Nuo 1992 metų pasiekto Lietuvos gyventojų skaičiaus maksimalaus momento iki 2023 metų vidurio buvo intensyvus gyventojų mažėjimas, tačiau laikui bėgant pradėjo formuotis pagrindiniai pokyčių šablonai: grynoji migracija tapo minimumo lygiu, natūralus prieaugis įvairiais laikotarpiais išliko neigiamas ar vos teigiamas. 2026 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 886 883, o 2026 m. balandžio 1 d. - 2 884 359. Per metus pradžioje gyventojų skaičius sumažėjo 2 524 (-0,09 proc.).
Istorinė tendencija ir dabartiniai skaičiai
Per 2025 metus gyventojų skaičius sumažėjo 3 781, arba -0,13 proc. (2025 m. sausio 1 d. gyveno 2 890 664 gyventojai). Per 2024 metus pokytis buvo +4 773 (+0,17 proc.), o sausio 1 d. 2024 m. gyventojų skaičius sudarė 2 885 891. 2023 metais gyventojų skaičiaus pokytis buvo +28 612 (+1,00 %), o 2023 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius - 2 857 279. 2022 metais pokytis buvo +51 281 (+1,83 %), sausio 1 d. - 2 805 998 gyventojų. Nuo 1992 metų - maksimalus skaičius 3 706 299 iki 2023 m. birželio 1 d. sumažėjęs 22,74 % (-842 938 gyventojų).
Gyventojų migracija ir natūralus prieaugis
2018 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas ženkliai sulėtėjo dėl smarkiai sumažėjusios grynosios emigracijos - migracijos balansas buvo mažiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį, tik -3 292 per metus. Pirmą kartą daugiau gyventojų netekome dėl neigiamo natūralaus prieaugio nei dėl emigracijos. Deja, natūralus prieaugis kelis pastaruosius metus beveik nesikeičia, ir Lietuva kasmet netenka apie 10 tūkst. gyventojų per natūralų prieaugį (gimstamumas minus mirtingumas).
Treji metai 2019-2021-2025: stabilizacija ir kvartaliniai pokyčiai
2019 m. stabilizacija tęsis - metų pradžioje gyventojų skaičiai mažėjo, tačiau balandžio pradžioje siekė minimumą, o nuo tada iki metų pabaigos gyventojų skaičius išaugo beveik 4000. Remiantis Registrų centro duomenimis, 2025 m. sausio 3 d. Lietuvoje gyvena 3 053 452 asmenys, iš jų 2 847 479 (93,2 %) būtų Lietuvos Respublikos piliečiai, 197 996 (6,5 %) - kitos šalies pilietybės, o 7 977 (0,3 %) - nenurodė pilietybės.
Amžius ir demografinė struktūra
2025 m. sausio 3 d. moterų skaičius viršijo vyrų: jų buvo 178 639 daugiau. Nepilnamečių (0-17 m.) sumažėjo 3 880 ir jų dabar yra 483 602 (17 %). Amžiaus grupės: 0-17 m. sudaro 17 %, 18-64 m. - 61 %, o 65+ m. - 22 %. 2024 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno 400 žmonių, sulaukusių daugiau nei 100 metų (354 moterys ir 46 vyrai). 2025 m. sausio 3 d. moterų skaičius sumažėjo 11 598 ir siekė 51 891 (25 % mažiau).
Gyventojų kilmė ir demografinė struktūra Lietuvoje
84,4 % ne Lietuvos piliečiai priklauso darbingo amžiaus grupei - 173 812 asmenų (per metus - sumažėjo 1 391). Didelė dalis ne Lietuvos piliečių gyventojų norai išlikti darbo rinkoje rodo migracijos tendencijas ir demografinės koegzistencijos pokyčius. Tokių duomenų skaičiai pateikiami pagal lytį, pilietybę, amžiaus grupes ir deklaruotą gyvenamąją vietą Registrų centro atviros duomenų sistemoje, kuri duomenis atnaujina kartą per metus.
Gyventojų skaičiaus regioninis pasiskirstymas
2025 m. sausio 1 d. didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - gyventojų skaičius mažėjo, o jų rajonų - augo. Tarp regionų pastebima, kad tam tikros savivaldybės intensyviai mažėja arba didėja, pavyzdžiui Birštono, Neringos, Rietavo ir kt. savivaldybėse. 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 847 479 Lietuvos piliečiai; minėtos įmonės ir institucijos pateikia išsamią analizę apie gyventojų demografiją atskirai pagal savivaldas.
Gimę ir mirę asmenys
2024 m. Lietuvoje įregistruoti 25 599 gimę vaikai (2023 m. - 1055 mažiau), o mirė 39 525 asmenys (2023 m. - 103 daugiau negu 2023 m.). Tai rodo, kad natūralus prieaugis Lietuvoje išlieka neigiamas arba vos teigiamas bei didelė dalis gyventojų išeina į emigraciją, daugiau nei gimsta visose amžiaus grupėse. Registrų centro duomenys pateikia išsamią statistiką apie gyventojus pagal lytį ir amžių.
Vizualizacijos
Žemiau pateikiami du interaktyvūs grafikai, iliustruojantys gyventojų skaičiaus didesnėse miestuose ir bendruose rodikliuose per laiką, bei metinį gyventojų skaičiaus pokytį procentais 1992-2022 m.
Duomenų šaltiniai ir naudojamos nuorodos
Registrų centro duomenys teikia išsamias duomenų ataskaitas apie gyventojų skaičių pagal lytį, pilietybę, amžiaus grupes ir deklaruotą gyvenamąją vietą. Duomenys nuolat atnaujinami, o 2025 m. sausio 3 d. duomenų bazėje fiksuoti svarbūs pokyčiai miestų ir regionų pasiskirstyme. Išankstinės įžvalgos rodo, kad didžiųjų miestų gyventojų skaičius mažėjo, o rajonų - augo, kas rodo urbanizacijos lėtėjimą ir regioninį migracijos pobūdį.
Papildoma informacija
Jeigu talpinami puslapiuose ar kituose šaltiniuose, būtina cituoti duomenų šaltinį: svetainės pavadinimą duomenugalia.lt. Šios statinės atnaujinamos kartą per metus ir apima informaciją apie pilietybę, amžių, lytį bei deklaruojamą gyvenamąją vietą.
tags: #lietuvos #gyventoju #profilis #statistika