1918 metais paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, atsirado poreikis kurti teisinį valstybės pagrindą. Pirmieji bandymai 1918 - 1919 metais buvo įvardinti kaip Lietuvos valstybės Konstitucijų „pamatiniai“ dėsniai, kuriais remiantis buvo tobulinamos sekančios: laikinoji 1920 m. Konstitucija ir nuolatinės - 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. konstitucijos.
Pamatų kūrimo istorija ir įtaka tolimesniam teisiniam valstybės fonui
Konstitucija - pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Tik priėmus Konstituciją, įmanomas teisinis valstybės funkcionavimas, juridinė aukščiausiųjų politinės valdžios organų veikla, betarpiška įstatymų leidyba. Konstitucija nustato valstybės santvarkos pobūdį, pagrindines institucijas, jų kompetencijas, apibrėžia piliečių teises.
Kartu su pamatiniais dėsningar buvo formuojamos ir toliau plėtojamos konstitucinės tradicijos: demokratiniai valstybės ir visuomenės organizavimo principai bei valdžios sistema. Pamatiniai dėsniai įtvirtino vidinį teisinį pagrindą, kuris vėliau buvo tobulinamas laikinojoje ir nuolatinėje Lietuvos Seimo konstitucinėje teisėje.
Laikinoji konstitucija ir jos pagrindiniai principai
Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija, priimta (1918 m. lapkričio 2 d., paskelbta lapkričio 13 d.), siekė įtvirtinti esminius demokratinius principus: teisės viršenybė, valdymo atskaitomybė, teisinė valstybės santvarka ir asmens teisių apsauga. Ši konstitucija buvo parengta laikinojo pobūdžio dokumentu, bet tapo reikšmingu žingsniu link nuolatinės konstitucinės sistemos.
Įtakingiausia reformos kryptis buvo prelūdija į oficialų teisės aktų leidimą siunčiančio organo (Prezidiumo) vaidmens reguliavimą. Nacionalinė konstitucija turėjo būti skelbiama laikraščių formatu, o jos įgyvendinimas priklausėPrezidiumo narių parašų ir kontrasignacijų tuo metu nenutrūkstančiai aktyvios politinės situacijos sąlygomis.
Prezidiumo vaidmuo ir įstatymų skelbimas
„Trijų prezidiumo nutarimas“ paskelbė pakeitimus, nustatančius, kad Prezidiumo parašą sudaro visų trijų jo narių pasirašymas. Šio nutarimo tikslas buvo užtikrinti laikinas prievoles esant sudėtingoms sąlygoms, kai trūko nuolatinės Vyriausybės. Tačiau faktiškai priimti pamatinių dėsnių pakeitimą galėjo tik Valstybės Taryba, todėl šis laikinasis dokumentas nebuvo publikuotas iki tol, kol buvo paruoštas naujas politinis pasitarimas.
Laikinosios vyriausybės žinių ir pirmieji leidiniai
1918-1919 metų laikotarpiu buvo išleisti pirmieji Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių papildymai, kurie suteikė Ministrų kabinetui teisę nesant Valstybės Tarybos sesijai pačiam leisti laikinuosius įstatymus. Pirmasis laikinosios vyriausybės žinių numeris buvo išleistas Vilniuje ir vėliau Kaune, su papildymais, kuriuose buvo perspausdinti įstatymų ir vyriausybės įsakymų tekstai. Pasirašytas papildymas atspindėjo permainas prezidiumo sudėtyje, tačiau jo tikslas - užtikrinti veikimą laikinojoje politinėje situacijoje.
Be ofichinių leidinių, egzistavo ir neoficialūs Pamatinių dėsnių tekstai: prancūziškas spaudinys, keturių puslapių be viršelio leidimas Kaune, Valstybinėje spaustuvėje. Taip pat egzistavo žinomi ir oficialūs nauji leidiniai, kurie įteisino tam tikras realijas, bet jų paskelbimas vyko skirtingais laikais ir skirtingomis kalbomis.
Konstitucijos kaip pagrindas: turinys ir samprata
Konstitucija - pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Ji apibrėžia valstybės santvarkos pobūdį, institucijų kompetencijas, teisė vartoti įstatymų leidybos galią ir užtikrina piliečių teises. Konstitucijos taip pat nustato, kokios institucijos įtvirtina valdžios sistemą ir kaip ji veikia.
Konstitucijų istorijoje galima išskirti laikinuosius ir nuolatinius aktus. Pamatiniai dėsniai, laikinosios konstitucijos formos juridiškai atitiko poreikį įtvirtinti ambicingus demokratinius principus, kol buvo sukurta nuolatinė konstitucija. Pamatinei teisinei tradicijai buvo būdinga nuolatinio valstybės aparato teisės reguliavimas, laikantis demokratinių principų ir teisinės valstybės sampratos.
Įtaka tolimesnei Lietuvos teisinei tradicijai
1918 metais įvykdytų įstatymų ir konstitucijų pamatiniai dėsniai formavo tolesnį Lietuvos konstitucinės teisės vystymąsi: laikinoji 1920 m. Konstitucija ir nuolatinės - 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. konstitucijos. Jose atsispindėjo pagrindiniai demokratijos principai: piliečių teisės ir laisvės, lygybė prieš įstatymą, teisinės valstybės principai, civilių resursų apsauga ir institucijų balansavimas.
Konstitucijų raida tapo Lietuvos valstybės teisės šakos branduoliu: konstitucinė teisė suvokiamas kaip norma, kuri reguliuoja socialinį elgesį, tyrinėja problemas, atsirandančias teisės veikimo srityje, ir saugo žmogaus teises bei institucijų teisinę atsakomybę. Konstitucija - visos Lietuvos teisės sistemos branduolys.
tags: #lietuvos #valstybes #konstitucijos #pamatiniai #desniai