Klojiniai - tai forma, suteikianti betonuojamai konstrukcijai projektinius matmenis. Jis susideda iš formos elementų, laikančiųjų pastolių ir tvirtinimo priemonių. Klojiniai gali būti daromi iš įvairių medžiagų: mediena, metalas, gelžbetonis, armuotcementis, sintetiniai arba gumuoti audiniai, vandeniui atspari fanera, plastikai, specialus kartonas ar mišrios medžiagos. Renkantis karkasinę statybą, yra nemažai privalumų: greita statyba, sąlyginai pigus statybos būdas ir galimybė pasiekti aukštą energinį efektyvumą. Tačiau vis dar egzistuoja prietarų apie karkasinius pastatus, dažnai kylant dėl taupymo ar meistrų nemokšiškumo. Šiame straipsnyje aptariame karkasinės pirties statybą, kurioje naudojamos tos pačios medžiagos ir mazgai kaip ir karkasinio namo statyboje. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra instrukcija, kaip savarankiškai pasistatyti karkasinį namą: kiekvieno pastato medžiagos, išmatavimai ir tvirtinimo elementai turi būti projektuojami atskiro projekto. Sandarinimo sprendimus, naudojamus šioje pirtyje, galite drąsiai pritaikyti.
Klojiniai ir jų pagrindinės funkcijos
Klojiniai pavyzdys: mediena karkasinio namo konstrukcijai. Klojiniai reguliuoja betono formą, išlygina pamato paviršiaus tekstūrą ir izoliuoja pagrindą nuo žemės. Juostinio pamato konstrukcinis klojinys turi būti tvirtas ir turėti stabilias matmenis. Pagalba užtikrinant šilumines savybes, hidroizoliaciją bei šiltinimą priklauso nuo projekto reikalavimų. Klojiniai gali būti laikomi nuimama, neišimama, sulankstoma arba pastovi (planuojama kaip pamato dalis).
Medžiagų pasirinkimas klojininiams
- Mediena - natūralus ir populiarus pasirinkimas, ypač kai norima greičiausio surinkimo ir sandarumo užtikrinimo. Šimtmečius praktikoje naudojama mediena turi būti tinkamai paruošta, impregnuta ir džiovinta. Yra kelios alternatyvos:
- Pirkti padžiovintą medieną arba impregnuotą ir pjautą statybos vietoje, tačiau tai gali būti darbo ir laiko sąnaudų atžvilgiu brangu;
- Pirkti sausą ir kalibruotą medieną ir ją supjauti vietoje - dažnas karkasinių namų sprendimas. Supjautoje medienoje gali likti įvairių galiukų, bet ji mažina laiką ir padidina tikslumą;
- Pramoninis džiovinimas ir impregnavimas sukuria kokybišką ir ilgaamžę statybinę medžiagą.
- Medienos parametrai ir standarto EN 14081:2007 klasės:
- EN 1912 C14, C16, C18, C22, C24, C27, C30, C35, C40 - atsparumas lenkimui, tempimui, slėgimui ir elastingumo modulis, tankis;
- Imprenuotų tašų pasirinkimas - 45x95 mm, 45x145 mm, 45x195 mm ir pan. Džiovinimo laipsniai, priimtinos klasės ir krypčių pasirinkimai pagal mazgų sudėtingumą. Taip pat svarbu, kad medienos išpjovimo tikslumas ir CNC obliavimas, kur galima išpjauti nestandartinio ilgio konstrukcinę medieną (iki 11 m).
- Other materials - gelžbetonis klojiniai yra retas pasirinkimas dėl didelių kainų, putų polistirolo klojiniai dažnai naudojami dėl terminio efektyvumo; plieniniai klojiniai tvirtai laikosi apkrovų, o aliuminiai plokštės suteikia lengvumo, bet gali būti brangesni.
Medienos paruošimas ir atsakomybės
Gręžtas ar supjautas medienos ruošinys turi būti pažymėtas ir priskirtas karkasinio namo konstrukcijų planui. Supjovimas objektuose metu gali būti laikomas, tačiau savarankiškai įrengti karkasinio namo komplektą gali būti brangu. Mediena turi būti džiovinta iki 17-20% drėgmės ir impregnuota, jos paruošimas yra svarbiausias prioritetas siekiant sumažinti grybelių augimą. Džiovinta ir graduota mediena išsiskiria klasių ženklinimu ir savybėmis.
