Kalba - brangenybė, gamtos dovanota žmonėms. Kiekviena pasaulio kalba savita, gražiausia - gimtoji. Mums - lietuvių kalba. Su kuo tik nelyginami kalbos garsai: su upelio čiurlenimu, žolės šiugždėjimu, bičių dūzgimu ir kt. Kalbos tyrinėtojai skirsto kalbos garsus pagal įvairius požymius. Pagal balso kosčių virpėjimą, įtempimą skiriami duslieji ir skardieji priebalsiai. Vieni visada skardūs (l, m, n, r, v), kiti turi savo dusliąsias poras. Šta jos: p-b, t-d, k-g, s-z, š-ž, c-dz, č-dž, ch-h. Skardieji priebalsiai kartais sunkiai išmokstami, jie keičiami dusliaisiais. Jų artikuliacija priklauso nuo balso klosčių veiklos. Skardieji tariami virpant įtemptoms balso klostėms, o duslieji - ne. Dažnai tokių vaikų ir girdimasis suvokimas yra sutrikęs, o jei garsai netariami, tai nelavėja ir suvokimas. Užburtas ratas ilgina korekcijos laiką. Tokių vaikų nėra daug, bet darbas ilgas, reikalaujantis įvairių metodų, vaizdinių priemonių. Kartais reikia LOR (ausų, nosies, gerklės) specialistų konsultacijos, bet tai nėra lengvai pasiekiama.
Kur pradėti? Kada mažylis turėtų tarti skardžiuosus priebalsius. Jau pirmuos garsažodžiuose, savuose žodžiuose: bum, dudu, gaga ir kt. Svarbu anksti lavinti girdimąjį suvokimą, panašių skiemenų, žodžių skyrimą (kar - rodyti varną, gar - žasį). Leidinyje pateikiami ne visi poras turintys skardieji priebalsiai. Tik d, b, g, z, ž, dž. Daug dėmesio skiriama jiems diferencijuoti su poriniais dusliaisiais priebalsiais. Pradėti nuo garso z tinka tada, kai vaikas taisyklingai taria garsą s. Nors s ir z dėl liežuvio padėties sunkiau išmokstami, bet balso klosčių virpėjimui z pasiduoda lengviau nei b, d ir g. Leidinyje nėra garsų dz ir h, nes jie reti mūsų kalboje. Dažnai logopedai pradeda mokyti skardumo nuo balsio a, priebalsio v. Žino ir vis ieško naujų metodų.
Ši mokomoji priemonė naudinga logopedams, ikimokyklinukų tėvams, ugdytojams. Jie turės atsižvelgti į tai, kurie skiemenys, žodžiai, pratimai su paveikslėliais įveikiami mažyliams pagal jų amžių ir gebėjimus. Daugiausia medžiagos ras priešmokyklinukų, pradinukų pedagogai, nes skardžiųjų priebalsių įtvirtinimas ir diferencijavimas su dusliaisiais siejamas su kitomis sritimis: žodynu, gramatine sandara, rišliąja kalba. Linkiu sėkmės ir kantrybės logopedams, tėvams, seneliams, spec. Priebalsiai skirstomi į skardžiuosius ir dusliuosius, priklausomai nuo to, ar tariant juos dalyvauja balsas. Šis skirtumas yra esminis fonetikoje ir turi įtakos žodžių skambesiui bei tarimui.
Skardieji priebalsiai
Skardieji priebalsiai - priebalsiai, tariami įtemptomis, virpančiomis balso klostėmis. Tariant šiuos priebalsius, be šlamesio, dalyvauja balsas. Lietuvių kalboje, įskaitant kietąsias ir minkštąsias poras, yra 27 skardieji priebalsiai (b, d, dz, dž, g ir kt.). Tarptautinėje fonetinėje abėcėlėje vartojamos įvairios raidės dusliesiems ir skardiesiems priebalsiams žymėti, pavyzdžiui, [p b], [t d], [k ɡ], [q ɢ] ir kt. Be to, taikomas diakritinis skardumo ženklas: ⟨◌̬⟩.
Duslieji priebalsiai
Duslieji priebalsiai tariami be balso, tik naudojant oro srovę ir šlamesį. Jie yra priešingybė skardiesiems priebalsiams. Pavyzdžiui, jei skardusis priebalsis yra [b], tai jo duslioji pora yra [p].
