Šiuolaikinė elektros instaliacija nėra tik laidų sujungimas tarp taškų A ir B. Tai sudėtinga inžinerinė sistema, kurios saugumas ir ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip kokybiškai laidininkai yra apsaugoti nuo išorės veiksnių. Tinkamas apsauginio vamzdžio parinkimas dažnai tampa lemiamu veiksniu sėkmingam projekto įgyvendinimui. Daugelis pradedančiųjų statytojų klaidingai mano, kad aukštos kokybės kabelio izoliacija yra pakankama apsauga klojant linijas po žeme ar betone. Tačiau praktika rodo ką kita. Gruntas yra dinamiška aplinka: dėl drėgmės svyravimų, šalčio ir atitirpimo ciklų ar tiesiog natūralaus nusėdimo atsirandantis mechaninis spaudimas gali pažeisti net ir patį storiausią kabelį. Siekiant išvengti šių rizikų ir užtikrinti sistemos ilgaamžiškumą, nepakeičiamu sprendimu tampa techninis vamzdis. Jis tarnauja ne tik kaip tvirtas fizinis barjeras nuo išorinių veiksnių, bet ir sukuria funkcionalų kanalą, leidžiantį ateityje be jokių kasimo darbų pakeisti senus kabelius ar įvesti naujus.
Vienas populiariausių pasirinkimų lauko komunikacijoms yra APE vamzdis. Tai yra polietileninis vamzdis, pagamintas iš antrinio polietileno. Šis instaliacinis vamzdis yra itin tvarus ir ekonomiškas sprendimas, pasižymintis puikiu atsparumu smūgiams bei cheminiam dirvožemio poveikiui. Kadangi šis polietileninis vamzdis yra lankstus ir tiekiamas rulonais po 50 metrų, jį galima kloti vientisomis atkarpomis. Šio vamzdžio pritaikymas neapsiriboja tik paprastu elektros laidų tiesimu. Ryšių ir silpnųjų srovių tinklai. Sodo ir aplinkos automatizavimas. Laikina instaliacija. Apsauga nuo graužikų.
Renkantis techninį vamzdį, skersmuo yra svarbiausias rodiklis. Techninis vamzdis 20 mm. Techninis vamzdis 25 mm. Tai vienas dažniausių pasirinkimų vidutinio storio instaliaciniams kabeliams. Techninis vamzdis 32 mm. Jei planuojate tiesti pagrindinį maitinimo kabelį nuo įvadinės apskaitos dėžutės iki namo viduje sumontuoto pagrindinio elektros paskirstymo skydo, Jums bus reikalingas būtent tokio skersmens techninis vamzdis. Svarbu pabrėžti techninį aspektą: šis techninis vamzdis yra nespaudiminis. Nors tai itin tvirtas polietileninis vamzdis, jis nėra suprojektuotas atlaikyti vidinį slėgį, todėl negali būti naudojamas kaip polietileninis vamzdis vandeniui tiekti aukšto spaudimo sistemose. Tačiau dėl savo savybių jis yra nepakeičiamas kitose srityse. Pavyzdžiui, sodybose jis dažnai naudojamas kaip polietileninis lietvamzdis - tai efektyvus būdas nuvesti lietaus vandenį nuo pamatų į drenažo šulnius, užtikrinant, kad drėgmė nepažeis pastato konstrukcijų.
Jei Jūsų projektas apima magistralinių tinklų tiesimą, klojimus po važiuojamąja kelio dalimi ar įvadinių kabelių apsaugą ten, kur tikėtinas didelis grunto spaudimas, nepakeičiamas tampa raudonas gofruotas vamzdis. Jo konstrukcija iš esmės skiriasi nuo lygių vamzdžių. Raudonas požeminis gofruotas vamzdis yra ne tik tvirtas, bet ir tarnauja kaip svarbus saugumo signalas. Ryški spalva praneša kitiems asmenims, kad šioje vietoje po žeme guli elektros tinklai. Atsparumas gniuždymui. Skersmuo. Kaip ir lygių vamzdžių atveju, čia dominuoja 40 mm, 50 mm ar net 110 mm variantai.
