Išsiaiškinsite, kad kietas viršutinis Žemės apvalkalas vadinamas Žemės pluta, kuri skiriama į žemyninę ir vandenyninę. Sužinosite, kad Žemės pluta kartu su viršutine mantija yra vadinama litosfera ir , kad litosfera nėra vietisa, o sudaryta iš atskirų plokščių, kurios nuolat juda. Išsiaiškinsite, kaip nuo litosferos plokščių judėjimo priklauso Žemės plutos reljefas. Aiškinsitės priežastis, kodėl žemynai nuolat juda, modeliuosite Žemės vaizdą praeityje, dabar ir koks jis galėtų būti ateityje.
Kas sudaro kietąjį Žemės apvalkalą ir ką vadiname litosfera
Nagrinėjama, kas sudaro kietąjį Žemės apvalkalą ir kas yra litosfera. Litosferos storis siekia iki kelių šimtų kilometrų, o plokštės slūgso ant plastiško mantijos sluoksnio - astenosferos, dėl kurios vystosi konvekciniai srautai ir plokščių judėjimas. Litosfera nėra vientisa - ji sudaryta iš keletą didelių ir mažesnių plokščių, kurios tarsi plūduriuoja ant astenosferos. Trečia dalis, ką svarbu paminėti, yra plokščių judėjimo trys pagrindiniai tipai: plėtimasis (divergencija), susidūrimas (konvergencija) ir slinkis (konservatyvieji lūžiai).
Žemės plutos skirtumai: žemyninė vs. vandenyninė pluta
Aiškinama vandenyninės ir žemyninės Žemės plutos skirtumai: storis, amžius, uolienų sudėtis. Žemyninė pluta (sial) yra storesnė, senesnė ir sudaryta iš granitinės uolienos, o vandenyninė pluta (simba) yra plonesnė, jaunesnė ir daugiausia bazaltinės lavos, kas atspindi paviršiaus bruožus žemyno ir vandenyno srityse.
Kaip litosferos plokštės judėjimas formuoja Žemės reljefą
Analizuojamas ryšys tarp litosferos plokščių judėjimo ir žemės paviršiaus reljefo. Plokščių judėjimo kryptys ir jų susidūrimų bei skilimo vietos lemia kalnynus, rifčius ir vandenynų srautus. Demonstracijos ir animacijos padeda įsivaizduoti, kaip judant plokštėms keičiasi kontūrai ir kaip formuojasi tektoniniai objektai.
Istorija, dabartis ir ateitis: žemynų dreifo modeliavimas
Analizuojant animacijas mokiniai modeliuoja Gondvanos žemyną ir nagrinėja žemynų dreifo įrodymus. Stebėdami animacijas, išsiaiškinsite, kaip keitėsi žemynų vaizdas praeityje, o patys modeliuodami Gondvanos žemyną ieškosite žemynų dreifo teorijos įrodymų. Savo pastebėjimus apibendrins darbo lape ir padarys išvadas.
Pamokų struktūra ir užduotys
Pamokos organizavimas gali būti 2-3 pamokų laikotarpyje. Pradėti galima nuo demonstracijos „Žemės sandara ir litosferos plokščių judėjimas“, po to įtvirtinti žinias kartoschema „Pasaulio tektonika“. Vėliau atliekamos užduotys „Žemės paviršius“ ir tiriamasis darbas „Žemynų dreifas“. Kartoschemos kūrimas skatina įvaldytas žinias pritaikyti kontektui - pagal reljefo formas nustatyti litosferos plokščių judėjimo tipą ir nurodyti objektus, kurie susidaro litosferos pakraščiuose.
Žinios ir supratimas detalizuojamos vienoje pamokoje ar keliose, priklausomai nuo mokinių gebėjimų. Prieš pradedant kartoschemą, mokinius supažindinama su tektoninio žemėlapio apibūdinimu „Tektoninis žemėlapis“. Užduotys padeda išmokti atpažinti ramias ir aktyvias zonas pagal reljefo formas ir išsiaiškinti Alfredo Vėgenerio žemynų dreifo teorijos įrodymus. Studijuojant 7-8 klasėse, ši tema gali būti papildyta tiriamaisiais darbais ir istorijo kurimu apie Islandiją kaip pavyzdžiu.
Užduotys, šaltiniai ir praktiniai elementai
Visas mokymo turinys remiasi skaidrėmis, animacijomis ir žinynų straipsniais apie „Reljefas“, „Tektoninis lūžis“ bei „Gyvūnų įvairovė žemynuose“. Įtrauktas kartoschemų kūrimas, žemėlapių braižymas po 30 mln. metų, ir analizuojama, kokie reljefo tipai atsiranda tektoniškai ramiose bei aktyviose srityse. Taip pat pabrėžiama, kad Žemės paviršiaus formos nuolat keičiasi dėl dinaminio litosferos plokščių judėjimo.
Santrauka įtvirtintiems įgūdžiams
- Apibūdinti žemyninę ir vandenyninę Žemės plutą;
- Nurodyti mineralų ir uolienų skirtumus;
- Paaiškinti nuosėdinių, magminių ir metamorfių uolienų formavimą;
- Pagal pavyzdį suplanuoti ir atlikti tyrimus, tinkamai užrašyti tyrimo rezultatus.
Tikslai pamokoms
- Susipažinti su Žemės vidine sandara ir litosferos srautų temperatūrų skirtumais.
- Aiškinti vandenyninės ir žemyninės Žemės plutos ypatybes: storis, amžius, uolienų sudėtis.
- Suprasti litosferos plokščių judėjimą bei jo įtaką reljefui ir žemės drebėjimų bei vulkanizmo įvykiams.
tags: #litosferos #ploksciu #judejimas #ppt