Olialia prekės ženklo gerbėjai nuo šiol gali skanauti ne tik gaiviojo gėrimo ar Olialia Cola ledų, bet ir kolos skonio varškės sūrelius, gaminamus bendradarbiaujant su Lietuvos pieno sektoriaus lydere AB Pieno žvaigždės. Pasak Olialia Cola prekės ženklo vadovės Giedrės Pukienės, prekyboje jau pasirodę kolos skonio natūralūs varškės sūreliai yra dar vienas įrodymas, kad prekės ženklo gaminiai atitinka vartotojų poreikius ir įgyja vis didesnį simpatijų bei pasitikėjimą.
Kurdami receptą, gamintojai laikėsi siekio sujungti populiaraus gėrimo skonį su natūralia varške, o tai buvo tiesiogiai įvardinta kaip iššūkis technologams. „Mintis derinti populiaraus gėrimo Olialia Cola skonį su natūralia varške kirbėjo jau senokai. Ieškojome naujo, neįprasto, įdomaus skonio glaistytiems sūreliams“, - teigė Angelė Šadauskienė, Panevėžio pienas filialo vyriausioji technologė.
Priežastys keisti įprastą sūrelių portfelį
Pasak A. Šadauskienės, nestandartiniai sprendimai didina konkurencingumą, ypač sunkmečiu. Jų nuomone, kolos skonio sūreliai papildė aukštos maistinės vertės, iš natūralios varškės pagamintų sūrelių šeimą. Analogiškų pavyzdžių rinkoje nebuvo, tad buvo įgyvendintas ilgas eksperimentavimas ir derinimas su specialistais. Degustacijose dalyvavo net jų vaikai, todėl jų nuomonė buvo itin svarbi, nes jie ir yra pagrindiniai šio produkto vartotojai.
Lietuvoje glaistyti sūreliai išlieka vienu iš populiariausių pieno produktų dėl savo paprastumo, skonio ir maistinės vertės. Rimi ir Norfa bei kitose prekybos vietose šie sūreliai jau galima įsigyti, o jų populiarumas didėja šaltuoju metų laiku, kai žmonės dažniau renkasi Desertą vietoje ledo.
Kokybiškumas ir maistinė vertė
Glaistyti sūreliai gaminami tik iš natūraliai varške pagamintos masės, be augalinių riebalų, kurie galėtų piginti gaminį ir sumažinti jo maistinę vertę. VMVT atlikti tyrimai patvirtino, kad gamintojai laikosi visų reikalavimų ir neapgaudinėja pirkėjų. Jie akcentuoja, kad glaistyti sūreliai yra desertas, todėl svarbu saikingai juos vartoti.
Svarbios detalės apie sudėtines dalis: varškė yra pagrindinis ingredientas, o papildomai naudojamas modifikuotas krakmolas (E1422), lecitinas (sojų lecitinas), citrinų rūgštis (E330), ksantano derva (E415) ir kartais hidriniai riebalai. Šios medžiagos užtikrina produkto konsistenciją, stabilumą ir skonio sodrumą. Saldžiųjų ceratonijų derva (E410) taip pat dažnai įtraukiama į sūrelius, suteikiant tirštą ir vientisą tekstūrą.
Maistinės tendencijos ir vartotojų pasirinkimai
Vartotojų prioritetai: natūralumas, mažesnis pridėtinio cukraus kiekis, didesnis baltymų kiekis ir galimybė rinktis be laktozės ar augalinės kilmės alternatyvas. Lietuvoje dažniausiai renkasi vanilinės ar klasikinės skonio variacijos, tačiau vis sparčiau atsiranda naujų skonių, tokių kaip aguonų, uogų ar vaisių įdarai. Prekybos tinklai siūlo ir privačios etiketės sūrelius, kuriuose populiariausio vanilės skonis išlieka dominuojantis.
