Energetikos ministerija parengė ir pateikė viešai konsultacijai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma sumažinti elektros perdavimo ir skirstymo tinklų apsaugos zonas bei atlaisvinti dalį jose taikomų veiklos ribojimų. Efektyvus elektros perdavimo ir skirstymo tinklų funkcionavimas yra būtina sąlyga stabiliai ir patikimai šalies energetikos sistemos veiklai.
Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai izoliacijos kontrolės principai, elektros šaltinių tiekimo sistemos tipai, dažniausiai naudojamos apsaugos technologijos ir jų reikšmė tinklo patikimumui, taip pat Lietuvos pasiruošimas izoliuotam darbui bei tarptautinės praktikos įtaka mūsų reglamentavimui.
Elektrinių tinklų apsaugos zonos ir reglamentavimas Lietuvoje
Šiuolaikinės technologijos daro didelę įtaką mūsų gyvenimo ir darbo kokybei, o apsaugos zonų reglamentavimas dažnu atveju liko nepakitęs. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas nustato, kad oro linijos apsaugos zona skaičiuojama nuo kraštinių laidų, o transformatorinėms ir skirstomiesiems punktams taikoma vienoda 5 metrų apsaugos zona aplink statinį. Numatoma, kad sumažintų apsaugos zonų nustatymas ir įregistravimas turi būti įgyvendintas iki 2028 m. gruodžio 31 d. Pasiūlymai yra pateikti viešai konsultacijai iki liepos 24 d.
Apsaugos zonų pokyčiai paveiktų apie 85,6 tūkst. ESO objekto ir apie 65 proc. visų Žemės sklypų, kuriuos kerta skirstomojo tinklo zonos. Bendras ESO apsaugos zonų plotas mažėtų nuo 85,8 tūkst. ha iki 80,2 tūkst. ha, o 9 tūkst. sklypų apsaugos zonos visiškai išnyktų. Pasikeitimai remiasi jau nustatytų infrastruktūros apsaugos zonų planų koregavimu.
Izoliacijos ir apsaugos principai
Istoriniu požiūriu įžeminimo ir apsaugos sprendimai buvo reglamentuojami atsižvelgiant į technologines galimybes tuo metu. Dabartiniai IT, TN ir TT tinklai skiriasi savo izolacijos ir įžeminimo architektūra. TN sistemose vienas taškas yra įžemintas, o TT sistemose taip pat vienas taškas yra įžemintas, tačiau sujungtas su žeme per atskirą elektrodu. IT sistemoje aktyviosios dalys izoliuotos nuo žemės arba vienas taškas jungiamas su žeme per didelę varžą. Trumpojo jungimo atveju nuotėkio srovė priklauso nuo izoliacinės varžos RF ir talpumo Ce, todėl skirtingose sistemose vartojami skirtingi apsaugos sprendimai.
Įžemintuose (TN, TT) sistemose paprastai naudojami nuotėkio srovės ir viršsrovių apsauginiai prietaisai, o IT sistemose elektros energija tiekiama per skiriamąjį transformatorių arba nepriklausomą įtampos šaltinį (akumuliatorius ar generatorius). Svarbi išvada - tik tuo atveju, kai pažeidimo srovė IF tampa pakankama (pvz., trumpasis jungimas ar įžemėjimas), apsauginiai prietaisai suveikia ir įrenginiai išjungiami iš tinklo. Jei IF srovė nėra pakankama, kyla gaisro pavojus, todėl dažnai įdiegiamos nuotėkio srovės stebėjimo relės (RCM).
Nuotėkio srovės stebėjimo relės (RCM) ir jų vaidmuo
RCM leidžia stebėti atskiras elektros sistemos dalis ir pranešti vizualiai ar garso signalu, kai nuotėkio srovė pasiekia nustatytą ribą (10, 30, 100 ar 500 mA). Tai ypač svarbu pažeidimų prevencijai ir avarinėms situacijoms suteikti papildomą saugumo sluoksnį. Teisinis reguliavimas numato privalomą šių įrenginių naudojimą elektros įrangos projektavimo ir eksploatavimo dalyse.
