Pranas Skardžius (1899-1975) - vienas ryškiausių XX amžiaus lietuvių kalbininkų, kurio darbai apima įvairias kalbotyros sritis, nuo leksikologijos ir žodžių darybos iki akcentologijos ir kalbos kultūros. Jo indėlis į lietuvių kalbos mokslą yra neįkainojamas, o viena iš svarbių jo publikacijų, skirta tarptautinių žodžių lietuviškiems atitikmenims, yra „Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys“ (1973).
Šis žodynėlis, parengtas išeivijos sąlygomis, atspindi paties autoriaus rūpestį lietuvių kalbos grynumu ir jos išsaugojimu. Pranas Skardžius, pats patyręs kalbos mokslininko ir puoselėtojo vaidmenį, suprato, kokia svarbi yra gimtosios kalbos turtingumo palaikymas, ypač kai lietuvių bendruomenė gyvena tarp kitų kalbų.
Prano Skardžiaus gyvenimo ir darbo kelias
Pranas Skardžius gimė 1899 m. kovo 26 d. Subačiuje, valstiečių šeimoje. Anksti netekęs tėvo, jis patyrė sunkų vaikystės laikotarpį. Gabus ir darbštus jaunuolis, sulaukęs paramos iš vietinių šviesuolių ir giminaičių, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Vėliau, 1923-1925 m., studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir lyginamąją kalbotyrą Lietuvos universitete Kaune, kur klausė žymių kalbininkų Jono Jablonskio ir Kazimiero Būgos paskaitų. Jo bendravimas su J. Jablonskiu buvo artimas, jis netgi padėdavo tikrinti studentų rašto darbus ir užrašinėjo J. Jablonskio taisymus.
Nuo 1925 iki 1929 m. Pranas Skardžius Leipcigo universitete studijavo baltistiką, slavistiką ir lyginamąją kalbotyrą. Jo mokytojai buvo žymūs kalbininkai J. Gerulis ir R. Trautmannas. Šiuo laikotarpiu, kartu su A. Saliu, jis gavo J. Jablonskio rekomendaciją ir stipendijas studijoms užsienyje, kas liudija apie jo didelį potencialą ir mokytojo pasitikėjimą.
1929 m. P. Skardžius apgynė daktaro disertaciją „Slavų skoliniai senojoje lietuvių kalboje“ („Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen“), kurioje pateikė apie 3000 slavizmų žodyną. Po studijų jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo (iki 1930 m. Lietuvos) universitete, kur 1929-1939 m. dirbo docentu. Jis taip pat įsteigė ir redagavo tęstinį leidinį „Archivum Philologicum“ (1930-1939) ir žurnalą „Kalba“ (1930 m.).
Pranas Skardžius buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos steigėjų 1935 m. ir jos valdybos pirmininkas keletą kadencijų (1935-1941, 1946-1949, 1958-1968). Jis taip pat prisidėjo prie akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo ir redagavo L. Dambriūno sudarytą knygą „Kalbos patarėjas“ (su A. Saliu, 1939).
1939-1943 m. P. Skardžius profesoriavo Vilniaus universitete. 1941 m. jis buvo išrinktas Lietuvos TSR Mokslų akademijos akademiku ir paskirtas naujai įsteigto Lietuvių kalbos instituto direktoriumi. 1944 m. su šeima pasitraukė iš Lietuvos.
Gyvendamas išeivijoje, Pranas Skardžius tęsė savo mokslinę veiklą. 1946-1949 m. dirbo Tübingeno universitete Vokietijoje. Nuo 1949 m. apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur 1956 m. baigė Clevelando aukštąją bibliotekininkystės mokyklą (magistro laipsniu). Iki 1971 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Išeivijoje jis parengė mokomąją knygą „Lietuvių kalbos vadovas“ (su S. Barzduku ir J. M. Laurinaičiu, 1950). Išleido svarbius veikalus: „Lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1968), „Ankstyvesnė ir dabartinė lietuvių bendrinės kalbos vartosena“ (1971), „Lietuvių vandenvardžiai su ‑nt‑. Jų daryba, kilmė ir reikšmė“ (1973) ir, žinoma, „Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys“ (1973). Taip pat paskelbė studijas „Lietuvių mitologiniai vardai“ (1954), „Dievas ir Perkūnas“ (1963), „Naujojo Testamento vertimų lietuvių kalba“ (1979). Jo neišleistas darbas - „Rašybinis lietuvių kalbos žodynas“.
Prano Skardžiaus mokslo palikimas apima daugiau nei 750 pozicijų. Jo rinktiniai raštai penkiose tomose (1996-1999) leidžia susipažinti su įvairiapusiška jo veikla.
„Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys“: tikslas ir turinys
Viena iš svarbiausių Prano Skardžiaus paskelbtų knygų išeivijoje yra „Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys“, išleista 1973 m. Čikagoje. Ši knyga gimė iš poreikio padėti lietuviams, gyvenantiems svetur, kurie, naudodamiesi svetimomis kalbomis, vis rečiau atnaujina ir turtina savo gimtąją kalbą. Autorius siekė padėti tiems, kurie nori prisiminti lietuviškus žodžius, kurių vietoje vis dažniau vartojami tarptautiniai žodžiai.
Knyga yra praktinio pobūdžio žodynas, tačiau jos tikslas yra ne tik pateikti pakaitus, bet ir paryškinti lietuviškų pakaitų darybą ir reikšmę. Pranas Skardžius atrinko tokius tarptautinius žodžius, kuriems jau egzistuoja sudaryti lietuviški atitikmenys, didžiąja dalimi vartojami ir dabar, bent jau žodynuose.
Toks darbas buvo itin reikšmingas ne tik išeivijai, bet ir Lietuvoje gyvenantiems lietuviams, kurie kartais linkę nepagrįstai vartoti tarptautinius žodžius. Knyga tapo patarėju visiems, kam rūpi lietuvių bendrinės kalbos kultūra ir jos ateitis.
Pavyzdžiai iš žodynėlio:
- Abažūras (pranc. abat-jour) - šviestuvo gaubtas
- Abstrakcija (lot. abstractio) - atskirimas, atskyrimas
- Akrobatas (gr. akrobatēs) - cirko artistas ar sportininkas, kultivuojantis akrobatiką
- Akvariumas (lot. aquarium) - stiklinis indas su vandeniu žuvims ir vandens augalams laikyti
- Aerofobija (aero- + gr. phobos - baimė) - oro transporto baimė
- Akademija (gr. Akadēmeia) - aukštoji mokslo ir meno įstaiga
- Aferà (pranc. affaire) - nesąžiningas, pelningas sandėris
- Aiškinimas (žr. aiškinti) - paaiškinimas
- Aiškinamasis (žr. aiškinti) - aiškinamasis
- Aiškinys (žr. aiškinti) - paaiškintas dalykas
- Aiškininkas (žr. aiškinti) - tas, kuris aiškina
- Aiškinimas (žr. aiškinti) - paaiškinimas
- Aiškinamasis (žr. aiškinti) - aiškinamasis
- Aiškinykas (žr. aiškinti) - tai, kas aiškina
- Aiškinys (žr. aiškinti) - paaiškintas dalykas
Pranas Skardžius ir kalbos politika
Darbas su tarptautiniais žodžiais ir jų atitikmenimis yra glaudžiai susijęs su kalbos politika. Pranas Skardžius, aktyviai dalyvavęs įvairiose kalbos institucijose, suprato kalbos standartizavimo ir jos politikos svarbą. Straipsnyje „Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys“ jis ne tik pateikia žodynėlį, bet ir atspindi platesnį rūpestį kalbos gyvybe ir jos išsaugojimu.
Prano Skardžiaus darbai parodo, kad kalbos standartas nėra tik gramatikų ir žodynų rinkinys. Jis yra glaudžiai susijęs su tautos savimone, jos raida ir tarptautiniu pripažinimu. Jo pastangos ieškoti lietuviškų atitikmenų tarptautiniams žodžiams buvo dalis platesnio proceso, siekiančio stiprinti lietuvių kalbos pozicijas ir užkirsti kelią jos tarptautinių žodžių invazijai.
Kalbos politika - tai plati veikla, apimanti ne tik kalbos kodifikavimą, bet ir jos statuso įtvirtinimą bei išsaugojimą. Pats žodis „politika“, vartojamas sąvokoje, rodo, kad ši veikla yra susijusi su valstybės gyvenimu, tam tikromis valstybinėmis kalbinėmis nuostatomis, tam tikrais valstybės įsipareigojimais kalbai. Lietuvoje, ypač tarpukariu ir sovietmečiu, kalbos politika buvo svarbi valstybės konsolidavimo ir identiteto stiprinimo priemonė.
Prano Skardžiaus darbai, tarp jų ir „Lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys“, yra svarbus liudijimas apie kalbininko pastangas išlaikyti ir puoselėti lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą. Jo veikla rodo, kad kalbos išsaugojimas ir plėtra yra neatsiejama nuo jos vartotojų pastangų ir sąmoningo požiūrio.
Susidūrimas su tarptautiniais žodžiais yra natūralus procesas globalėjančiame pasaulyje. Tačiau svarbu gebėti atskirti būtinus ir nepageidaujamus skolinius, ieškoti lietuviškų atitikmenų ir juos aktyviai vartoti. Prano Skardžiaus darbas suteikia vertingų įrankių ir motyvacijos siekiant šio tikslo.
Jo iniciatyva parengti lietuviški tarptautinių žodžių atitikmenys yra ne tik lingvistinis, bet ir kultūrinis indėlis, padedantis išsaugoti lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą.
tags: #lietuviskieji #tarptautiniu #zodziu #atitikmenys #p.skardzius