Montavimo patogumas. Persikėlus į pastato vidų, prioritetai pasikeičia. Čia didžiausias dėmesys skiriamas lankstumui ir galimybei ateityje atnaujinti laidus nepažeidžiant apdailos. Tam naudojamas gofruotas instaliacinis vamzdis (dažniausiai pilkos spalvos). Klojant kabelius į gofruotus vamzdžius, pastato viduje sukuriama vadinamoji „keičiamoji instaliacija“. Tai sprendimas, kai elektros laidai nėra tiesiogiai užmūrijami į sienas, o paliekami apsauginiame kanale. Paprastas remontas. Patikima apsauga montavimo metu. Dėl savo lankstumo, gofruotas vamzdis leidžia lengvai formuoti elektros trasas aplink kampus ar lubų sijas.
Gaisrinė sauga. Vidaus instaliacijai skirti gofruoti vamzdžiai yra gaminami iš ugnies neplatinančio plastiko. Kad ir kurį variantą pasirinktumėte - APE vamzdį ar gofruotą vamzdį - montavimo metu verta laikytis kelių esminių principų. Klojant vamzdžius lauke, tranšėjos dugne rekomenduojama suformuoti bent 10 cm smėlio sluoksnį, kuris apsaugotų vamzdį nuo aštrių akmenų spaudimo. Taip pat visada rekomenduojame įsigyti šiek tiek didesnio skersmens vamzdį, nei Jums atrodo reikia dabar. Technologijos tobulėja, todėl po kelerių metų galbūt norėsite įsirengti elektromobilių įkrovimo stotelę ar šviesolaidinį internetą. Turint pakankamą rezervą apsauginiame vamzdyje, naujų kabelių tiesimas taps paprasta užduotimi, o ne brangiai kainuojančiu viso kiemo perkasimu.
E-kabelita.lt siūlo platų instaliacinių vamzdžių asortimentą, kuriame - aukštos kokybės, patikimi ir ilgaamžiai gaminiai, užtikrinantys saugią elektros instaliaciją. Pas mus rasite įvairių skersmenų APE vamzdžius, raudonus požeminius vamzdžius bei vidaus instaliacijai skirtas gofras, tinkamas tiek profesionaliam montavimui, tiek savarankiškiems projektams. Techninis gofruotas/lygus vamzdis 32 mm (50 m) - tai iš HDPE medžiagos pagamintas raudonos spalvos apsauginis vamzdis, skirtas saugiam elektros kabelių ir komunikacijų klojimui po žeme. Techninis gofruotas/lygus vamzdis 32 mm (50 m) - tai iš patvaraus HDPE plastiko pagamintas juodos spalvos apsauginis vamzdis, skirtas ryšių linijų, telekomunikacijų kabelių ir kitų komunikacijų klojimui po žeme. Techninis gofruotas/lygus vamzdis 40 mm (50 m) - tai iš HDPE medžiagos pagamintas raudonos spalvos apsauginis vamzdis, skirtas saugiam elektros kabelių bei kitų komunikacijų klojimui po žeme. Techninis dvisluoksnis vamzdis 50 mm (50 m) - tai iš aukšto tankio polietileno (HDPE) pagamintas apsauginis vamzdis, skirtas saugiam elektros bei telekomunikacijų kabelių klojimui po žeme. Techninis dvisluoksnis vamzdis 63 mm (50 m) - tai iš aukšto tankio polietileno (HDPE) pagamintas apsauginis vamzdis, skirtas saugiam elektros bei telekomunikacijų kabelių klojimui po žeme. Techninis dvisluoksnis vamzdis 75 mm (50 m) - tai iš aukšto tankio polietileno (HDPE) pagamintas apsauginis vamzdis, skirtas saugiam elektros bei telekomunikacijų kabelių klojimui po žeme. Techninis dvisluoksnis vamzdis 110 mm (50 m) - tai iš aukšto tankio polietileno (HDPE) pagamintas apsauginis vamzdis, skirtas saugiam elektros bei telekomunikacijų kabelių klojimui po žeme. Techninis dvisluoksnis vamzdis 125 mm (50 m) - tai iš aukšto tankio polietileno (HDPE) pagamintas apsauginis vamzdis, skirtas saugiam elektros bei telekomunikacijų kabelių klojimui po žeme. Techninis dvisluoksnis vamzdis 160 mm (25 m) - tai iš aukšto tankio polietileno (HDPE) pagamintas apsauginis vamzdis, skirtas saugiam elektros bei telekomunikacijų kabelių klojimui po žeme. Raudonos spalvos išorėje, juodos spalvos viduje. Naudojama sujungti techninius gofruotus vamzdžius. Mova be gumų, su kabliukais užkabinimui. Ortakius reikia reguliariai valyti, kad būtų užtikrintas optimalus oro srautas bei užtikrinta priešgaisrinė prevencija.