Technologiniai šaltiniai ir jų poveikis izoliuotam darbui
Tarptautinės praktikos žymiai prisidėjo prie Lietuvos pasirengimo sinchronizuoti savo elektros tinklus su kontinentinės Europos tinklais. Per ilgą laikotarpį buvo atlikti reikšmingi tinklo atnaujinimo ir stiprinimo darbai, leidžiantys pereiti prie sudėtingų režimų ir patikimesnio valdymo. Izoliuoto darbo bandymas yra vienas iš kertinių žingsnių, skirtas patikrinti dinaminį sistemos stabilumą ir nustatyti sąlygas operaciniams bandymams.
Izoliuoto darbo bandymo kontekstas Lietuvoje
Litgrid planuoja atlikti išsamų izoliuoto darbo bandymą kartu su tarptautiniais konsultantais. Projektą įgyvendina Turkijos bendrovė EPRA Elektrik Enerji İnş. ve Tic. Şti., kurios sutarties vertė siekia 287 tūkst. eurų. Bandymo tikslas - ištirti galimų trikdžių įtaką elektros sistemos stabilumui, nustatyti kritinius tinklo parametrus, optimizuoti nuolatinėsios srovės jungčių dažnio valdymą ir patikrinti generatorių valdymo sistemas. Iki šiol tokio išsamaus Lietuvos elektros sistemos gamintojų ir vartotojų apimančio izolioto darbo bandymo dar nebuvo.
Praėjusį gruodį Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės sėkmingai atliko išskirtinį bandymą, kuriuo dalis Lietuvos elektros energijos sistemos dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema ir kontinentinės Europos sinchronine zona. Šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija planuoja toliau įgyvendinti bandymus, siekiant pasiruošti pilnai sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija bei kitomis šalimis numatytas ne vėliau kaip 2025 metais.
Izoliacijos pažeidimų priežastys ir apsaugos priemonių taikymas
Izoliacijos pažeidimus gali sukelti mechaninis, terminis ar cheminis poveikis, teršalai, skysčiai ar aplinkos sąlygos. Atsiranda nuotėkio srovė IF, kuri gali tekėti per pažeidimo vietą. Kai srovė yra pakankamai didelė, apsauginiai prietaisai išjungia pažeistą įrenginį. Jei srovė yra per mažos, kyla gaisro pavojus. Todėl rekomenduojama naudoti nuotėkio srovės stebėjimo relę (RCM) ir kitus apsaugos sprendimus.
Techninės specifikacijos ir statybos reikalavimai
Statybinei ir instaliacinei saugumui keliami griežti reikalavimai. Taisyklės apima kabelių gyslas, izoliaciją, jos atsparumą ugniai, aplinkos sąlygas, vėdinimo kanaluose ar šachtose neteikiant galimybės praleisti dulkėms, mechaniniams pažeidimams ar korozijai. Svarbu užtikrinti tinkamą kabelių vedimą, izoliacijos apsaugą nuo vandens ir cheminių medžiagų, taip pat užtikrinti saugų patekimo prie srovėlaidžių ir įrenginių atstumą nuo vamzdynų.
Vaizdinės priemonės: infografikos ir schemos
Video įrašai apie izoliacijos sistemas
Duomenų santrauka ir galutinis supratimas
Suvienijus technologijas, teisės aktų nuostatas ir tarptautinę praktiką, Lietuvos elektros tinklai yra pasiruošę didesniam patikimumui, o tiksliau - sumažintos apsaugos zonos ir labiau lanksčios veiklos ribojimų. Izoliacijos bandymai ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais dar kartą pabrėžia Lietuvoje diegiamų sprendimų itin aukštą inžinerinį lygį. Atliekant tolesnius darbus, svarbu išlikti atviriems inovacijoms, laikytis teisės aktų ir glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais.
Litgrid įsipareigojimas - užbaigti izoliuoto darbo bandymą ir užtikrinti gaires, leidžiančias sistemą valdyti stabiliai bei užtikrinti tinklo patikimumą. Sutarta su EPRA dėl išsamios studijos, kuri įvertins dinaminį tinklo stabilumą ir padės nustatyti sąlygas, kuriomis galima atlikti testavimus.
tags: #lietuvoje #naudojama #elektros #tinklu #izoliacijos #sistema