Naujoji Akmenė yra istoriškai ir ekonomiškai svarbi Lietuvos pramonės teritorija, kurioje susiformavo pilna cemento gamybos vertės grandinė ir aukštos pridėtinės vertės pramonės ekosistema. Cemento gamyklos vietos pasirinkimą Naujojoje Akmenėje lėmė žaliavų artumas, infrastruktūros parengtumas, darbo jėgos tradicijos, regiono industrializavimo patirtis bei strateginė galimybė mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, diegiant modernias technologijas ir vystant žiedinės ekonomikos principus.
Cemento gamykla buvo pradėta statyti 1947 m. Akmenės rajone, Karpėnų kaime. Pirmoji klinkerio degimo sukamoji krosnis užkurta 1952 m. rugsėjo 20 d. Akcinė bendrovė „Akmenės cementas“ yra didžiausia ir vienintelė integruota cemento gamintoja Lietuvoje, valdanti pilną cemento gamybos vertės grandinę. AB „Akmenės cementas“ valdo pilną cemento gamybos vertės grandinę, įskaitant nuosavus žaliavų karjerus, klinkerio ir cemento gamybą bei tiekimą. Pagrindinė buveinė ir gamykla: Naujoji Akmenė, Akmenės r.

Žaliavų artumas ir pilna vertės grandinė
Įmonės istorija siekia pokarį, kuomet tuometinė Lietuvos TSR Liaudies komisarų taryba 1945 m. liepos 27 d. priėmė nutarimą Karpėnų kaime statyti cemento gamyklą. Projektavimo darbai prasidėjo 1946 m. rugsėjo 11 d., o statybos darbų pradžia - 1947 m. 1961 m. baigta statyti pirmoji cemento gamykla su keturiomis technologinėmis linijomis. AB „Akmenės cementas“ yra didžiausia ir vienintelė integruota cemento gamintoja Lietuvoje, valdanti pilną cemento gamybos vertės grandinę (nuosavus žaliavų karjerus, klinkerio ir cemento gamybą bei tiekimą).
1977 m. naujai įsteigtam Naujosios Akmenės gamybiniam kombinatui perduoti Kasybos cechas, Šaltiškių molio ir Karpėnų klinčių karjerai, o 1988 m. - Kalkių cechas. Vėliau, 1998 m. demontuota pirmoji cemento gamykla. Nuo 1995 m. įmonė gamina vien cementą. 2015 m. buvo pagaminta 980 tūkst. tonų cemento, iš kurių 465 tūkst. tonų eksportuota.
Produktų asortimentas ir gamybinės kompetencijos
Pagrindiniai AB „Akmenės cementas“ produktai yra portlandcementis ir jo mišiniai (CEM I, CEM II ir kt. klasifikacijos pagal EN 197), klinkeris, biri ir fasuota produkcija (maišuose ir didmaišiuose). Įmonėje veikia nepriklausoma, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro akredituota cemento bandymų laboratorija, kurioje atliekami cemento fizikiniai, mechaniniai ir cheminiai bandymai, teikiamos paslaugos išorės klientams.
Infrastruktūra, pramonės ekosistema ir Akmenės LEZ
„Akmenės LEZ pasirinkome neatsitiktinai - matome stiprų regiono potencialą ir galimybę čia kurti aukštos pridėtinės vertės gamybą. Tokie projektai kuria naudą verslui, vietos bendruomenei, skatindami regiono augimą bei naujų investicijų pritraukimą“, - sako S.Mikėnas. Akmenės laisvosios ekonominės zonos direktorė Lina Mockutė pabrėžia, kad tokio masto investicijos stiprina regionų konkurencingumą ir siunčia svarbią žinutę potencialiems investuotojams.
„Naujos gamyklos veiklos pradžia rodo, kad regionai gali sėkmingai konkuruoti dėl investicijų tarptautiniu mastu. Investuotojai vis dažniau vertina kvalifikuotą darbo jėgą, išvystytą infrastruktūrą ir efektyvų bendradarbiavimą su vietos institucijomis“, - sako L.Mockutė.
