2023 m. stiprų gamybos susitraukimą patyrusi Lietuvos medienos ir baldų pramonė, panašu, įveikė sunkiausią laikotarpį - duomenys rodo, kad dauguma Lietuvos medienos ir baldų įmonių jau turi nebepakankamą atsargų lygį. Vis dėlto, spartus atsargų lygio kritimas gamintojams neša ir blogų naujienų. Medienos ir baldų sektoriaus gamybos dinamika turi didelės įtakos bendriems Lietuvos apdirbamosios gamybos rezultatams.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. šio sektoriaus įmonės pagamino 17 proc. nuo visos Lietuvos apdirbamosios pramonės produkcijos. Tačiau medienos ir baldų pramonė pastaruoju metu išsiskyrė ne tik didele svarba Lietuvos pramonės rodikliams, bet ir dideliu gamybos susitraukimu: 2023 m. medienos pramonės gamybos apimtys susitraukė 24 proc., o baldų pramonės - 14 proc. 2024 m. tiek medienos, tiek ir baldų pramonei turėtų būti pastebimai geresni, o, kad šie sektoriai gana sparčiai lipa iš recesijos piko, jau rodo ir naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Naujausi medienos ir baldų gamybos duomenys stipriai kontrastuoja: vasarį, po 15 mėnesių pertraukos, metinis gamybos augimas medienos pramonėje jau buvo teigiamas ir siekė +1 proc. Baldų pramonėje gamybos nuosmukis tęsiasi - vasarį 3 mėn. gamybos kritimo slankusis vidurkis siekė -7,4 proc., tačiau tai pastebimai mažiau nei 2023 m. birželį. Vasarį gamybos nuosmukio tempas baldų pramonėje buvo lėčiausias nuo 2023 m. Nereikėtų maišyti gamybos atsigavimo medienos pramonėje ir lėtėjančio gamybos nuosmukio baldų pramonėje su paklausos atsigavimu Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkose, nuo kurių labai priklauso Lietuvos medienos ir baldų pramonės rodikliai.
Medienos pramonėje atsargų lygio balansas 2023 m. pabaigoje siekė +29 punktus, kai 2024 m. balandį jau siekė -6 punktus. Panaši situacija ir baldų pramonėje: 2023 m. gruodį atsargų lygio balansas siekė +19 punktų, o šių metų balandį buvo neigiamas ir siekė -3 punktus. Neigiamas atsargų balansas reiškia, kad iš Valstybės duomenų agentūros apklaustų medienos ir baldų pramonės įmonių, didesnė įmonių dalis jau fiksuoja nepakankamą atsargų lygį - dabartinio anksčiau pagamintos produkcijos atsargų lygio jau nebeužtenka paklausai patenkinti, o nepakankamas atsargų lygis atitinkamai skatina gamintojus didinti gamybos apimtis.
Tačiau spartus atsargų lygio kritimas nėra panacėja ir gamintojams neša ne tik gerų, bet ir blogų naujienų. Teigiama žinia - medienos ir baldų gamintojai sugebėjo greitai ištuštinti sandėlius ir normalizuoti gamybos trajektoriją. Tam, kad Lietuvos medienos ir baldų sektorius pereitų prie tvaresnio atsigavimo, vien atsargų lygio mažėjimo neužteks - reikia ir paklausos ilgo galiojimo produktams atsigavimo pagrindinėse eksporto rinkose.
Teigiamai galima vertinti tai, kad sulėtėjus infliacijai, sparčiai gerėja euro zonos vartotojų nuomonė apie finansinę padėtį. Pavyzdžiui, balandį euro zonos vartotojų nuomonė apie finansų perspektyvas pasiekė geriausią lygį per 26 mėn. ir jau pasiekė ilgalaikį vidurkį. Kitas teigiamas aspektas - balandį euro zonos gyventojų ketinimai leisti pinigus stambiams pirkiniams taipogi pasiekė aukščiausią lygį per 25 mėn. ir jau yra didesni nei tada, kai Europos Centriniam Bankui pradėjo didinti palūkanas. Tačiau džiaugtis šiuo progresu reikia atsargiai, nes tos pačios apklausos rodo, kad pastaruoju metu blogėja euro zonos vartotojų nuomonė apie ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Tad kol kas nesimato ženklaus vartojimo atsigavimo.
Greičiausiai ilgo galiojimo prekių vartojimas euro zonoje iš mirties taško pajudės 2024 m. pabaigoje - 2025 m. pradžioje, kai įsibėgės palūkanų mažinimo ciklas, vartotojai iki galo atstatys energetikos krizės metu prarastas santaupas ir pajaus mažėjančių palūkanų poveikį savo finansams.
„Stambaus investicinio projekto sutartis reiškia, kad valstybė ir verslas dirba išvien: mes kuriame palankią aplinką investicijoms, o „FT Board“ investuoja į aukštos pridėtinės vertės gamybą, kuria darbo vietas regionuose ir stiprina Lietuvos pozicijas tarptautinėse rinkose. Ypač svarbu, kad šis projektas grindžiamas žiedinės ekonomikos principais - tai viena kryptimis, kuriomis turėtų judėti šalies pramonės transformacija“, - teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Žiedinės ekonomikos principų integravimas į gamybos procesus yra vienas išskirtinių projekto aspektų. Gamyklai numatyta naudoti žemos klasės medieną, netinkamą aukštos kokybės gaminiams, bei medienos pramonės šalutinius produktus. Gamybos ciklas projektuojamas taip, kad atliekų kiekis būtų minimalus, o ištekliai panaudojami maksimaliai efektyviai. Tai ne tik aplinkai draugiškas, bet ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas - žaliavos, kurios kitaip sukurtų mažesnę vertę, virs aukštos kokybės produktais.