Pavyzdžiai iš lietuvių kalbos: Darbštūs mūsų seneliai. Namų darbus reikia pačiam padaryti. Darbininkai dirba dirbtuvėje. Skalbėja išėjo skalbti. Paimk grėblį ir sugrėbstyk šiaudus. Vaikai išėjo ražienų grėbstyti. Kaime karvės pradėjo baubti. Senus žmones reikia gerbti. Rytoj visi kibsime į darbą. Tinginys iki pietų išdrybsojo lovoje. Sniegas dribo dideliais dribsniais. Skubėkime ir dirbkime visi kartu. Antanas atnešė medkotį. Medkirčiai išėjo medžių kirsti. Tėvas nupirko drobės. Mūsų šuo buvo didgalvis. Miške buvo matyti kiškio pėdsakai. Jonukas padeda močiutei dirbti. Atvyko Petras pas mama, atvežė maišą grūdų. Reikia vengti blogų draugų. Prieangyje pasigirdo skubūs žingsniai. Sunkiai vargsta. Vaikai žengė du žingsnius pirmyn. Vargšui šuneliui vien kaulai teliko. Negaliu užsisegti sagos. Mama iš džiaugsmo norėjo verkti. Kiekvienas sakinys yra užbaigta mintis. Jis nekantriai žvilgčiojo į laikrodį. Paimk degtukus ir uždek žvakę. Tėčio diržo sagtis iš tolo žiba. Petras ir Inga kasdien eina į mokyklą. Rudenį nustoja zirzti visi vabalai. Mama žada numegzti man megztinį. Medis virsdamas nulaužė tvorą. Vaikas sode kasdavo sliekus ir eidavo žvejoti. Senelis jam pažadėjo nuregzti tinklelį. Mūsų žvejai grįžta su gausiu laimikiu. Už durų kažkas tyliai sukrebždėjo. Ryžtingumas padeda nugalėti visus sunkumus. Ryžtingai papurtė galvą. Kiemelyje pasigirdo grįžtančių nuo upės balsai. Melagiui vis liežuvį niežti. Šuo susirado kaulą ir pradėjo jį graužti. Ėmė griežti smuikeliu. Mergaitė nešdavo seneliai pieno. Dėdė moka rėžti stiklą. Bitės avilyje ėmė ūžti. Vaikai negalėjo perlaužti šluotos. Ledai lūžo ir eižėjo. Paukštelis nuskrido į savo gūžtą. Nunešdavo tėveliui pietus. Mama iškošdavo pieną ir duodavo gerti. Mes norėjome pasivaikščioti gatvėmis ir geriau apžiūrėti miestą. Saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau. Gal pareisiu pėsčias. Iš po pernykščių lapų stiebėsi žibutės. Žmogus skraido aukščiau už paukščius. Balsas nuskambėjo tuščiame kambaryje. Anksčiau viskas buvo kitaip. Bitė yra vabzdys. Zylės gaudo vabzdžius. Sužibo pirmutinė žvaigždė. Naktį šviečia daug žvaigždžių. Kregždė greitai skraido. Klojime įsikūrė kregždžių porelė. Dūdos vamzdis buvo varinis. Šuliniui reikėjo daug vamzdžių. Tamsiame kampe apsigyveno voras. Voras pradėjo megzti tinklą. Numezgė jį ir laukia. Kartais į voratinklį pakliūva koks vabzdys. Papusryčiauja voras ir vaikščioja patenkintas. Iš ryto tik truputį snigo. Po trečios pamokos sniegas ėmė dribti dideliais dribsniais. Mokyklos kiemas apsidengė baltu klodu. Balti stogai, medžiai ir gatvės. Ant tvoros baltos sniego kepurės. Ir vis dar nenustojo snigti. Vaikai vasarą padeda dirbti sode. Naikina kenksmingus vabzdžius. Laisto ir prižiūri gėles. Grėbia nupjautą žolę. Kovoja su piktžolėmis. Vasarą sode daug darbo. Augalai auga ir juos reikia laistyti, ravėti. Po sodo nameliu įsikūrė kregždutės. Jos taip pat sunkiai dirba. Pradėjo šalti. Užšalo tvenkinys. Ledas blizga kaip veidrodis. Vaikai prisiriša pačiūžas ir eina čiuožti. Visi moka čiuožti. Tik mažasis Adomas dar nemoka. Jis mokosi. Dar dažnai sugriūna. Vaikai jam padeda mokintis. Broliukas ima už rankos ir traukia. Prasidėjo pavasaris. Pražydo pirmosios purienos. Upė sulaužė ledą ir nunešė į jūrą. Pradėjo sprogti medžių lapai. Iš šiltų kraštų parlėkė paukščiai. Jie vėl čiulbės visą vasarą