Regioninis poveikis, darbo vietos ir ekonominė plėtra
UAB „Rietuva“ direktoriaus pavaduotojo gamybai Sauliaus Mikėno teigimu, investicija prisidės prie regiono ekonominės plėtros, vietos verslų augimo ir Lietuvos konkurencingumo tarptautinėse rinkose. Gamyklos veikla generuos papildomus užsakymus transporto, logistikos, techninės priežiūros, statybos ir kitų paslaugų teikėjams, taip pat didins regiono patrauklumą naujoms investicijoms. Šiaurės Lietuvoje 158 naujos darbo vietos.
Planuojama, kad iki kitų metų vidurio gamykla sukurs naujas darbo vietas įvairių sričių specialistams - nuo gamybos darbuotojų ir techninių specialistų iki inžinerijos bei administracijos profesionalų. Siekdama užtikrinti darbuotojų mobilumą, bendrovė organizuos nemokamą transportą į gamyklą ir atgal. Pavėžėjimas bus vykdomas iš pagrindinių Šiaurės Lietuvos miestų ir gyvenviečių, įskaitant Mažeikius, Joniškį, Kuršėnus, Naująją Akmenę bei Šiaulių kryptį.
Įmonė darbuotojams numato socialinių garantijų paketą, apimantį papildomą sveikatos draudimą, apsaugą nuo nelaimingų atsitikimų, maitinimą, profesinio tobulėjimo galimybes bei kitas darbuotojų gerovei skirtas priemones. Augant darbuotojų skaičiui, planuojama plėsti transporto maršrutų tinklą.
Technologiniai argumentai: modernizacija, efektyvumas ir tvarumas
Gamybos evoliucija: iš statybvietės į gamyklą. Pasak S.Mikėno, vienas svarbiausių naujosios gamyklos pranašumų - statybos ir renovacijos procesų perkėlimas iš statybvietės į automatizuotą gamybos aplinką. „Didžiąją dalį darbų perkeldami į gamyklą galime užtikrinti aukštesnį gaminių tikslumą, stabilesnę kokybę ir efektyvesnį išteklių naudojimą. Toks modelis leidžia renovuoti greičiau, įgyvendinti naujos statybos projektus ir ženkliai sumažinti poveikį aplinkai“, - teigia S.Mikėnas.
Šių sprendimų naudojimas mažina anglies dioksido emisijas, optimizuoja medžiagų sunaudojimą, o renovacijos procesus, palyginti su tradiciniais modernizavimo būdais, leidžia spartinti mažiausiai tris kartus. Statyba, naudojant inžinerinės medienos surenkamus skydus ar modulius, leidžia mažinti CO2, eliminuoti atliekas, optimizuoti medžiagų kiekius.
Įmonės istorijoje svarbus etapas buvo naujų technologijų diegimas ir gamybos procesų modernizavimas. 2006 m. bendrovė priėmė sprendimą iš esmės modernizuoti klinkerio gamybos technologiją - šlapią klinkerio gamybos būdą pakeisti sausuoju būdu. Įgyvendinus didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, investavus 380 mln. Lt, 2014 m. baigtas diegti naujos technologinės linijos klinkeriui degti vadinamuoju sausuoju būdu. Toks pakeitimas leido didele dalimi sumažinti gamyklos kuro sąnaudas gaminamos produkcijos vienetui.
Investicijų mastas ir pajėgumai
Į naujosios gamyklos projektą iš viso investuota beveik 40 mln. eurų. Iš jų 8 mln. eurų finansuota Europos Sąjungos fondų lėšomis naujo gamyklos pastato statybai ir naujų darbo vietų sukūrimui, o dar 7,5 mln. eurų - pažangiai technologinei įrangai įsigyti. Daugiau nei 20 tūkst. kv. m ploto gamykloje bus gaminami sprendimai, skirti daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijai bei naujos statybos projektams Lietuvoje ir užsienio rinkose.
