Litosferos plokštės - tai plokščios cheminio sudėties ir tankio skirtybės apibendrintas Žemės plutoje esantis žemės dangos sluoksnis, kurio viršutinė dalis vadinama Žemės pluta. Litosfera nėra vienalytė ir vietoje - ji suskirstyta į atskiras plokštes, kurios nuolat juda viršutinės mantijos konvekcijos srautuose. Tektoninės plokštės skirstomos į didžiąsias ir mažąsias plokštes, o jų judėjimo kryptys ir sąveikos nulemia žemės reljefą, žemynų kontūrus, vandenynų lovius bei aktyvių regionų drebėjimus.
Didžiosios litosferos plokštės
Septynios didžiosios plokštės dengia apie 94 % Žemės paviršiaus. Jos yra:
- Ramiojo vandenyno plokštė
- Afrikos plokštė
- Eurazijos plokštė
- Australijos plokštė
- Šiaurės Amerikos plokštė
- Antarktidos plokštė
- Pietų Amerikos plokštė
Šios plokštės skiriasi pagal sudėtį: žemyninės ir vandenyninės. Žemyninės plokštės yra lengvesnės ir storesnės (25-70 km), dengiančios apie trečdalį Žemės paviršiaus; seniausios uolienos gali būti 4 mlrd. metų senumo, o jų nuosėdų sluoksnis yra storas. Vandenyninės plokštės yra apie 6-11 km stores, jų nuosėdų sluoksnis plonas, o seniausios klodų amžius - iki apie 200 mln. metų. Vandenyninės plokštės formuojasi konstruktyviuosiuose pakraščiuose iš aukštyn kyšančios ir vėstančios magmos, o destruktyviuose pakraščiuose nyksta po žemyninėmis plokštėmis, formuodamos gilius vandenynų lovius, vulkaninių kalnų grandines (pavyzdžiui, Andai).
Mažosios plokštės ir jų vaidmuo
Mažosios plokštės - mikroplokštės, kurios kartais laikomos dalimi didžiųjų arba atskirai priskiriamos kaip mikroplokštės. Mažiausi jų sąrašai nuolat keičiasi priklausomai nuo šaltinių. Žymiosios mažosios plokštės: Naskos, Kokosų, Karibų, Arabijos, Filipinų, Skotijos ir kt. Dalis šių plokščių yra mišrios - dalis jų yra vandenyninės, dalis žemyninės, o kai kurios yra tik žemyninės ar tik vandenyninės. Dar kai kurios plokštės skirtingose klasifikacijose priskiriamos kaip Indijos ar Indijos-Australijos plokštė, sukurdamos papildomus diskusijų taškus dėl jų tikrojo statuso.
Žemyninės ir vandenyninės plokštės: skirtumai ir įtaka
Žemyninės plokštės yra storesnės, jos dengia apie trečdalį Žemės paviršiaus, ir jų seniausios uolienos gali būti uždatos iki 4 mlrd. metų. Jos įprasmina didžiausius kontinentų plastiškai judančius kalnų grandinius iki 70 km storio. Tuo tarpu vandenyninės plokštės yra plonesnės, jų slūgsmo gylis panėra nuo dažniausiai 4,5 km, o jų klodai yra jaunesni - didžioji jų dalis į vieną milijoną metų lašų. Šios plokštės susidaro, kai kyla šiluma iš mantijos ir nyksta destruktyvuose pakraščiuose, kur nyksta po žemyninėmis plokštėmis, formuodamos gilius vandenynų lovius (pavyzdžiui, Marianų, Peru-Čilės loviai) ir grandines kaip Andai.
Žemės plutos struktūra: litosfera ir jos plokštės
Žemės pluta kartu su viršutine mantija sudaro litosferą. Litosfera nėra vienalytė vienoje vietoje - ji sudaryta iš atskirų plokščių, kurios nuolat juda.
Plokščių judėjimas ir reljefo formavimasis
Plokščių judėjimas lemia Žemės plutos reljefą: tektoninės plokštės judėdamos suformuoja kalnynus, vandenynų lovius ir žemynų poslinkius. Tikslios judėjimo kryptys žymi eskortinius regionus ir žemės drebėjimų epicentruose, dėl ko sujungiamas geologinis istorinis vaizdas - praeities, dabarties ir ateities Žemės paveikslas. Naudodamiesi pasaulio žemėlapiu ar kartoschema, sudarysite litosferos plokščių žemėlapį ir atliksite užduotis, kuriose tyrinėsite, kokios formos susidaro tektoniškai ramiose ir aktyviose plokščių srityse.
Kur slypi dinamika: į pasaulio struktūros didžioji panoramų vaizdas
Mažesnių plokščių judėjimas, trynimas ir susidūrimas su didžiosiomis skatina žemės drebėjimus ir vulkaninę veiklą. Išsiaiškinsite, kaip litosferos plokštės judėjimas paveikia žemyno kontūrus, vandenynų lovius, kalnagūbrius ir regioninę seisminę aktyvumą.
plate tectonics
Tektoninės plokštės yra dinaminė Žemės pluta, kuri nuolat juda, ir jų judėjimo modeliai padeda suprasti, kaip keitėsi žemynų kontūrai bei kur šiandieniose lokacijose atsiranda kalnų grandinių, dykumų ar pakrančių formavimosi tendencijos. Iš vaizdinės schemos matyti, kurioje vietoje plokščių skirtosios ribos - jungtys, kuriose vyksta subdukcija, transformacijos ar ožių konvekcijos srautai.
Duomenų įtraukimas į praktinę užduotį
- Pažymėkite žemėlapyje didžiąsias plokštes ir nurodykite jų „gyvenamąją teritoriją“;
- Žemėlapio pagalba nubrėžkite vandenyninių plokščių ribas, kurios dažnai nyksta po žemyninėmis plokštėmis;
- Analizuokite, kurios zonos yra aktyviausios dėl sankirtų ir konveksinimo srautų;
- Palyginkite senų ir šiuolaikinių uolienų amžių, ir susiekite su plokščių judėjimo laikais.
tags: #litosferos #plokstes #skaidres