Įrankiai karkasinio namo statybai
Karkasinio namo statybai būtini kokybiški įrankiai. Jeigu dirbate su brigada, dalis darbų gali būti patikėta jiems, tačiau daug darbų patys galite atlikti, siekiant sutaupyti laiko ir pinigų. Reikės akumuliatorinės įrankių komplektacijos: suktuvo, gręžtuvų, diskinio pjūklų ir aukšto slėgio plovikų. Didesnius ir rečiau naudojamus įrankius dažnai patartina nuomoti. Medienos ruošiniai, grindų dangos bei kitų medžiagų pristatymas į statybvietę gali pareikalauti papildomų transporto priemonių ar priekabų.
Patikimo hidroizoliacijos ir izoliacijos sprendimai
Hydroizoliacijai naudojamos juostinės arba tepiamosios dangos. Juostinės hidroizoliacijos privalumas - galima iškart montuoti karkasą, trūkumas - gali judėti užpildžius. Tepama hidroizoliacija turi būti skiedžiama tirpikliu ir dengiamas storesnis sluoksnis, nors džiūvimas užtrunka ilgiau. Vėliau bus sandarinama garo izoliacijos mastika, todėl svarbu, kad mastikos sukibimas su kitomis medžiagomis būtų geras. Džiovinti ir impregnuoti impregnuotosios plėvelės gali užtikrinti ilgalaikę sandarumą.
Klojinių montavimas: žingsniai ir laikymo sauga
Klojinių montavimas ir įrengimas turi atitikti projekto specifikacijas. Klojinių surinkimo procesas apima tinkamą lentų arba skydų išdėstymą, jų tvirtinimą ir horizontalių bei vertikalių strypų užtikrinimą. Svarbu naudoti lynus ir kablius, kad klojinių padėtis būtų tiksliai nustatyta ir išvengta sugriebimų. Teleskopinių klojininių sistemų naudojimo metu būtina laikytis saugaus darbo reglamento: laikyti klojiniai surinktus į vieną plokštumą, laikiklius ir kopėčias laikyti uždaroje patalpoje, nuolat plauti klojininius detalės po jų panaudojimo, naudoti tik gamykloje pagamintus ir nekentėjusius klojinio elementus. Sugadinti klojiniai kelia riziką darbuotojams, todėl jų negalima naudoti. Klojinių dažnai naudojama kaip laikinas išoriojimas, o tinkamai sumontuota sistema užtikrina atramų stabilumą ir apsaugo statinį nuo deformacijų.
Karkasinio namo pamatas ir rostverkas
Keliama įprasta nuomonė, kad karkasiniai namai nereikalauja gilių pamatų. Juostiniai arba poliniai pamatai dažnai įrengiami su rostverku iš tuščiavidurių betoninių blokelių, kuriuos vėliau užpildo betonu. Rostverko įrengimas apima grunto lyginimą, termoizoliaciją ir armavimą. Pamatiniai blokeliai gali būti 20, 25 ar 30 cm pločio, ilgis 50 cm, aukštis 25 cm. Pamatų hidroizoliacijai derinamos juostos arba tepalai, užkloja hidroizoliaciją nuo drėgmės. Tarpai tarp plytų ar blokelių užpildomi, užpylus betono.
Namų pirties karkaso montavimo seka
Karkaso montavimo eiga paprastai prasideda rostverko sumontavimu aplink visą perimetrą. Vėliau montuojamos užpakalinės sienos, iš jų - frontono konstrukcija, kuri leidžia patogiai uždėti kraiginę lentą, ant kurios laikosi gegnės. Sienų mazgai ir įstrižainės yra būtinos stogo svoriui perduoti ir sandarumo palaikymui. Po to įterpiama grindų sija, murlotas ir kiti pagrindiniai elementai. Toliau grindų sijos montuojamos ant murloto, o sienų sąramos viršutinės vietos sutvirtinamos įstrižais tašais. Visa konstrukcija turi būti išlyginta, o laikinos įstrižainės užtvirtintos, siekiant stabilumo.
Grindų darbai ir grindinės lentos
Prie grindų įrengimo būtina atlikti skaidrią planavimo fazę. Grindinės lentos turi būti aklimatizuotos bent 4-6 dienas toje pačioje patalpoje, kur bus montuojamos, nepraplėštoje originalioje pakuotėje. Svarbu palaikyti įprastas patalpos sąlygas: šildymas turi būti įjungtas aklimatizacijos laikotarpiu ir kambario temperatūra turi būti palaikoma tokia pati kaip ir montavimo metu. Mediena - gyvas produktas, todėl jos drėgmė, temperatūra ir šilumos apkrovos keičia matmenis. Tarpai tarp lentų turi būti sudaryti atsižvelgiant į lentos storį ir patalpos plotą, o tarpai turi būti nuo 8 iki 15 mm priklausomai nuo situacijos. Lentos montuojamos iš ilgiausios sienos per eilę į srautus, su 30 cm atsikalbinimu tarp pradžios ir pradžios.