Numatoma, kad pradiniu veiklos laikotarpiu gamyklos metiniai pajėgumai sieks apie 210 000-250 000 kv. m. skydų. Tokio kiekio pakaktų kasmet renovuoti iki 150 senos statybos daugiabučių namų. Nauja gamykla stiprins Lietuvos eksporto potencialą.

Tiekimo grandinės ir žiedinė ekonomika
„Gaminsime sienų, stogo ir perdangos skydus bei konstrukcinius elementus iš inžinerinės medienos, kurių pagrindą sudarys LVL, I-joist ir P5 statybinės plokštės. Žaliavos bus tiekiamos iš gretimų gamybos įmonių, taip užtikrinant trumpas tiekimo grandines ir žiedinės ekonomikos principų taikymą. Šie produktai bus naudojami renovacijos ir naujos statybos projektuose, o jų paklausa Europos rinkose nuosekliai auga“, - teigia S.Mikėnas.
ES klimato politikos kontekstas ir vietos pasirinkimo logika
EK nustatė, kad ŠESD intensyvumą Lietuvoje lemia didelis Lietuvos ekonomikos energijos suvartojimo intensyvumas ir keli labai daug ŠESD išmetantys pramonės įrenginiai, kurie veikia Kauno, Telšių ir Šiaulių apskrityse ir yra labai svarbūs užimtumo šaltiniai šiuose regionuose. Didžiausias teršėjas Šiaulių apskrityje, Akmenės raj. yra AB „Akmenės cementas“. Siekiant perėjimo link klimatui neutralios ekonomikos, perkvalifikavimo poreikis Šiaulių regione, o ypač Akmenės raj. sav. bus itin reikšmingas tiek dėl numatomų inovatyvių technologijų diegimo AB „Akmenės cementas“, tiek dėl tvarių alternatyvių darbo vietų kūrimo.
Perėjimas prie neutralios klimatui ekonomikos bus iššūkis visai šaliai, tačiau Akmenės rajonų savivaldybė, susiduria su didesne rizika, nes jos ekonomika istoriškai priklauso nuo vienos didelės įmonės, kuri generuoja didžiausius ŠESD kiekius šalyje. Projektu siekiama užtikrinti prisidedant prie Akmenės raj. savivaldybės augimo, vystymosi pritraukiant klimatui neutralias investicijas ir sukuriant papildomas darbo vietas. Akcinės Bendrovės „Akmenės cementas” kartu su partneriais kuriamam CO2 vertės grandinės projektui Europos Komisija suteikė PCI statusą.
Renovacijos banga ir pastatų energetika
Pastatai suvartoja apie 40 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio ir generuoja daugiau kaip trečdalį 36 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Maždaug 75 proc. ES pastatų neefektyviai vartoja energiją ir tik 1 proc. kasmet atlieka energijos vartojimo efektyvumo didinimo renovacijas. Maždaug 85-95 proc. dabartinių pastatų 2050 metais toliau bus naudojami. Nauja Europos Komisijos strategija „Renovacijos banga Europoje“ siekia padvigubinti metinės energiją taupančios pastatų renovacijos mastą per kitus 10 metų.
Naujų statybų pramoninis procesas plačiai taikomas visoje Europoje. Industrializacija už objekto ribų ir surenkamų pastato elementų panaudojimas renovacijai yra sprendimas paskatinti renovacijos procesą ir per protingą laikotarpį atnaujinti esamą būstą. Standartizuotų modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų gamybos pajėgumų sukūrimas vietinėje rinkoje leis padidinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) tempus.
Medienos technologijų vaidmuo ir darbo jėgos dinamika
Mediena pasižymi ne tik geromis medžiaginėmis savybėmis, pavyzdžiui, aukšta šilumos izoliacija. Tai palanki žaliava statybai industrializuoti: medis yra tvirta ir lengva medžiaga - gelžbetoninio modulio ir medinio karkaso svoris skiriasi net kelis kartus. Todėl mediena yra lengviau pritaikoma robotizuotai pastato elementų gamybai, o gamyba fabrikuose vyksta 20-50 proc. greičiau. Industrializuota mediena neabejotinai yra ne tik tvari žaliava, bet ir efektyvesnė bei gerokai tvaresnė už surenkamą betoną.