ir saugos sodus nuo vabzdžių. Atodrėkis. Sniegas minkštas. Vaikai pasipylė į kiemą. Iš sniego jie lipdo sniego senį. Greta jo pastatė pilį. Šuo Sargis užšoko ant pilies viršūnės ir sulojo. Vaikai sniego gniūžtėmis nuvijo Sargį. Gydytojas gydo ligonius. Knygos guli lentynoje. Vyrai pareina iš darbo. Mergaitė nusiskynė bijūną. Sode žydi vyšnios ir slyvos. Plytas gamina iš molio. Vaikai moka skaityti ir rašyti. Jonas jau didelis berniukas. Vytukas išėjo grybauti. Miške auga daug baravykų. Lygūs Lietuvos laukai. Mergaitės pynė vainikus. Pušyne rinkome grybus. Anksti rytą pragydo gaidys. Krosnis gerai šyla. Mūsų krašte gyvena ežys. Tu jį tikrai matei miške. Tai pats didžiausias pasaulyje ežys. Jis mėgsta pasikasti po gyvatvore. Ieškodamas maisto ežys tyliai kriuksi. Ežiukus labai myli sodininkai. Jie sode gaudo kenkėjus. Nuo užpuolikų ežiukai susisuka į kamuoliuką. Lyja lietus. Lietūs medelį nupraus. Danutė išvirė pietus. Danutės pietūs buvo labai gardūs. Platūs mūsų laukai. Aštrūs ežio spygliai įdūrė man į pirštuką. Varna susuko lizdą. Grūdus mala malūne. Šis sūris labai sūrus. Arūnas nudūmė į laukus. Viršum upės pakilo rūkas. Nutrūko siūlas. Mama pasiuvo suknelę. Sesutė pynė rūtų vainiką. Be mokslo išminčiumi nebūsi. Viršum upės pakilo rūkas. Nematyti saulės. Piemuo gena bandą į ganyklą. Girdėti botago pliauškinimas. Tolumoje aidi šuns lojimas ir pamažu ateina vakaras. Rytoj išauš nauja diena. Visi kelsis į darbus. Vaikai eis į mokyklą. Kiekvienas mes turime savo pareigas. Neskrausk savo sesutės. Mano pilvukas garsiai riaumoja. Aš labai mėgstu kriaušes. Papurčiau sode obelį. Vaikas džiaugėsi savo dūdelė. Aš atidariau duris. Lauke siaučia baisi pūga. Šiauliuose gyvena mano močiutė. Raganosio storas kiautas. Kiauro maišo nepripilsi. Iš skiautelių pasiuvome maišelį. Skriaudė Petras brolį. Vakar buvau mokykloje. Čia vyko pamokos. Pamokų metu skaičiau, rašiau ir atsakinėjau. Po pamokų ėjau namo. Namuose nusiploviau rankas ir valgiau pietus. Po pietų padėjau mamai dirbti. Parnešiau vandens ir malkų. Kieme nušlaviau takus. Tėtis kasė griovį. Algis atnešė jam pietus. Tėtis atsisėdo pavėsyje ir valgo. Algis paėmė tėčio kastuvą ir pradėjo valyti iš griovio žemes. Kol tėtis valgė, Algis išvalė ilgą galą griovio. Tėtis džiaugėsi. Jis greičiau baigs darbą ir galės žaisti su Algiu. Ir Algiui smagu. Jis padėjo savo tėveliui.
Vaizdinė aplinka kalbos vystymuisi labai svarbi. Vaikas pirmiausia mokosi kalbos iš girdimų bei matomų modelių, tad būtina aplinka, kurioje kalba vyrauja reguliariai. Jau naujagimis bendrauja su tėvais per garsus, gestus, mimiką. Kalbėkite su vaiku nuosekliai, dažnai ir spalvingai, skirdami laiką garsams, skiemenims, žodžiams tarpti. Skirkite laiko kasdien skaityti, kalbėti dialogu, skatindami vaiką dalyvauti pokalbyje. Veskitė vaiką į muziejus, koncertus, parkus, kur daug kalbos pavyzdžių ir įvairių garsų, kad išgirstų skambesį ir įvairovę.
Ugdymo metodai ir praktika
Demonstracijos ekrane (4:3) rodo, kaip tėvai ir specialistai gali ugdyti vaikų tarimą. Demonstracija, kurią rodo vaizdo įrašai, siūlo:
- pradinius priebalsių tarties pratimus su balso virpėjimu;
- garsinių skirtumų atpažinimą per panašias skiemenų konstrukcijas;
- vizualinių priemonių naudojimą: paveikslėliai, kortelės su žodžiais;
- daugiaprasmius pratimus, susijusius su kalbos ritmu ir intonacija.