EVORAIN gofruotas dvigubų sienelių vamzdžiai su profiliuotu (gofruotu) išoriniu ir lygiu vidiniu paviršiumi, B tipo, iš polipropilenas (PP) medžiaga lietaus nuotekų infrastruktūros statybai. EVORAIN vamzdžiai yra lankstūs ir išsaugo vandens nepralaidumą net irProblemų sąlygomis. Viename gale EVORAIN vamzdis yra suvirintas ant tvirtos PP movos bet kitame gale - guminis sandarinimo žiedas² yra sumontuotas ant pirmojo pilno gofruotės griovelio. ² Sandarinimo žiedas yra atsparus alyvai pagal EN 681-2 p.5.10 reikalavimus.
Atliekant elektros instaliacijos darbus svarbiausia užduotis yra ne tik tinkamai nutiesti laidus, bet ir užtikrinti ilgalaikę jų apsaugą. Elektros kabeliai yra kiekvienos elektros sistemos pagrindas, todėl jų izoliacijos pažeidimai gali sukelti rimtų problemų: nuo energijos tiekimo sutrikimų iki realaus gaisro pavojaus. Dėl šios priežasties gofruoti vamzdžiai tampa nepakeičiamu sprendimu tiek buitinėse, tiek pramoninėse instaliacijose. Gofruoti vamzdžiai pirmiausia atlieka apsauginę funkciją. Šie instaliaciniai vamzdžiai sukuria barjerą tarp laido izoliacijos ir išorinės aplinkos. Tai reiškia, kad, naudojant gofruotus vamzdžius, instaliaciniai kabeliai nebus pažeisti mechaninio poveikio, tiesioginio kontakto su statybinėmis medžiagomis ar staigių temperatūros pokyčių. Dar viena svarbi savybė - gofra laidams užtikrina ir patogumą ateityje. Jei atsiras poreikis pakeisti ar pridėti papildomų laidų, juos bus galima paprastai ištraukti iš gofros ir įvesti naujus, neardant sienų ar grindų dangos.
Kodėl lietaus kanalizacija - ne prabanga, o būtinybė. Daugelis namų savininkų apie lietaus kanalizaciją pradeda galvoti tik tada, kai po stipraus lietaus kiemas virsta bala, o rūsyje atsiranda drėgmė. Bet čia jau pavėluota - žala padaryta, o ją taisyti kainuos žymiai daugiau nei laiku įrengta sistema. Lietaus nuotekų valdymas nėra kažkoks techninis kaprizas ar statybininkų sugalvotas papildomas darbas. Tai fundamentali namo apsaugos dalis, nuo kurios tiesiogiai priklauso pastato ilgaamžiškumas.
Lietuvoje vidutinis metinis kritulių kiekis siekia apie 600-700 mm, o kai kuriais metais ir daugiau. Tai reiškia, kad kiekvienas kvadratinis metras stogo per metus surenka šimtus litrų vandens. Jei tas vanduo neturi kur dėtis - jis eina ten, kur nereikia: į pamatus, į gruntą šalia namo, į kaimyno sklypą arba tiesiog stovi kiemo viduryje, gadindamas žolę ir sukeldamas slidžias, pavojingas sąlygas žiemą.
Teisingai suprojektuota ir įrengta lietaus kanalizacijos sistema šią problemą išsprendžia kartą ir ilgam. Tačiau čia svarbu suprasti, kad „tiesiog įkasti vamzdį” neužtenka - reikia sisteminio požiūrio, tinkamų medžiagų ir bent bazinių žinių apie tai, kaip viskas veikia.
Systemos sudedamosios dalys: nuo stogo iki išleidimo vietos
Latakų sistema ant stogo - tai pirmas vandeniui sutinkamas elementas. Horizontalūs latakai renkami palei stogo kraštą ir nukreipia vandenį į vertikalius nuoleidimo vamzdžius. Čia svarbu tinkamas nuolydis - rekomenduojama bent 3-5 mm kiekvienam metro ilgio, kad vanduo nesistovėtų ir nešaldytų žiemą. Latakai gali būti plastikiniai, cinko, vario ar plieniniai - kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Plastikinis - pigiausias ir lengviausiai montuojamas, bet mažiau estetiškas. Cinko - ilgaamžis ir gražus, bet brangesnis.