Europos statybos sektoriaus ataskaitoje padaryta išvada, kad statybų sektoriuje sensta darbo jėga ir jame trūksta įgūdžių. Mažindami darbų laiką aikštelėse, mažiname darbų rizikos pavojų darbuotojams, nepasitenkinimą dėl ilgo renovacijos ir statybų proceso, mažinama urbanistinė tarša, triukšmas, nepatogumas gyventojams.
Renovacijos techniniai parametrai
Didelė problema senų daugiabučių namų energijos sąnaudos ir prastas patalpų klimatas. Daugiabučių namų išorinių sienų šilumos laidumo vertės U ≈ 0,8...1,6W/(m2·K). Palyginimui, dabartinė rekomendacija naujiems gyvenamiesiems namams dėl išorinių sienų šilumos perdavimo yra U ≈ 0,12-0,15 W/(m2∙K). Dauguma esamų daugiabučių yra naudojami 30-40 metų be kapitalinio renovavimo ir jiems reikalinga gili renovacija.
| Rodiklis | Esami daugiabučiai | Naujų namų rekomendacija |
|---|---|---|
| Išorinių sienų U vertė | 0,8-1,6 W/(m2·K) | 0,12-0,15 W/(m2·K) |
| Metinis renovacijos tempas ES | ~1% | ~3% reikalinga |
| Pastatų su A sertifikatu | < 3% | Cilindrinis tikslas: beveik nulinės energijos |
Vykdant renovaciją įprastai, dažniausiai nėra sprendžiamas vėdinimo klausimas, kadangi esamos vėdinimo sistemos pastatuose nėra pakankamos, dažnu atveju nefunkcionuojančios. Taikant prefab skydais renovacija šis klausimas yra išsprendžiamas be intervencijos į pastatų vidų ir patalpas. Vėdinimo kanalai yra įmontuoti į sieninio modulio elementus, todėl išvengiamas nemalonūs renovacijos padariniai, kurie kyla dėl neįvertinto pastatų vėdinimo poreikio.
Istorinis mastelis ir gamybos rodikliai kaip vietos pasirinkimą pateisinanti bazė
Gamyklos plėtra vyko etapais. 1974 m. baigta antrosios cemento gamyklos statyba, turinčios keturias galingas technologines linijas. 1983 m. įmonė pasiekė įspūdingus gamybos rodiklius: pagamino 3,4 mln. tonų portlandcemenčio, 65,2 mln. sutartinių plokščių šiferio, 1600 km sutartinio diametro asbestcementinių vamzdžių ir 130,2 tūkst. tonų kalkių. Nuo 1965 m. klinkeris sukamosiose krosnyse buvo degamas mazutu. Nuo 2004 m. vėl pradėta naudoti akmens anglis. Nuo 2006 m. kaip dalies kuro pakaitalas pradėtos deginti sudėvėtos padangos.
1996 m. šis keturių sukamųjų krosnių kompleksas, kaip ekonomiškai neefektyvus, buvo uždarytas. Vėliau, 1990 m., ji tapo valstybine įmone „Akmenės cementas“, o 1993 m. rugsėjo 9 d. įregistruota kaip akcinė bendrovė AB „Akmenės cementas“. 1988 m. įmonė tapo pavaldi Lietuvai. Šiuo metu pagrindinė buveinė ir gamykla yra Naujojoje Akmenėje, J. Dalinkevičiaus g. 2.

Vietos pasirinkimo socialinis ir aplinkosauginis argumentas
Būdama viena iš stambiausių pramonės įmonių Lietuvoje, AB „Akmenės cementas“ strateginiu veiklos tikslu laiko darnų vystymąsi. Aplinkosauga yra viena svarbiausių darnaus vystymosi sričių bendrovei. Europos Komisija suteikė bendro intereso projekto (PCI - Project of Common Interest) statusą anglies dvideginio (CO2) surinkimo ir transportavimo projektui Lietuvoje ir Latvijoje, kurį AB „Akmenės cementas“ kuria kartu su partneriais.
