Mūsų poreikiai keičiasi greičiau, nei kartais patys galime įsivaizduoti, ir, nors atrodytų keista, lauko židinių dizainas prisitaiko prie jų lanksčiai kaip niekas kitas. Danguolė KIŠKIENĖStatybas apgalvokite iš ankstoRodos, dar ne taip seniai buvo populiarūs masyvūs lauko židiniai su arkomis ir nišomis - tokie atrodė gražiausi ir patogiausi. Bet šiuolaikinėje architektūroje įsivyravus tiesioms linijoms, židiniai tapo lakoniškesnio dizaino. Kaip pažymi bendrovės „Židinių meistrai“ savininkas Rimas Jatkauskas, židinį iš akmenų šiandien jau labai sudėtinga priderinti prie eksterjero - nors sodyboje toks gal ir tiktų, šalia modernaus namo jis atrodys lyg svetimkūnis. O ir dizaineriai pataria lauko židinio apdailai naudoti panašias medžiagas kaip ir namo statybai bei eksterjero apdailai. Mėgstamos ir belgiškos, olandiškos sendintos plytos - jos primena seną, laiko paženklintą mūrą ir gražiai dera su lauko žaluma.
Dar viena lauko židinius ištikusi metamorfozė - iš sklypo pakraščio jie vis dažniau „atsikrausto“ į terasas, kur mes patys praleidžiame daugiau laiko. „Statantis naują namą patarčiau iš anksto pagalvoti apie židinį terasoje ir numatyti jam vietą. Reikėtų pasitarti su specialistais dėl galimybės suprojektuoti dvipusį kaminą: viena anga būtų skirta vidaus židiniui ar kietojo kuro katilui, kita - terasoje įrengtam lauko židiniui. Tai būtų labai logiškas sprendimas: poilsio vieta po stogu yra praktiška, statybos sąnaudos mažesnės ir erdvės židinys užims mažiau, nes bus priglaustas prie sienos. Jei lauko židinio pakura - trapecijos formos, palinkusios sienelės karštį nukreipia žemyn, tad sėdėti priešais tokį židinį bus šilta ir malonu net nevasarišku oru. Ypač jei terasa ne tik su stogu, bet ir su užstumiamomis durimis“, - pataria R. Jatkauskas. Surūdijusio metalo estetikaKalbant apie dizainą, architektė Jurgita Ambraškaitė pažymi, kad lauko židiniai dabar tapo lengvesni, mažesni, įdomesnio ir labai įvairaus dizaino, dažnai su kojytėmis. Židinių formos grakštesnės, kuklesnės, o medžiagos įvairesnės, ne tik klasikinės šamotinės plytos, molis ar akmuo. „Gamintojai siūlo vis labiau populiarjančius židinius iš metalo. Nors ugnimi ir lietumi išbandomas plienas rūdija, estetinės išvaizdos tai negadina ir eksploatavimui nekenkia. Ant bet kokio blizgaus, nupoliruoto paviršiaus matytųsi kiekviena dėmelė, židiniui reikėtų labai daug priežiūros. O juk šalia ugnies visi norime atsipalaiduoti, niekas lauko židinių nepurškia chemikalais ir negrando iki tobulo spindesio - deginti daiktai yra natūraliai švarūs“, - įsitikinusi J. Ambraškaitė. Kad rūdžių patina atrodo estetiškai ir jaukiai, įrodo ir tai, jog toks rūdintas metalas gaminamas specialiai, o sendinimo efektas naudojamas šiuolaikiško dizaino židiniams. Iš specialios rūšies plieno lydinio gaminami daiktai lauke neilgai trukus pasidengia plonu rūdžių sluoksniu, šis sudaro plėvelę, bet į metalą gilyn nesiskverbia ir netgi saugo jį nuo orų poveikio, tad metalas yra ilgaamžis, o jo rusva spalva - šilta, natūrali. Kuo patogus mobilus ugniakuras?Pasak J. Ambraškaitės, mūsų gyvenime vis labiau ryškėja tendencija nieko neplanuoti šimtui metų į priekį, derintis prie besikeičiančių aplinkybių ir turėti galimybę net ir lauko židinuką nusivežti pas draugus į sodybą ar į poilsiavietę prie ežero. Todėl nieko keista, kad atsirado tokia įvairovė lengvesnės konstrukcijos metalinių mobiliųjų lauko ugniakurų, kurie ir kainuoti gali vos kelias dešimtis eurų, ir nesunkiai pernešami į kitą vietą, ir uždėjus groteles juose galima pasigaminti paprastų patiekalų. Mobilieji