Išsiaiškinsite, kad kietas viršutinis Žemės apvalkalas vadinamas Žemės pluta, kuri skiriama į žemyninę ir vandenyninę. Sužinosite, kad Žemės pluta kartu su viršutine mantija yra vadinama litosfera ir, kad litosfera nėra vientisa, o sudaryta iš atskirų plokščių, kurios nuolat juda. Išsiaiškinsite, kaip nuo litosferos plokščių judėjimo priklauso Žemės plutos reljefas. Aiškinsitės priežastis, kodėl žemynai nuolat juda, modeliuosite Žemės vaizdą praeityje, dabar ir koks jis galėtų būti ateityje. Išsiaiškinsite, kas sudaro kietąjį Žemės apvalkalą, ir sužinosite, kas yra litosfera.
Kas sudaro litosferą ir kaip ji skirstoma
Žemės paviršiuje yra aštuonios didelės litosferos plokštės, kurių skersmuo siekia dešimtis tūkstančių kilometrų: Afrikos, Antarktidos, Eurazijos, Australijos, Naskos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Ramiojo vandenyno. Jos gali būti sudarytos ir iš vandenyninės, ir iš žemyninės, ir iš abiejų, ką tik išvardintų Žemės plutos bei litosferos.
Litosferos plokščių tektonikos pagrindai
Pagrindiniai litosferos plokščių tektonikos teorijos teiginiai: mantijos medžiaga srautais, vadinami plumais, kylanti iš branduolio ribos iki astenosferos ar litosferos ribos. Vyksta nuolatinė medžiagos apytaka - konvekcija; konvekciniai srautai pasklinda į šonus horizontalia kryptimi, ataušta ir vėl grimzta į Žemės mantiją. Judėdami po litosfera jos tempia, skaldo, velka su savimi litosferos plokštes.
Plokščių skilimas ir atitolimas vadinamas skėtra, o jų ruožų plutoje susidarę ištęstos įdubos - riftais; tolstančių plokščių pakraščių mantija lydosi - taip susidaro nauja vandenynų pluta; kuomet litosferos plokštės susiduria, jos viena kitos atžvilgiu panyra arba užslenka, spaudžia viena kitą deformuodamos pakraščius - plokščių sandūroje susiformuoja kalnynai; panirusi plokštė grimzta į Žemės mantiją, dalinai išsilydo ir susimaišo su mantijos medžiaga.
Plokščių sandūros yra labai neramios zonos: vandenynų pluta nyksta, susidaro žemynų pluta; vyksta magmatizmo, kalnodaros procesai; endogeniniai procesai įtakoja hidrosferą, atmosferą, taip pat ir egzogeninius procesus. Judėdamos vienos jų susiduria ir suauga, o kitos - suskyla ir atsiskiria, todėl jų skaičius, kontūrai, dydis nuolatos keičiasi; jų pakraščiai būna sudaryti ir iš žemyninės, ir iš vandenyninės žemės plutos.
Žemyninės ir vandenyninės plokščių skirtumai
Vandenyninės plokštės yra sunkesnės, plonesnės ir tankesnės už žemynines. Todėl: kai vienos iš susiduriančių plokščių pakraštys yra vandenyninis, o kitos - žemyninis, vandenyninė plokštė panyra po žemynine; Plokštės nirimo reiškinys vadinamas subdukcija.
Būna atvejų, kai susidūrus žemyninei plokštei su vandenynine, pastaroji skyla, apatinė jos dalis panyra, o viršutinė užslenka ant žemyninės plokštės krašto. Konstruktyviuosius - juose plokštė plečiasi, nes susiformavusiuose plyšiuose kylanti magma iš kurio atsiranda nauja pluta; destruktyviuosius - juose plokštė mažėja, trupa, slenka aukštyn; konservatyviuosius (pasyviuosius) - juose plokštės dydis nesikeičia.
Geologiniai procesai litosferos plokščių čiuopimuose
Plokščių sandūros yra tektoniškai aktyvios Žemės plutos juostos, neatsiejamos nuo plutos įlinkių, dar vadinamos geosinklinomis. Svyruojamieji (epeirogeniniai) - vertikalūs Žemės plutos judesiai, kai ji vienur grimzta, kitur - kyla; raukšlėjamieji (orogeniniai) - Žemės pluta deformuojasi be lūžių, plastiškai; ardomieji arba lūžio - Žemės plutos sluoksniai yra suplėšomi, sudraskomi.
Vulkaniniai kalnynai susidaro vandenyninei litosferos plokštei panirus po žemynine. Panirusi plokštė ima lydytis, dalis magmos įsiskverbia į žemyninę plutą, prasiveržia į paviršių, kuriame ant metamorfinių uolienų pagrindo susiformuoja vulkaninių uolienų ruožai; Taip susiformavo Andai. Blokiniai kalnynai susiformavo plokščių žemyniniais pakraščiais susidūrimo pasekoje. Šiuo būdu susidarė aukščiausi planetos kalnai, pvz.: Himalajai ir Everest. Raukšliniai kalnynai susidarė obdukcijos metu - vandenyninei plokštei ne panirus, bet užslinkus ant žemyninės.
The idea is that at individual scales the additional load is ignorable, but at mass scraper levels it adds up and makes scraping much more expensive. Ultimately, this is a placeholder solution so that more time can be spent on fingerprinting and identifying headless browsers (EG: via how they do font rendering) so that the challenge proof of work page doesn't need to be presented to users that are much more likely to be legitimate. Please note that Anubis requires the use of modern JavaScript features that plugins like JShelter will disable.
Plate Tectonics for Kids | Tectonic plates explained
Kaip litosferos plokščių judėjimas formuoja Žemės paviršiaus reljefą
Pagal plokščių judėjimo mechanizmus formuojasi kalnai, kalnynai ir rifai, taip pat nauja vandenynų pluta atliekant subdukcijos arba konstruktyvius procesus. Plokščių pakraščių raida ir jų tarpsavyje įsikūrusios zonos lemia tektoninių sričių aktyvumą arba ramybę. Tektoniškai ramiose vietose susidaro plokščių išsiskyrimai ir naujos plutos formavimasis, o aktyviose zonose dažnai vyksta vulkanizmas, daugiau žemės drebėjimų ir kalnų kūrimasis.
Naudodamiesi pasaulio gamtiniu žemėlapiu arba kartoschema, sudarysite litosferos plokščių žemėlapį. Atlikdami užduotis išsiaiškinsite, kokios Žemės paviršiaus formos susidaro tektoniškai ramiose ir kokios tektoniškai aktyviose Žemės plutos srityse. Tai žinių apie Žemę sistema. Ši paradigma paaiškina Žemėje vykstančius geologinius procesus, sujungdama juos priežastiniais ryšiais.
Žemynų kontūrų keitimosi istorija ir ateities perspektyvos
Išsiaiškinsite, kaip formuodamiesi Žemei keitėsi žemynų kontūrai ir išsidėstymas. Žemės pluta kartu su plonu viršutinės mantijos sluoksniu sudaro kietą, stangrią išorinę geosferą - litosferą, kuri nėra vientisa, ji suskilusi į plokštes. Žemės pluta nuolat juda ir keičia kontūrus per geologinius laikotarpius, atskleidžiant praeities, dabarties ir galimų ateities modelių raštus.
Ši nagrinėjama tema suteikia įžvalgų apie Žemės plutos pokyčius per milijonus metų ir leidžia suvokti, kaip tektoniniai procesai formuoja planeto reljefą, klimato kaitos sąsajas bei išteklių pasiskirstymą.
tags: #litosferos #ploksciu #pakrasciai #isiremiancios