Nuoleidimo vamzdžiai nukreipia vandenį žemyn nuo stogo iki žemės lygio. Jų skaičius priklauso nuo stogo ploto - apytikslis skaičiavimas: vienas nuoleidimo vamzdis iki 100 m² stogo ploto. Didesniems stogams - daugiau taškų. Vamzdžio apačioje būtinai reikalingas specialus atšaka arba nukreipimo elementas, kuris vandenį nukreipia į požeminę sistemą, o ne tiesiog ant žemės prie pamatų.
Požeminiai surinkimo vamzdžiai - tai sistema, kuri veikia žemiau žemės paviršiaus. Jie surenka vandenį iš nuoleidimo vamzdžių, kiemo lietaus surinkimo grotelių ir nukreipia jį į galutinę išleidimo ar kaupimo vietą. Standartinis vamzdžio skersmuo privačiam namui - 110 mm arba 160 mm, priklausomai nuo surenkamo ploto. Kiemo lietaus surinkimo grotelės (dar vadinamos drenažiniais kanalais arba lietaus surinkimo šulinėliais) renkami žemiausiose kiemo vietose, prie įvažiavimų, terasų, šalia namo. Jie surenka vandenį tiesiai nuo kiemo paviršiaus ir nukreipia į požeminę sistemą. Kontrolinis šulinėlis - labai rekomenduojamas elementas, kuris leidžia prižiūrėti sistemą, tikrinti jos veikimą ir prireikus valyti. Paprastai statomas ties pagrindiniais posūkiais arba prieš išleidimą į centralizuotą tinklą. Išleidimo vieta - sistema turi kažkur baigtis. Galimi variantai: prijungimas prie centralizuoto lietaus kanalizacijos tinklo (jei toks yra), išleidimas į griovį ar vandens telkinį (reikia leidimo), infiltracinis šulinys arba drenažinis laukas (vanduo filtruojamas į gruntą), arba kaupimo rezervuaras (vanduo kaupiamas ir naudojamas laistymui).
Projektavimas: skaičiai, kurių negalima ignoruoti. Daugelis žmonių namo statyboje ar renovacijoje lietaus kanalizaciją projektuoja „iš akies” - ten kur atrodo logiška, ten ir deda vamzdžius. Teisingas projektavimas prasideda nuo skaičiavimų. Pirmiausia reikia nustatyti surenkamą plotą. Tai ne tik stogo plotas - tai visas plotas, nuo kurio vanduo patenka į sistemą: stogas, terasa, betonuotas kiemas, įvažiavimas. Kiekvienas paviršius turi savo nuotėkio koeficientą - betonuotas kiemas praleidžia mažai vandens į gruntą, todėl koeficentas artimas 1,0, o žolė - apie 0,3-0,5.
Antra - skaičiuojamasis lietus. Lietuvoje projektavimui naudojamas 10-15 minučių intensyvus lietus su tam tikru pasikartojimo periodu. Paprastiems privatiems namams pakanka skaičiuoti 100 l/s·ha intensyvumą (tai atitinka gana stiprų lietų). Jei norite tiksliau - galima naudoti SNiP arba EN standartų metodikas. Trečia - vamzdžių skersmuo ir nuolydis. Požeminiams vamzdžiams rekomenduojamas minimalus nuolydis yra 1-2 cm kiekvienam metrui (1-2%). Mažesnis nuolydis - vanduo teka per lėtai, nusėda nuosėdos, sistema užsikemša. Didesnis nuolydis - vanduo teka per greitai, gali erozuoti vamzdžio sieneles ir sukurti vakuumą. Vamzdžio skersmuo parenkamas pagal surenkamą debitą - 110 mm vamzdis paprastai pakanka iki 200-250 m² surenkamo ploto.
Praktinis patarimas: jei namas didesnis nei 200 m² stogo ploto arba kiemas sudėtingos konfigūracijos, verta pasikonsultuoti su hidrotechniku arba bent jau su patyrusiu santechniku. Projekto kaina - kelios dešimtys eurų, o klaidų taisymas vėliau - šimtai ar tūkstančiai.