lauko ugniakurai gali būti dekoratyvūs, originalaus dizaino, bet plono metalo, todėl skirti ne tiek dažnam naudojimui, kiek kiemo puošybai. Gaminami jie ir iš tvirtesnio plieno, yra sunkesni, galbūt ne tokie elegantiški, bet gerokai ilgaamžiškesni. Ugniakurų dydis taip pat skiriasi: jį renkantis svarbu įvertinti poilsio zonos plotą ir visą sklypą. Vis dėlto mobilumo galimybę reikėtų vertinti atsargiai: norint sėdėti prie tokio ugniakuro reikia erdvės, patogių poilsio baldų, tinkamos dangos, vietos malkoms ir jaukios žalumos - tik tada gyvenimas lauke suksis aplink židinį. Poreikiai keičiasi J. Ambraškaitė įsitikinusi, kad šiandien lauko židinys skirtas susiburti prie jo pailsėti, o galimybė gaminti jame maistą toli gražu nėra svarbiausia. „Anksčiau kiekvieno šeimininko svajonė buvo lauke turėti galingą židinį, o šiandien daug kas kardinaliai pasikeitė. Kodėl? Todėl, kad visi skubame, daugelis mūsų neturi laiko deginti malkų ir laukti kepsniams. Tradicinis židinys praranda prasmę, nebent sodyboje, dideliame sklype, kur gali rinktis visa giminė, racionalu įrengti lauko židinį su krosnimi, pridengtą nuo vėjo, su vandentiekiu, uždaru bei atviru ugniakuriu, kuriuose galima gaminti maistą“, - aiškina architektė. Kaip teigia, dabar miesto žmogus gyvena kitaip, vyrauja tendencija minimizuoti laiko sąnaudas, todėl vis dažniau renkamės mini kepsnines - nedideles, lengvas, su plieno dubeniu ir ant kojyčių, nekenkiančias grindų dangai ir tinkamas kūrenti mažoje terasoje ar net balkone. Patiekalams pačirškinti naudojamos anglys, o dangtį uždengus ir užliejęs lietus nebaisus, ir procesas gana saugus. O jei erdvi terasa, maisto gamybai dažnai naudojama dujinė kepsninė su integruotu dujų balionu: ji patogi, turi ratukus, žiemą galima įvežti į patalpą, dangtis. Modernios ir lengvos, jos dabar labai populiarios: maistas ir dūmu kvepia, ir garinti jį galima. Viskas paprasta, funkcionalu, jei norima valgį gaminti lauke. Nors lyg ir esame tradicinių vertybių šalininkai ir degančio medžio, dūmų kvapas vis tiek vilioja, tačiau pradėjus galvoti, kaip laikyti ir prižiūrėti anglimis kūrenamą kepsninę, tampa aišku, kad lengviau pasirinkti dažnesnę kepsninę su mažesniu kasmetiniu įsipareigojimu. Pagrindiniai praktiniai aspektaiTechnologinės galimybės - beveik beribės: šiuolaikinis lauko židinys gali būti su integruotu šviesos diodų apšvietimu, fontanu, valdomas nuotoliniu būdu, bet svarbu ir paprastumas. Išskirtiniais atvejais galima rinktis savadarbį ugniakurą - dažnas interneto šaltinis patars, kaip jį įsirengti ir dekoruoti. Daugeliui didžiausias skanumynas - laužo žarijose keptos bulvės, o laužavietė gali būti įrengta tvarkingai: dubuo, trinkelės ar akmenys, laistymo sistema ar kitos priemonės užgesinti ugnį, galimybė uždengti metaliniu dangčiu. Daugiau įdomių temų rasite žurnale „Savaitė“.
Medžiagos ir pagrindai
Betono mišinys yra viena iš pagrindinių statybinių medžiagų - jo kokybė užtikrina tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Tuo pačiu svarbu žinoti proporcijas: įprastinė sudėtis - 1 cemento, 2 smėlio ir 3 žvyro dalys. Galima rinktis sausų mišinių rinkinius, kurie paruošti naudoti, o skiedinys be žvyro tinka mūro darbams. Mūro skiediniai turi būti pasirinkti atsparūs šalčiui ir ilgaamžiui. Nukreipiant dėmesį į lauko židinių pagrindą, būtina naudoti atskirą monolitinę gelžbetoninę plokštę su tinkamu įrengimu ir deformacijų siūlėmis.
Į ką atsižvelgti renkantsi medžiagas
- Šamotinės plytos - aukšta temperatūra iki 1200-1400°C, skiestos šamotiniu mūro skiediniu, užtikrina ilgaamžiškumą.