„Stambaus investicinio projekto sutarties pasirašymas - svarbus žingsnis, patvirtinantis ir mūsų strategijos kryptį, ir valstybės pasitikėjimą šia investicija. Statome vieną moderniausių MDP gamyklų regione, siekdami ne tik patenkinti augančią Europos rinkų paklausą, bet ir parodyti, kad Lietuvos pramonė gali lygiuotis su geriausiomis šios srities gamyklomis visame žemyne. Ši investicija - mūsų ilgametės strategijos tęsinys: kurti vis didesnės pridėtinės vertės produktus ir sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose“, - sako „FT Board“ generalinis direktorius Rimas Macijauskas.
Įmonę „FT Board“ 2024 m. įkūrė ir naujos gamyklos statyboms jėgas sujungė baldų gamybos bendrovė „Freda“ ir „TMV Capital“ įmonių grupė, veikianti investicijų medienos apdirbimo, logistikos ir skaitmeninių verslo sprendimų srityse. Gamyklos vieta Nendriniškių kaime Marijampolės rajone pasirinkta dėl logistikos efektyvumo - šalia „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros ir „Via Baltica“ magistralės. Tokia lokacija leidžia optimizuoti tiek žaliavų tiekimą, tiek produkcijos eksportą į pagrindines rinkas - Lenkiją ir Vakarų Europą.
Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio teigimu, stiprus vietinis verslas yra vienas svarbiausių šalies ekonominio augimo variklių: „Projektas ne tik taps reikšmingu ekonominiu traukos centru Marijampolės regione, bet ir stiprins Lietuvos baldų pramonę - šis sektorius kasmet pagamina apie 2,5 mlrd. eurų vertės produkcijos ir yra vienas labiausiai į eksportą orientuotų šalies pramonės segmentų. „FT Board“ gamykla - gyvas pavyzdys, ką geba mūsų įmonės: tai modernus, tarptautinėms rinkoms skirtas projektas, kuris stiprina ir regioną, ir visą šalies pramonę“, - teigia E.Čivilis.
Investuok Lietuvoje nuo 2025 m. konsultuoja Lietuvos verslus, siekiančius ar gavusius stambaus projekto statusą. Per šį laikotarpį agentūra konsultavo daugiau nei 80 lietuviško kapitalo įmonių. Stambaus projekto statusą gali gauti apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų projektai, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė ne mažesnė nei 20 mln. eurų (Vilniuje - 30 mln. eurų) ir kurie sukuria ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų. Tokiems projektams taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui, spartesnis teritorijų planavimas ir statybos leidimų išdavimas, supaprastintas migracijos procesas užsienio specialistams ir greitesnė infrastruktūros plėtra; taip pat priskiriamas „Investuok Lietuvoje“ koordinatorius, kuris užtikrina, kad projektas gautų visas numatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas.
LR Seimo narių iniciatyvos dėl miško išteklių panaudojimo - žingsnis link didesnės perdirbimo pridėtinės vertės Lietuvos ekonomikoje. Ministerijų ir Seimo iniciatyva siekia nustatyti aiškią kryptį, kaip valstybė naudoja savo miškų išteklius, ir perdirbti didmeninėje prekyboje žaliavinę medieną Lietuvos teritorijoje taip, kad ne mažiau kaip 80 proc. jos būtų perdirbi į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius. Perdirbamos medienos pramonė sukuria akivaizdžiai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas. Jei įstatymas bus priimtas, prognozuojamas papildomas 500 tūkst. kietmetrių medienos perdirbimas Lietuvoje, sukuriant apie 3 tūkst. naujų darbo vietų ir apie 65 mln. eurų metinę pridėtinę vertę.
LR Miškų įstatymo pataisos įgyvendinimas padėtų užtikrinti racionalų miško resursų naudojimą ir atitikti naująją ES miškų strategiją. Perdirbamos medienos pramonė laikui bėgant kuria didesnę pridėtinę vertę nei žaliavinės medienos eksportas, todėl ši teisinė nuostata turi didelę socialinę ir ekonominę naudą valstybei.
Asociacija įsteigta 1993 m. gegužės mėn. Ji yra savanoriška medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacija atstovauja savo narių interesus Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo organuose, tarptautinėse šakinėse organizacijose. Organizacinį asociacijos darbą tvarko nuolat veikianti direkcija. Jai pavesta rūpintis asociacijos narių reprezentavimu šalyje ir užsienyje, kaupti ir platinti profesionalią medienos pramonės ir prekybos įmonių veiklai būtiną informaciją. Direkcija rūpinasi, kad Lietuvoje pagal tarptautinės teisės normas būtų sutvarkyti visi prekiavimo mediena, įmonių, produkcijos ir specialistų atestavimo reikalai, organizuoja įmonių personalo mokymus. Asociacija yra Europos medienos pramonės konfederacijos (C.E.I.).