Medžiagų pasirinkimas: kuo skiriasi pigus ir geras sprendimas
Lietaus kanalizacijos vamzdžiams rinkoje siūloma nemažai variantų, ir čia svarbu neapsigauti. PVC vamzdžiai - labiausiai paplitęs pasirinkimas privatiems namams. Lengvi, lengvai montuojami, atsparūs korozijai, nebrangūs. Tačiau yra niuansas: lietaus kanalizacijai reikia naudoti oranžinės spalvos SN4 arba SN8 klasės vamzdžius (žymimi kaip „drenažiniai” arba „lietaus kanalizacijos”), o ne baltos spalvos vidaus kanalizacijos vamzdžius. Skirtumas - sienelių storis ir atsparumas mechaniniam spaudimui. Balti vamzdžiai, užkasti žemėje, ilgainiui gali deformuotis.
PP (polipropileno) vamzdžiai - šiek tiek brangesni, bet atsparesni temperatūros svyravimams ir mechaniniam poveikiui. Tinka vietose, kur vamzdžiai bus giliau arba kur tikimasi didesnės apkrovos (pvz., po įvažiavimu). Betoniniai vamzdžiai - klasika, naudojama dešimtmečius. Sunkūs, sunkiai montuojami, bet labai ilgaamžiai. Privačiam namui retai naudojami - per brangus ir sudėtingas montavimas.
Latakų pasirinkimas dažnai yra estetinis, bet ir praktinis. Plastikiniai latakai (PVC arba PP) - pigiausi, lengvai montuojami, bet gali tapti trapūs UV poveikio metu. Cinko latakai - ilgaamžiai, bet brangūs ir reikalauja profesionalaus montavimo. Plieniniai su poliesterio danga - kompromisas tarp kainos ir kokybės. Vario latakai - brangus segmentas, praktiškai amžini, bet labai brangūs.
Svarbus patarimas dėl grotelių: kiemo lietaus surinkimo grotelės turi turėti smėlio ir riebalų gaudyklę (nuosėdų surinkimo krepšelį). Be jos, smėlis, lapai ir kitos nuosėdos greitai užkemš požeminius vamzdžius. Geresnės kokybės grotelės turi lengvai išimamą krepšelį, kurį galima reguliariai valyti.
Montavimo darbai: ką galima daryti pačiam, o ko geriau ne
Lietaus kanalizacijos montavimas nėra raketų mokslas, bet reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Dalį darbų tikrai galima atlikti pačiam, tačiau kai kuriuose etapuose geriau pasitelkti profesionalus.
Kasimo darbai - tai didžiausias fizinis darbas. Tranšėjos gylis priklauso nuo klimato ir vamzdžio paskirties. Lietuvoje rekomenduojama kloti vamzdžius ne sekliau kaip 0,5-0,8 m gylyje, kad jie neužšaltų. Jei vamzdis eina po įvažiavimu - reikia didesnio gylio ir stipresnio vamzdžio. Tranšėjos plotis - apie 40-50 cm, kad būtų patogu dirbti. Jei turite galimybę išsinuomoti mini ekskavatorių - tai sutaupys daug laiko ir jėgų.
Smėlio pagalvė - prieš klojant vamzdžius, tranšėjos dugnas turi būti išlygintas ir padengtas 10-15 cm smėlio sluoksniu. Tai apsaugo vamzdį nuo aštrių akmenų spaudimo ir leidžia tiksliai sureguliuoti nuolydį. Po vamzdžio taip pat reikia užpilti smėliu iki pusės vamzdžio aukščio, tik tada pilamas gruntas.
Vamzdžių jungimas - PVC vamzdžiai jungiami guminiais žiedais (be klijų), kas leidžia sistemai šiek tiek judėti dėl temperatūros pokyčių. Svarbu, kad jungtys būtų teisingai sumontuotos - vamzdžio galas turi būti nufazytas ir sutepta jungtis specialiu tepalu (dažnai pridedamas prie vamzdžių). Neteisingai sumontuota jungtis - dažniausia nesandarumo priežastis.
Nuolydžio kontrolė - tai kritiškai svarbu. Naudokite lazerinį nivelyravimo prietaisą arba bent jau ilgą statmenį su nivelyru. Kiekvienam metrui vamzdžio nuolydis turi būti pastovus. Praktinis triukas: prie tranšėjos krašto kas metrą įsmeigiami kuoliukai, ant kurių užtemptas virvelis rodo tinkamą nuolydį.
Ką geriau patikti profesionalams: prijungimą prie centralizuoto tinklo (dažnai reikia leidimų ir specialios įrangos), infiltracinio šulinio įrengimą (reikia grunto tyrimo), didelius žemės kasimo darbus, jei yra požeminių komunikacijų rizika.