- Klinkerio plytos - mažas vandens įgėrimas, atsparumas šalčiui F100 ar geriau.
- Natūralus akmuo (granitas, bazaltas) - puikūs pasirinkimai, tačiau svarbu impregnuoti ir atsižvelgti į porėtumą.
- Betono blokeliai - naudoti tik specialūs lauko blokeliai su žemu vandens įgeriamumu; vengti silikatinių ar putų blokelių.
Ugniavietės konstrukcija
Ugniavietė turi būti dvigubų sienų su izoliacija nuo karščio, ertmė užpildoma mineraline vata. Viduje - šamotinės plytos. Tarp vidinių šamotinių ir išorinių plytų paliekamas oro tarpas. Dugnas išklojamas šamotinėmis plytomis su 6-8 cm sluoksniu, kad užtikrintų oro cirkuliavimą. Kampinė konstrukcija turi būti su kaminu, o vidinė dalis šamotine ar keramika, priklausomai nuo projekto. Viršutinė dalis turi būti platinama ar įprasta skliautu, su galimybe judėti sezoninei plėtrai. Kamino aukštis rekomenduojamas 4-5 metrai nuo ugniavietės dugno.
Grilio zona: metalas ir mūras
Grilio zona leidžia naudoti metalinius elementus - grotelės, dėklai, dūmų nukreipėjai. Metalas plečiasi, todėl būtina tarpų užpildymas ar palikimas tarpelio. Dažnai pasirenkamas granito ar kvarcito darbinis paviršius, sumontuotas ant elastingo klijų sluoksnio. Nerūdijančio plieno grotelės ir dūmtraukio dalys užtikrina ilgaamžiškumą. Joje būtina įrengti stogą ar apsaugą nuo lietaus, kad pelenai nepatektų į aplinką. Viršutiniai paviršiai turi būti hidroizoluoti, o plokštės - su siūlėmis užpildytomis elastingu glaistu.
Derinimas su aplinka ir vieta
- Geriausia vieta - užuovėja, rytinė orientacija, vengti vėjo iš vakarų.
- Jei statoma pavėsinėje - galima įrengti stogelį, uždengiant ugnį nuo oro.
- Sienos mūro apdaila: natūralus akmuo, plytos su šalčio atsparumu, klinkeris ar granitas. Prie šaržų galima įrengti marmurinius stalviršius.
- Jei židinys bus lauke - įmanoma integruoti vandens tiekimą, plautuvę ar barą terasoje.
Statybos eiga nuo brėžio iki pirmojo ugnies
- Projektavimas ir medžiagų sąrašas su matmenimis; įvertinti svorį.
- Pagrindo paruošimas - duobė, smėlio-žvyro pagalvė, klojinys, armatūra ir betonas; plokštė turi išklisti 28 dienas.
- Išorinės sienos mūrijimas kampais, palaipsniui iki 3-4 eilės per dieną.
- Ugniavietės mūrijimas su išoriniomis sienomis; užtikrinti oro tarpą tarp vidinių šamotinių plytų ir išorinių sienų.
- Horizontalių paviršių įrengimas: hidroizoliacija, nuolydžiai, klijavimas elastingais klijais, siūlių užpildymas glaistais.
- Metalinių elementų montavimas: grotelės, dūmų nukreiptuvai, durelės su tarpeliais.
- Pirmasis kūrenimas: trumpas, kelios skiedros; šamotinis sluoksnis prisitaiko prie temperatūros.
- Impregnacija ir galutinė apdaila: poringiems paviršiams užklijavimas hidroizoliaciniu sluoksniu, impregnavimas kas 3-5 metus.
Priežiūra ir ilgaamžiškumas
Teisingai pastatytas lauko židinys nereikalauja daug priežiūros. Tačiau reikia nuolatos tikrinti mūro siūles, remontuoti įtrūkimus hermetiku, valyti suodus po sezono. Impregnavimas kartojamas kas 3-5 metus. Nerūdijantis plienas reikalauja lengvo plovimo, o šamotinis paviršius - periodiškai tikrinti dėl plyšių. Svarbu nuolatinė įranga ir daugelio metų patirtis - net ir mažiausios klaidos gali lemti pavėluotą žalą.
Papildomi patarimai ir įdomūs sprendimai
- Laiko pasirinkimas: vasaros mėnesiai idealūs mūryti akmenims, kad skiedinys džiūtų greičiau ir tolygiai.
- Prieigos tiek malkoms, tiek vandeniui - planuokite vietas aplink židinį.
- Dekoro idėjos: židinys gali būti tiek pagrindinis, tiek papildomas šilumos ir jaukumo šaltinis terasoje ar pavėsinėje.