Statybos sektorius yra laikomas viena iš taršiausių pramonės sričių, nes naudojama daugybė išteklių, kurių dalis į aplinką sugrįžta atliekų pavidalu. Be to, daugelis įprastai naudojamų medžiagų yra itin imlios energijai. Nemaža dalimi prie to prisideda naudojamos tradicinės statybinės medžiagos, pavyzdžiui, betonas. Europos Sąjungos valstybės narės viena po kitos griežtina statybų reikalavimus: skaičiuoti CO2 emisijas tampa privaloma, o jų ribos traukiasi.
Regiono konkurencingumas ir eksporto potencialas
Pasak pašnekovo, naujoji gamykla taip pat stiprins Lietuvos pramonines kompetencijas ir eksporto potencialą. Augant tvarių statybos sprendimų paklausai Europoje, didėja ir surenkamųjų medinių konstrukcijų poreikis. Šie produktai bus naudojami renovacijos ir naujos statybos projektuose, o jų paklausa Europos rinkose nuosekliai auga. Nauja gamykla stiprins Lietuvos eksporto potencialą.
Bendrovės teigimu, darbuotojų komandos jau formuojamos. Pasak S.Mikėno, naujos darbo vietos svarbios ne tik regiono užimtumui, bet ir ilgalaikiam jo augimui. Augant darbuotojų skaičiui, planuojama plėsti transporto maršrutų tinklą. Gamyklos veikla generuos papildomus užsakymus transporto, logistikos, techninės priežiūros, statybos ir kitų paslaugų teikėjams, taip pat didins regiono patrauklumą naujoms investicijoms.
Vietos pasirinkimo apibendrinimas per konkrečius kriterijus
- Žaliavos ir logistika: Šaltiškių molio ir Karpėnų klinčių karjerai, nuosavi žaliavų šaltiniai ir trumpa tiekimo grandinė.
- Infrastruktūra ir LEZ: „Akmenės LEZ pasirinkome neatsitiktinai - matome stiprų regiono potencialą“. Investuotojai vertina išvystytą infrastruktūrą ir bendradarbiavimą su vietos institucijomis.
- Darbo jėga ir kompetencijos: Regionas turi pramonės tradicijas, formuojamos komandos, numatoma 158 naujos darbo vietos.
- Technologijos ir tvarumas: Modernizacija į sausąjį klinkerio degimo būdą, CO2 projektai su PCI statusu, prefab sprendimai renovacijai.
- Rinkos paklausa: Auganti tvarių sprendimų paklausa Europoje ir eksporto galimybės.
- ES politika: „Renovacijos banga Europoje“ ir griežtėjantys CO2 reikalavimai pagrindžia vietos pasirinkimo strategiją.
Šiuo metu darbai renovacijos objekte vyksta vidutiniškai 9-15 mėn. Vykdant gamybą industrializuotai nėra svarbios oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai, mažinamos energijos ir medžiagų sąnaudos, atliekos, logistikos kaštai. Surenkamieji skydai padeda reikšmingai sutrumpinti renovacijos procesą ir sumažinti nepatogumus gyventojams.

Vadovų ir struktūrinių pokyčių kontekstas
Vadovaujant generaliniams direktoriams, tokiems kaip L. Petravičius (1962-1990), S. V. Anužis (1990-1997), P. Krištopaitis (1997-2002), ir nuo 2002 m. A. Zaremba, įmonė tęsia savo veiklą ir plėtrą. Gamyklos plėtra vyko etapais. Asbestcemenčio cecho bazėje 1995 m. įsteigta bendra Vokietijos ir Lietuvos įmonė - UAB „Eternit-Akmenė“.