Atskiroje dalyje pateikiama praktinė informacija tėvams ir logopedams: vaikai dažnai vietoje „iau“ rašo „eu“. Mokinius reikia išmokinti, kad „eu“ lietuvių kalboje nėra. Laiku kreipkitės į logopedą, jei kyla įtarimų dėl tarimo trūkumo, ypač kai vaikas lygina savo kalbą su bendraamžių.
Artikuliacijos ir fonologiniai sutrikimai
Duomenų įvairovė ir pavyzdžių rinkimas
Šioje dokumentacijoje pateikiama plataus spektro lietuvių kalbos pavyzdžių: žodžiai su skardžiaisiais ir dusliaisiais priebalsiais, jų poros, sakiniai su įtvirtinimu, žodžių junginiai bei sakinio struktūros. Tekste gausu pavyzdžių, kuriuose priebalsiai sudaro poras ar skamba skirtingai kontekste: Darbštūs mūsų seneliai. Namų darbus reikia pačiam padaryti. Darbininkai dirba dirbtuvėje. Skalbėja išėjo skalbti. Paimk grėblį ir sugrėbstyk šiaudus. Vaikai išėjo ražienų grėbstyti. Kaime karvės pradėjo baubti. Senus žmones reikia gerbti. Rytoj visi kibsime į darbą. Tinginys iki pietų išdrybsojo lovoje. Sniegas dribo dideliais dribsniais. Skubėkime ir dirbkime visi kartu. Antanas atnešė medkotį. Medkirčiai išėjo medžių kirsti. Tėvas nupirko drobės. Mūsų šuo buvo didgalvis. Miške buvo matyti kiškio pėdsakai. Jonukas padeda močiutei dirbti. Atvyko Petras pas mama, atvežė maišą grūdų. Reikia vengti blogų draugų. Prieangyje pasigirdo skubūs žingsniai. Sunkiai vargsta. Vaikai žengė du žingsnius pirmyn. Vargšui šuneliui vien kaulai teliko. Negaliu užsisegti sagos. Mama iš džiaugsmo norėjo verkti. Kiekvienas sakinys yra užbaigta mintis. Jis nekantriai žvilgčiojo į laikrodį. Paimk degtukus ir uždek žvakę. Tėčio diržo sagtis iš tolo žiba. Petras ir Inga kasdien eina į mokyklą. Rudenį nustoja zirzti visi vabalai. Mama žada numegzti man megztinį. Medis virsdamas nulaužė tvorą. Vaikas sode kasdavo sliekus ir eidavo žvejoti. Senelis jam pažadėjo nuregzti tinklelį. Mūsų žvejai grįžta su gausiu laimikiu. Už durų kažkas tyliai sukrebždėjo. Ryžtingumas padeda nugalėti visus sunkumus. Ryžtingai papurtė galvą. Kiemelyje pasigirdo grįžtančių nuo upės balsai. Melagiui vis liežuvį niežti. Šuo susirado kaulą ir pradėjo jį graužti. Ėmė griežti smuikeliu. Mergaitė nešdavo seneliai pieno. Dėdė moka rėžti stiklą. Bitės avilyje ėmė ūžti. Vaikai negalėjo perlaužti šluotos. Ledai lūžo ir eižėjo. Paukštelis nuskrido į savo gūžtą. Nunešdavo tėveliui pietus. Mama iškošdavo pieną ir duodavo gerti. Mes norėjome pasivaikščioti gatvėmis ir geriau apžiūrėti miestą. Saulė kyla vis aukščiau ir aukščiau. Gal pareisiu pėsčias. Iš po pernykščių lapų stiebėsi žibutės. Žmogus skraido aukščiau už paukščius. Balsas nuskambėjo tuščiame kambaryje. Anksčiau viskas buvo kitaip. Bitė yra vabzdys. Zylės gaudo vabzdžius. Sužibo pirmutinė žvaigždė. Naktį šviečia daug žvaigždžių. Kregždė greitai skraido. Klojime įsikūrė kregždžių porelė. Dūdos vamzdis buvo varinis. Šuliniui reikėjo daug vamzdžių. Tamsiame kampe apsigyveno voras. Voras pradėjo megzti tinklą. Numezgė jį ir laukia. Kartais į voratinklį pakliūva koks vabzdys. Papusryčiauja voras ir vaikščioja patenkintas. Iš ryto tik truputį snigo. Po trečios pamokos sniegas ėmė dribti dideliais dribsniais. Mokyklos kiemas apsidengė baltu klodu. Balti stogai, medžiai ir gatvės. Ant tvoros baltos sniego kepurės. Ir vis dar nenustojo