbu įvertinti ne vien į plokščių ar dailylenčių degumo klases. Būtina įvertinti ir šiltinimo medžiagų, karkaso atsparumą ugniai.
Šiuolaikiniai pastatai nebeįsivaizduojami be termoizoliacinių medžiagų atitvarinėse konstrukcijose. Vis dėlto jų struktūra, naudojamos žaliavos, sudėtis, degumas gerokai skiriasi. Europos rinkoje dominuoja neorganinės ir polimerinės šiltinimo medžiagos. Architekto Daliaus Puzino žvilgsniuose žmonės dažnai nepaiso degumą, o „šiuolaikinės laikančiosios sistemos turi būti nedegios“. „Žiūrint į degumą, fibrocementinės dailylentės atlaiko dideles apkrovas, bet svarbu, ant kokio karkaso jos tvirtinamos, matyti visumą. Kaina dažnai lemia sprendimus.“
Privačių namų savininkams verta žinoti, kad, pavyzdžiui, 3-ios gaisringumo klasės medinis karkasinis namas gali būti saugesnis arba mažiau saugus priklausomai nuo to, kokiu atstumu nuo jo yra kiti statiniai. Visos statybinės medžiagos turi turėti nurodytas degumo klases. Degumo klasifikacija Lietuvoje atliekama Gaisrinių tyrimų centro laboratorijoje, o su CE/AT deklaracijomis dažnai siejama ir eksploatacinių savybių atitiktis. „Degumą Lietuvoje galima nustatyti vienintelėje sertifikuotoje laboratorijoje - Gaisrinių tyrimų centre. Taip pat svarbu įvertinti, ar dailylentės gali užsidegti nuo netyčia smilkti pradėjusios šiukšlių dėžės ir pan.“
Be įprastų sienų ir fasadų tyrimų, taip pat svarbu pažymėti, kad ES reglamentai įvedė naują Euroklasių sistemą. „Euroklases“ apima degumo klasifikaciją pagal reakciją į ugnį, kuri užtikrina, kad į rinką nepatektų netikėtos ar dviprasmiškos medžiagos. EN13501-1 tapo Europos standartu, o 2002 m. įsigaliojo jo naujoji sistema.
Kalbant apie elektrą, elektros kabeliai ir laidai taip pat turi degumo klases. Lietuvoje pagrindinė kabelių degumo klasė dažnai yra Dca arba Eca, nors halogeniniai kabeliai gali būti ir Behalogeniniai. Degimo klasės nurodo, ar kabelis prisideda prie liepsnos plitimo bei dūmų susidarymo. Svarbu pasirinkti tinkamas klases pagal pastato paskirtį. „EXQ Light Pro 300/500V 3x2.5mm2“ klasifikuojamas kaip Cca - be halogenų, degumo klasė parodo, ar gaminys įtakoja gaisro išplitimą.
Keraminės plytos ir blokeliai dažnai laikomi saugia statybine medžiaga dėl jų nedegsmo ar ilgo atsparumo ugniai. Keraminių plytų degumo klasė dažnai priskiriama A1 arba A2, o dėka jų akytos struktūros jos gerai išlaiko šilumą ir užtikrina atsparumą ugniai. Wienerberger siūlo Porotherm blokelius, kurie yra akytų plytų tipas, su gera garso izoliacija ir atsparumu ugniai iki 4 valandų (A1 degumo klasė). Tokie blokeliai užtikrina greitą sienų mūrą ir gerą šilumos kaupimą.
Kalbant apie išorinias medžiagas, Tikkurila siūlo priešgaisrinę dangą medienai, kuri lėtina užsidegimą ir liepsnos plitimą, bei suteikia papildomą apsaugą nuo atmosferos. Priešgaisrinės dangos yra skirtos dengti pramoniniams mastams ir jos laikomos saugiomis, nepalieka pavojingų komponentų. Tačiau svarbu žinoti, kad priešgaisrinės dangos naudoti reikia laikantis gamintojo rekomendacijų, ir norint užtikrinti patikimumą - konsultuoti specialistą.
Šiame tekste aptariami ir įvairūs dūmų tirštumo ir liepsnos plitimo kriterijai. Nors kai kurios detalės gali būti techninio pobūdžio, pagrindiniai dalykai liko nuoseklūs: degumo klasė (A1, A2, B ir kt.), dūmų tirštumas (s1-s3) ir liepsnojantys lašeliai (d0-d2) lemia statybinių medžiagų saugumą. Reikšminga liekuoja taisyklė - naudoti visą sistemą, o ne tik vieną jos dalį, siekiant sumažinti gaisro plitimą ir užtikrinti saugią evakuaciją.
| Klasė | Liepsnos plitimo įtaka | Dūmų tirštumas | Liepsnojantys lašeliai | Taikymas |
|---|---|---|---|---|
| A1 | Nedegus, nekeliąs liepsnos | Atskirai nereikalingas bandymas | Neskleidžia liepsnojančių dalelių | Nedegantiems paviršiams, mažam rizikai |
| A2 | Nedegus, gali būti viršutinis poveikis | s1 | D‑ dydis | Medienos ir pan. paviršiams |
| B | Liepsna negali plisti >150 mm per 60 s | s2 | Priklausomai nuo bandymo | Rollingi ir fasadų komponentams |
| C | Gali priklausyti vėliau | s3 | Gali būti | ... |
| D | Gali plisti greičiau | - | - | Kantriai įvertinti |
Medienių konstrukcijų saugumui skiriama ypatinga dėmesys. Priešgaisrinė danga, akytas putų sluoksnis ir kita technologija gali suteikti papildomą apsaugą nuo ugnies. Dėl šios priežasties visos medžiagos turi būti tinkamai parinktos ir montuojamos laikantis standartų. Taip pat svarbu sekti naujausius reglamentus, Europos standartus ir techninę literatūrą, kad pastatai būtų saugūs nuo gaisro.