Be to, atliekant rinkos tyrimus, buvo pažymėta, kad vartotojai renkasi sėkmingai, ypač sportuojantys žmonės, dėl didesnio baltymų kiekio; taip pat atsiranda paklausa be laktozės ir augalinio pagrindo sūreliai. Dietologai pabrėžia, kad varškė suteikia organizmui reikalingų baltymų, kalcio ir kitų mineralų, tačiau sūreliai turėtų būti vartojami kaip desertas ir saikingai.
Gamybos lokalė ir eksporto galimybės
Kinijos rinka domina lietuviškų pieno produktų eksportuotojus. Pranešama, kad Lietuva siekia suderinti certificatus, kad galėtų eksportuoti į Kiniją jau kitąmet. Kinija domisi išskirtinės kokybės produktais, įskaitant sviestą, fermentinius sūrius, pieno miltelius ir glaistytais sūreliais. Eksportui reikalingi tam tikri dokumentai ir sertifikatai, kurie kol kas derinami.
VMVT laikosi nuomonės, kad glaistyti varškės sūreliai - desertas, kurio vartojimą būtina reguliuoti, tačiau tai nereiškia, kad jų kokybė būtų žemesnė. Tyrimai rodo, kad gamytojai laikosi visų reikalavimų ir informacija etiketėse atitinka realybę. Eksporto kontekste galima tikėtis, kad lietuviški sūreliai ras vietą rinkose, kuriose jau dominuoja Baltijos šalių ir kitų Rytų Europos vartotojų grupės.
Istorijos tyrimai ir kilmės spekuliacijos
Glaistyti sūreliai turi gilias istorines šaknis. Pasak tyrėjų, jų ištakos yra Rusijoje, o Baltijos šalims didesnio pasisekimo suteikė jų gamyba po Antrojo pasaulinio karo. Lietuvoje pirmasis glaistyto sūrelio pėdsakas datuojamas 1968 m. vietoje, o pirmoji automatizuota glaistyto sūrelių gamybos linija buvo sukurta Lietuvoje. Nors visame pasaulyje pastebimas nuolatinis populiarumo augimas, vakarų šalių rinkos kol kas dar nėra pripratinusios prie šio produkto, todėl populiarumas ten išlieka mažesniu. Sūreliai ypač populiarūs Baltijos šalyse, Ukrainoje, Rusijoje ir Centrinėje Azijoje, o vakarinėse rinkose jų suvokimas dažnai priklauso nuo išvykėlių iš Rytų Europos bei vietinių pirkėjų pažinimo produkto.
Apžvalga apie vartotojų nuomones ir sandorius
Lietuvos turgų tyrimai rodo, kad dauguma pirkėjų mano, jog sūreliai kilę iš Vakarų šalių, pavyzdžiui Olandijos ar Vokietijos, o Rusija dažnai minima retais atvejais. Tačiau realybė rodo, kad sūreliai Lietuvoje atsirado XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, o pirmoji masinė jų gamyba dažnai siejama su sovietiniu laikotarpiu. Dabar sūreliai sulaukia didelio susidomėjimo neonacinijose šalyse ir Baltijos regione.
- Glaistyti sūreliai išlieka populiaria deserto alternatyva, ypač vaikams.
- Naujos skonių linijos ir mažesnis pridėtinių medžiagų kiekis skatina sveikesnį pasirinkimą.
- Eksportas į Kiniją ir kitas Azijos rinkas kelių žingsnių atstumu - naujos galimybės Lietuvos pieno sektoriui.
Be vaizdo įrašo, galima pridėti kartu su tekstu ir vaizdo įrašą, kurio temos akcentas - sūrelių gamyba, kokybė ir eksportas į Kiniją.
Glaistyti varškės sūreliai Lietuvoje - išskirtinis produktas, kurio populiarumas auga tiek vietinėje rinkoje, tiek užsienio šalyse, o jų tarptautinis plėtros potencialas priklauso nuo sutarčių, sertifikatų ir vartotojų priėmimo naujovių skoniams.
tags: #lietuva #glaistytus #surelius #eksportuoja #i