snigti. Vaikai vasarą padeda dirbti sode. Naikina kenksmingus vabzdžius. Laisto ir prižiūri gėles. Grėbia nupjautą žolę. Kovoja su piktžolėmis. Vasarą sode daug darbo. Augalai auga ir juos reikia laistyti, ravėti. Po sodo nameliu įsikūrė kregždutės. Jos taip pat sunkiai dirba. Pradėjo šalti. Užšalo tvenkinys. Ledas blizga kaip veidrodis. Vaikai prisiriša pačiūžas ir eina čiuožti. Visi moka čiuožti. Tik mažasis Adomas dar nemoka. Jis mokosi. Dar dažnai sugriūna. Vaikai jam padeda mokintis. Broliukas ima už rankos ir traukia. Prasidėjo pavasaris. Pražydo pirmosios purienos. Upė sulaužė ledą ir nunešė į jūrą. Pradėjo sprogti medžių lapai. Iš šiltų kraštų parlėkė paukščiai. Jie vėl čiulbės visą vasarą ir saugos sodus nuo vabzdžių. Atodrėkis. Sniegas minkštas. Vaikai pasipylė į kiemą. Iš sniego jie lipdo sniego senį. Greta jo pastatė pilį. Šuo Sargis užšoko ant pilies viršūnės ir sulojo. Vaikai sniego gniūžtėmis nuvijo Sargį. Gydytojas gydo ligonius. Knygos guli lentynoje. Vyrai pareina iš darbo. Mergaitė nusiskynė bijūną. Sode žydi vyšnios ir slyvos. Plytas gamina iš molio. Vaikai moka skaityti ir rašyti. Jonas jau didelis berniukas. Vytukas išėjo grybauti. Miške auga daug baravykų. Lygūs Lietuvos laukai. Mergaitės pynė vainikus. Pušyne rinkome grybus. Anksti rytą pragydo gaidys. Krosnis gerai šyla. Mūsų krašte gyvena ežys. Tu jį tikrai matei miške. Tai pats didžiausias pasaulyje ežys. Jis mėgsta pasikasti po gyvatvore. Ieškodamas maisto ežys tyliai kriuksi. Ežiukus labai myli sodininkai. Jie sode gaudo kenkėjus. Nuo užpuolikų ežiukai susisuka į kamuoliuką. Lyja lietus. Lietūs medelį nupraus. Danutė išvirė pietus. Danutės pietūs buvo labai gardūs. Platūs mūsų laukai. Aštrūs ežio spygliai įdūrė man į pirštuką. Varna susuko lizdą. Grūdus mala malūne. Šis sūris labai sūrus. Arūnas nudūmė į laukus. Viršum upės pakilo rūkas. Nutrūko siūlas. Mama pasiuvo suknelę. Sesutė pynė rūtų vainiką. Be mokslo išminčiumi nebūsi. Viršum upės pakilo rūkas. Nematyti saulės. Piemuo gena bandą į ganyklą. Girdėti botago pliauškinimas. Tolumoje aidi šuns lojimas ir pamažu ateina vakaras. Rytoj išauš nauja diena. Visi kelsis į darbus. Vaikai eis į mokyklą. Kiekvienas mes turime savo pareigas. pastaba: vaikai dažnai vietoje „iau“ rašo „eu“. Mokinius reikia išmokinti, kad „eu“ lietuvių kalboje nėra. Neskriausk savo sesutės. Mano pilvukas garsiai riaumoja. Aš labai mėgstu kriaušes. Papurčiau sode obelį. Vaikas džiaugėsi savo dūdelė. Aš atidariau duris. Lauke siaučia baisi pūga. Šiauliuose gyvena mano močiutė. Raganosio storas kiautas. Kiauro maišo nepripilsi. Iš skiautelių pasiuvome maišelį. Skriaudė Petras brolį. Vakar buvau mokykloje. Čia vyko pamokos. Pamokų metu skaičiau, rašiau ir atsakinėjau. Po pamokų ėjau namo. Namuose nusiploviau rankas ir valgiau pietus. Po pietų padėjau mamai dirbti. Parnešiau vandens ir malkų. Kieme nušlaviau takus. Tėtis kasė griovį. Algis atnešė jam pietus. Tėtis atsisėdo pavėsyje ir valgo. Algis paėmė tėčio kastuvą ir pradėjo valyti iš griovio žemes. Kol tėtis valgė, Algis išvalė ilgą galą griovio. Tėtis džiaugėsi. Jis greičiau baigs darbą ir galės žaisti su Algiu. Ir Algiui smagu. Jis padėjo savo tėveliui.
tags: #lietuviu #kalbos #skardieji #ir #duslieji #priebalsiai