4 iš 5 pacientų, kurie patenka į ligoninę, įvedami intraveniniai kateteriai visame pasaulyje. Toks procedūros paplitimas įrodo jos reikalingumą tiek gydant pacientus, tiek gelbstint jų gyvybes, tiek atliekant diagnostinius tyrimus. Prieš procedūrą slaugytojas privalo nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, pasiruošti visas priemones, patikrinti visų priemonių galiojimo laikus. Vaistų leidimas ar tirpalų lašinimas į veną yra įprasta procedūra gydymo įstaigose. Venos punkcija daugeliui pacientų sukelia nedidelį, tačiau greitai praeinantį skausmą. Tačiau infiltracija, flebitas ir kitos komplikacijos gali pasireikšti, todėl būtina nuolatos stebėti kateterio vietą ir koordinuoti gydymą su specialistais.
Kada ir kaip praplauti kateterį bei paruošti antikoaguliantų tirpalą
Jeigu pro kateterį nebuvo lašinama tirpalų ar švirkščiama vaistų ilgiau kaip 12 val., ne rečiau kaip kas 12 val. jį reikia praplauti 10-20 ml 0,9 proc. Antikoagulianto tirpalas užpildymui paruošiamas pagal ASPĮ galiojančią tvarką, pvz., 5 000 VV heparino atskiedus 9 ml 0,9 proc. Po ištraukimo išorinę kateterio kanalo angą laikyti 10 min.
Kateterio įvedimas ir jo fiksavimas
Punktuodami veną, jei įmanoma, pasirinkite stambesnę veną, kuri nebūtų per sulenkimą. Reikėtų vengti punktuoti veną per sulenkimą, ypač dominavimo rankos. Įsitikinkite, jog kanulės adata yra pjūviu į viršų, tai sumažina odos bei venos traumos tikimybę. Kanule pradurkite odą, o paskui veną, 10-45 laipsnių kampu, priklausomai nuo venos gylio. Tęskite, kol kanulėje pasirodys kraujas. Jam pasirodžius, sumažinkite dūrio kampą, kanulė turi eiti beveik lygiagrečiai su oda ir veskite gilyn dar 2 mm. Po to atleiskite timpą, užsukite kamštuką arba kraniuką. Kateterį praplakite 2-5 ml fiziologiniu tirpalu. Kateteris venoje dažniausiai laikomas ne ilgiau kaip 72 val., tačiau jeigu paraudimas ar sukietėjimas aplink veną viršija 4 mm, jis ištraukiamas nedelsiant.
Venų pasirinkimas ir kateterio dydis
Renkantis periferinį kateterį, dažnai rekomenduojama 16-22 G. Didelių dydžių kateteriai spartina transfuzijų atlikimą, bet didina flebito riziką bei skausmą. Plonesnis kateteris turi savo naudas ir rizikas - mažesnė komplikacijų rizika, bet gali būti ribotas tirpalų ir kontrastinių medžiagų tėkmės. Pacientams, kuriems reikia didelių skysčių infuzijų ar transfuzijų, gali prireikti 18-20 G kateterio ar net du kateteriai skirtingose venose. Pacientams su širdies ir kraujagyslių ligomis dažnai reikalingi didesni kateteriai, o vazopresorių atveju - centrinis veninis kateteris.
Dispozicija: vieta ir higiena
Prieš procedūrą slaugytojas patikrina venų tinklą ir parenka vietą. Pirmiausia reikia dezinfekuoti būsimo punkcijos vietą ir laikytis sterilių technikų. Venų vieta turi būti pažymėta, o įvedus kateterį, užrašykite įvedimo vietą bei laiką. Vietinę infiltraciją gali lemti netinkamas kateterio įvedimas ar jo išslinkimas iš venos. Jei infiltracijos požymiai sunkiai nustatomi, galima palyginti abi galūnes ir patikrinti pulsą arterijoje.
Kartu su vaistais: kaip valdyti pavojingas situacijas
Vezikantinių vaistų patekimas į aplinkinius audinius (vesicant), pvz., kalcio chloridas, tiopentalis, dopaminas ar citotoksiniai vaistai, gali sukelti stiprų odos bei audinių pažeidimą. Nutrauktą infuziją ir kateterio ištraukimą būtina nedelsiant atlikti, o tolesnis gydymas priklauso nuo klinikinės situacijos. Visą vezikantinių vaistų sąrašą rasite tinklapyje www.ivaccess.com.
Flebitas ir infekcijos
Flebitas dažnai išsivysto dėl rūgščių ar šarminių tirpalų arba didelio osmoliariškumo tirpalų lašinimo, ypač distalinėse venose. Diazepamas ar kiti vaistai gali iššaukti flebitą net ir po vieno suleidimo. Jei vaistus būtina tęsti, punktuokite kitą veną, pageidautina kitoje rankoje. Pacientui gaunančiam intraveninius vaistus gali išsivystyti lokalinė ar sisteminė infekcija, todėl būtina nuolat sekti punkcijos vietą, ar nėra paraudimo ar išskyrų, matuoti temperatūrą. Užrašykite tikslią vietą, kur įvedėte kateterį, ir dokumentuokite pastebėjimus per kiekvieną pamainą.
Tinkamas stebėjimas ir komplikacijų valdymas
Infiltracija pasireiškia tuomet, kai intraveniniai skysčiai patenka į aplinkinius audinius; dažniausiai dėl netinkamo įvedimo ar kateterio išslinkimo. Jei infiltracijos požymiai, būtina nedelsiant įvertinti situaciją ir, esant poreikiui, nutraukti infuziją bei pašalinti kateterį. Infekcijos rizika yra vis dar svarbi, todėl svarbu laikytis higienos ir nuolat stebėti vietą.
Taip pat rekomenduojama naudoti modernias adatos sistemas ir stabilizavimo platformas, kurios mažina išsileidimo iš venos riziką. Specialios technologijos adata padidina sėkmingo įvedimo tikimybę ir gali sumažinti skausmą. Šios sistemos stabilizavimo platforma sumažina išsileidimo riziką, lyginant su kitų gamintojų analogais.
Intraveninė (IV) kaniuliacija | OSCE vadovas | UKMLA | CPSA | PLAB 2
Priežiūra po įvedimo
Kateteris venoje laikomas ne ilgiau kaip 72 val., tačiau būtina reguliari kateterio apžiūra. Jei atsiranda paraudimas, sukietėjimas ar kitos įspėjamieji ženklai, kateteris turi būti ištrauktas nedelsiant. Kiekvienos pamainos metu dokumentuokite vietos, kur įvestas kateteris, ir jo būklę. Kateterį praplaukite 2-5 ml fiziologiniu tirpalu. Pacientų venų būklė ir individualūs poreikiai turi būti įvertinti kiekvieną kartą vertinant kateterio ilgesnį laiką.
- Prieš procedūrą patikrinkite venos tinklą ir pasirinkite tinkamą vietą.
- Užtikrinkite sterilią techniką ir teisingą adatos padėtį.
- Atlikite kateterio įvedimą su laipsnišku gylio didinimu ir stebėkite kraują kateterio kanale.
- Užfiksuokite kateterį ir praplaukite tirpalu.
- Nuolat stebėkite vietą ir dokumentuokite.