Nuo 1997 m. AB „Akmenės cementas“ akcijų valdymas keitėsi. 50,5 proc. akcijų valdė Lietuvos verslininkai. 34 proc. akcijų valdė Norvegijos firma „Selvaag Gruppen“, kurią 2000 m. perpirko Anglijos koncernas READYMIX. Šį koncerną, tuo pačiu ir „Akmenės cemento“ akcijų paketo dalį, vėliau įsigijo Meksikoje registruotas koncernas CEMEX, vienas didžiausių pasaulyje cemento ir betono gamintojų.
Adresų ir ryšio fragmentai (istorinio konteksto dalis)
Naujoji Akmenė J. Dalinkevičiaus g. 1. Šiuo metu pagrindinė buveinė ir gamykla yra Naujojoje Akmenėje, J. Dalinkevičiaus g. 2. +370 425 58 300Mob. &nbcementas.

Vietos pasirinkimo sąsaja su visuomenės gerove
„Surenkamieji skydai padeda reikšmingai sutrumpinti renovacijos procesą ir sumažinti nepatogumus gyventojams. Tai ypač svarbu šiandien, kai Lietuvoje reikia sparčiai atnaujinti didelę dalį energetiškai neefektyvių pastatų“, - pabrėžia S.Mikėnas. Vykdant renovaciją įprastai, dažniausiai nėra sprendžiamas vėdinimo klausimas, kadangi esamos vėdinimo sistemos pastatuose nėra pakankamos, dažnu atveju nefunkcionuojančios.
Taikant prefab skydais renovacija šis klausimas yra išsprendžiamas be intervencijos į pastatų vidų ir patalpas. Vėdinimo kanalai yra įmontuoti į sieninio modulio elementus, todėl išvengiamas nemalonūs renovacijos padariniai, kurie kyla dėl neįvertinto pastatų vėdinimo poreikio. Mažindami darbų laiką aikštelėse, mažiname darbų rizikos pavojų darbuotojams, nepasitenkinimą dėl ilgo renovacijos ir statybų proceso, mažinama urbanistinė tarša, triukšmas, nepatogumas gyventojams.
Vietos pasirinkimą sustiprinantys ES direktyvų tikslai
Nauja pastatų energinio naudingumo direktyvos redakcija reikalauja, kad valstybės narės parengtų ilgalaikę strategiją, palengvinančią ekonomiškai efektyvų esamų pastatų pavertimą beveik nulinės energijos pastatais. Vidutinis metinis 3% renovacijos rodiklis būtų reikalingas energijos vartojimo efektyvumo ambicijoms įgyvendinti. Šiandien renovacijos lygis yra apie 1%. Norint pasiekti tikslą pertvarkyti esamus pastatus į beveik nulinės energijos pastatus, reikia atnaujinti 97 proc. pastatų fondo.
Todėl pastatai turi efektyviau naudoti energiją, būti geriau izoliuoti ir renovuoti. Šios strategijos tikslas padvigubinti pastatų renovacijos tempą, sumažinti šildymo ir vėsinimo sistemų anglies dioksido kiekį ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant viešųjų pastatų modernizavimui.
Santrauka apie vietos pasirinkimo racionalumą
„Akmenės LEZ pasirinkome neatsitiktinai - matome stiprų regiono potencialą“. Žaliavos bus tiekiamos iš gretimų gamybos įmonių, taip užtikrinant trumpas tiekimo grandines ir žiedinės ekonomikos principų taikymą. Gamyklos veikla generuos papildomus užsakymus transporto, logistikos, techninės priežiūros, statybos ir kitų paslaugų teikėjams, taip pat didins regiono patrauklumą naujoms investicijoms. Nauja gamykla stiprins Lietuvos pramonines kompetencijas ir eksporto potencialą.
„Naujos gamyklos veiklos pradžia rodo, kad regionai gali sėkmingai konkuruoti dėl investicijų tarptautiniu mastu. Investuotojai vis dažniau vertina kvalifikuotą darbo jėgą, išvystytą infrastruktūrą ir efektyvų bendradarbiavimą su vietos institucijomis“, - sako L.Mockutė.

tags: #lietuvoje #cemento #gamykla #pastatyta #naujoje #akmeneje