Klaidos ir jų vengimas
Per daugelį metų statybų praktikoje pasitaiko kelių tipinių klaidų. Klaida Nr. 1: Per mažas vamzdžio skersmuo. Žmonės renkasi 75 mm vamzdžius, nes jie pigesni. Tačiau po pirmojo stipresnio lietaus paaiškėja, kad sistema neišlaiko debito. Taisyklė paprasta: geriau per didelis nei per mažas. 110 mm vamzdis kainuoja šiek tiek daugiau, bet problemas sprendžia kartą ir ilgam.
Klaida Nr. 2: Vamzdžiai per sekli. Ypač aktualu Lietuvos klimatui. Vamzdžiai, kloti 20-30 cm gylyje, žiemą užšąla. Vanduo plečiasi, vamzdžiai lūžta arba jungtys atsiskiria. Minimalus gylis - 0,5 m, idealus - 0,7-0,8 m.
Klaida Nr. 3: Nėra kontrolinio šulinėlio. Po kelerių metų sistema pradeda veikti blogiau - kažkur susikaupė nuosėdų. Kontrolinis šulinėlis leidžia patikrinti ir praplėsti sistemą be didelių darbų.
Klaida Nr. 4: Vanduo išleidžiamas per arti namo. Išleidimo vieta turi būti kuo toliau nuo pastato arba vanduo turi būti nukreiptas į griovį, rezervuarą ar infiltracinę sistemą.
Klaida Nr. 5: Lapų ir šiukšlių filtravimo ignoravimas. Latakai be grotelių ar tinklų greitai prisipildo lapų. Sprendimas paprastas - latakai su grotelėmis arba lapų filtrai.
Klaida Nr. 6: Kiemo surinkimo grotelių trūkumas. Kiekvienoje žemoje kiemo vietoje - būtinos grotelės.
Vandens kaupimas: ekologiškas ir ekonomiškas sprendimas
Pastaraisiais metais vis populiaresnis tampa lietaus vandens kaupimas. Antžeminė cisterna prie nuoleidimo vamzdžio - talpos nuo 200 iki 1000 litrų, kaina nuo 30 iki 200 eurų. Montavimas paprastas: nuoleidimo vamzdyje įmontuojamas atšakos elementas, kuris nukreipia vandenį į cisternos žarną. Kai cisterna pilna - vanduo automatiškai nukreipiamas toliau į sistemą. Tokia cisterna per vasarą gali sutaupyti nemažai vandens laistymui.
Požeminė kaupimo cisterna - talpos 3000-10000 litrų ir daugiau. Iš cisternos vanduo siurbliu tiekiamas laistymui arba į namo vidaus sistemą. Tokios sistemos kaina - nuo 1500 iki 5000 eurų su montavimu. Priežiūra ir ilgaamžiškumas: kaip sistema tarnauja dešimtmečius. Patalpos, kuriose planuojate įrengti systemą, turi būti apgalvotos ir dokumentuotos.
Priežiūra ir ilgaamžiškumas: kaip sistema tarnauja dešimtmečius
Net ir geriausia sistema be priežiūros laikui bėgant pradeda veikti blogiau. Pavasarį - patikrinkite latakus ir nuoleidimo vamzdžius: po žiemos gali būti lapų, šakų, paukščių lizdų. Latakai valomi rankomis arba vandeniu iš žarnos. Rudenį - kritiškiausias laikas: lapai užkemša latakus. Reikia valyti bent du kartus per rugsėjį-lapkritį. Jei nenorite tai daryti rankomis - investuokite į latakų tinklelius arba lapų filtrus. Jie kainuoja nuo 20 iki 100 eurų visam namui, o laiką sutaupysite daug.
Kas 2-3 metus - patikrinkite kontrolinį šulinėlį. Ištraukite nuosėdų krepšelį, išvalykite. Jei vanduo šulinėlyje stovi ilgiau - problema dalinė užsikimšimo atveju. Žiemos pasiruošimas: antžeminę kaupimo cisterną reikia ištuštinti arba apsaugoti nuo šalčio. Požeminės cisternos paprastai neužšąla, jei yra pakankamai giliai. Medžių šaknys gali pažeisti vamzdžius; palaikykite atstumą tarp šaknų ir vamzdžių. Rekomenduojama nufotografuoti sistemą prieš užkasant, pažymėti trasas plane - vėliau tai labai palengvina remontus ar papildomus darbus.
tags: #lietaus #kanalizacijos #gofruoti #vamzdziai