Grindų dengimo metu būtina: naudoti klijus, paruošti pagrindą (gruntas, lyginimas) ir laikytis temperatūros reikalavimų. Parketines lentas būtina klijuoti, neatliekant prisukimų, kad išvengtumėte girgždinimo laikui bėgant. Pagrindas turi būti sausas ir apsaugotas nuo drėgmės, o cemento drėgnumas nereikš turėti daugiau nei 2,8% CM. Prieš klojimą padidinti temperatūrą iki 18-21°C ir laikyti stabiliai keletą dienų, kol parketinės lentos prisitaikys. Parketinė lentos gali būti klijuojama ant betono, OSB, faneros ar kamštis-gumos paklotų. Šildomų grindų atveju laikykite vienodą temperatūrą visame plote. Parketui skiriamas atsparumas drėgmei, tinkamas valymas ir priežiūra; naudokite dulkių siurbli, sausus šluostes, venkite vandens valymo priemonių su pH virš 8. Taip pat svarbu atsižvelgti į medienos stabilumą: kompensaciniai tarpai turi būti matuojami ir pritaikomi pagal lentų plotį ir ilgio. Parketinė lenta pjaunama taip, kad ji įstatytų į vietą su minimaliais 10 mm tarpu prie sienos. Ant dangos tiksliai sutvirtinamos antra eilė su atsitraukimu nuo ankstesnės eilės. Lentos klijuojamos prie pagrindo, o parketinių lentų prisukimas prie pagrindo nėra rekomenduojamas. Jei naudojami klijai - atitinkamai parenkami pagal pagrindą ir lentų tipą, o OSB ar fanerai - gruntavimo procesas nereikalingas. Prieš klijuojant gruntas turi būti valomas dulkių siurbliu.
Saugos ir darbo aplinka
Svarbu laikytis saugos reikalavimų dirbant su klojiniais ir įrankiais. Teleskopiniai klojiniai turi būti naudojami tik su gamykloje pagamintais elementais; sugadintas klojinys kelia riziką. Darbo aikštelėje būtina apsaugoti likusią teritoriją nuo pašalinių asmenų.
Ideali praktika terasos pritaikymui karkasinėje statyboje
Jei planuojate terasą, svarbu užtikrinti tinkamą pagrindą: nuolydžiai nuo 2 iki 5% ir tinkama ventiliacija po terasinių lentų. Lagės turi būti 45-70 mm aukščio, užtikrinant oro cirkuliaciją ir drėgmės išgaravimą. Terasos dangos gali būti montuojamos su matomomis arba nematomomis tvirtinimo detalėmis. Tarpai tarp lentų turi būti tarp 8-15 mm, priklausomai nuo lentos pločio ir išilginių jungčių vietų. Jei terasos lentos prieina prie sienų, palikite tinkamą tarpus, kad mediena galėtų judėti. Tvirtinimo detalės turi būti ilgesnės nei lentos storis (pvz., 28 mm lenta - naudokite 56 mm ilgio varžtus). Maumedžio terasai rinkitės nerūdijančio plieno varžtus, impregnituotos pušies terasai - antikorozinę apsaugą. Rengiant terasą svarbu laikytis visų saugaus darbo reikalavimų, įskaitant tarpus ir oro sąlygas.
Kaip apsaugoti medinę grindų ir terasos konstrukciją
Mediena reaguoja į drėgmės pokyčius - todėl būtina reguliuoti oro drėgmę patalpose, kur laikomos ir montuojamos grindys bei terasos lentos. Parketinių lentų išvengti mišrios drėgmės įtakos padės laikyti patalpų drėgnumą 40-65% ir temperatūrą 18-24°C. Rekomenduojama reguliarus valymas dulkių siurbliu ir švelniu valikliu (pH 7-8). Jokie koncentruoti valikliai netinka parketui. Lentos turi būti laikomos originalioje pakuotėje toje pačioje patalpoje, kurioje bus klijuojamos arba montuojamos, neatidaryta pakuotė išlieka stabiliausia geometrija. Parketlentes draudžiama laikyti per ilgai atskirai nuo montavimo. Parketas klijuojamas ant sklandžiai paruošto pagrindo ir laikomasi gamintojo instrukcijų dėl lygumo - 2 m atkarpoje leistinas nuokrypis 3 mm. Jei pagrindas nelygus, naudokite lyginamuosius mišinius, OSB arba fanerą. Darius plyšiai tarp plokštelių arba tarpai tarp grindų ir sienų turi būti užpildomi plėtimosi plėšelėmis ar pleištais.