Įvairių medžių mediena pagal savo savybes yra priskiriama arba kietajai, arba minkštajai medienai. Nemanykite, kad “kietoji mediena” yra tiesiog kietesnė, negu minkštoji - viskas yra kiek sudėtingiau. Pavyzdžiui, vienos kietosios medienos šeimos medžių porūšis gali būti minkštesnis, negu kokia nors kita “minkštosios medienos” rūšis bei atvirkščiai. Visgi galime teigti, jog kietieji medžiai - dažniausiai lapuočiai, o minkštieji - dažniausiai visžaliai spygliuočiai.
Kietoji mediena - iš jos gaminami aukštos kokybės baldai, grindys bei kitos detalės, kur yra svarbu patvarumas bei ilgaamžiškumas. Kietosios ir minkštosios medienos atstovai skiriasi ne tik išorine išvaizda - lapais, spygliais ir panašiai. Lapuočiai turi poras, kurios naudojamos vandens cirkuliacijai. Spygliuočių medieną yra paprasčiau ir lengviau apdirbti, todėl jos gaminiai sudaro didžiąją dalį visos pasaulyje naudojamos medienos.
Kaip paminėta lentelėje, iš spygliuočių gaminamos durys, langai, lauko paviršiai, rąstiniai pastatai. Lapuočių mediena yra brangesnė, dažniausiai ir sunkiau apdirbama, tad prireikia ir specialių įrankių. Skiriasi ir medienos tankis. Jis, žinoma, priklauso nuo medienos išdžiuvimo - tarkime šviežiai nukirstos eglės kubinis metras svers daugiau nei gerai išdžiūvusio ąžuolo.
Keleto populiariausių rūšių tankis (kai mediena pilnai išdžiūvusi): eglė 450 kg/m3, pušis 520 kg/m3, juodalksnis 540 kg/m3, klevas 690 kg/m3, beržas 650 kg/m3, vyšnia 660 kg/m3, maumedis 590 kg/m3, ažuolas ir uosis ~ 750 kg/m3. Taip pat nuo medienos tankio priklauso ir jos kaitrumas. Gerai išdžiūvusios bet kurios rūšies medienos kaitrumas yra praktiškai vienodas ir siekia apie 4500 kcal/kg, tačiau masyvesnės medienos tūrio vienetas išskiria daugiau šilumos.
Lietuvos lapuočių miškai 40,8 % bendro miškų ploto. Beržas (B). Lietuvoje labiausiai paplite lapuočių medžiai. Karpotasis beržas: Beržynai užima 21,1 proc. visų Lietuvos miškų. Beržas nereiklus dirvožemiui, šviesamėgis. Mediena palikta miške greitai pūna. Beržas užauga 30 m aukščio.
Juodalksnis (J). Lietuvoje užima 6,7 proc. visų miškų. Medis iki 30 m aukščio. Plačiai rutuliška laja, tanki, medyne augančių, tiesus, gerai nusivaliusiomis šakomis. Mėgsta šlapius su pratekančiu vandeniu dirvožemius.
Baltalksnis (Bt). Užima 6,4 proc. visų miškų. Mėgsta derlingus dirvožemius. Reiklus šviesai, auga labai sparčiai.
Drebulė (D). Užima 3,3 proc. visų miškų. Dvinamis, 30-35 m aukščio medis. Laja reta, netaisyklinga. Žievė iš pradžių lygi, šviesiai pilka arba pilkai žalia. Lapai paprasti, odiški, apvalūs arba kiaušiniški.
Uosis (Uo). Uosinai užima 2,5 proc. visų miškų. Medis iki 35-40 m aukščio. Liemuo tiesus, miške augančių uosių nelabai nulaibėjęs, atviroje vietoje šakotas, stambiomis šakomis. Pati reikliausia dirvoželiui Lietuvoje augančių medžių rūšis.
Ąžuolas (Ą). Lietuvoje 2,0 proc. visų miškų. Medis iki 40 m aukščio. Laja plati, tanki, stambios šakos. Mėgsta apydrėgnius humusingus priesmėlius ar priemolius. Mediena patvari, gražios tekstūros. Dabar pastebimas ąžuolynų džiūvimas.
Medienos kietumas priklauso nuo kelių faktorių. Visų pirma, žinoma, nuo tankio. Kuo tankesnė mediena, tuo ji bus tvirtesnė. Įprastai lėčiau augantys medžiai yra kietesni. Taip pat svarbios ir aplinkos sąlygos. Kietesni medžiai įprastai auga karštuose pasaulio kraštuose.
Kuri mediena yra patys kietiausi? Australijoje augantis kazuarinių šeimos Allocasuarina luehmannii. Tai - visžalis 10-20 metrų aukštį pasiekiantis spygliuotis. Šie medžiai retai išgyvena ilgą laiką, o dabar jie dar ir nyksta dėl žemdirbystės bei kirtimo. Allocasuarina luehmannii mediena yra kiečiausia pasaulyje. Janka (nuo australo Gabrielio Jankos) testai rodo, kad šio kazuarinio kietumas siekia 22,5 tūkstančius niutonų. Palyginimui, baltojo ąžuolo kietumas siekia tik 6 tūkstančius niutonų, o raudonojo klevo - 4,2 tūkst. Allocasuarina luehmannii mediena yra labai brangi, tačiau ją retai sutiksite, nes jos apdorojimas greitai bukina įrankius, o išvaizda nėra tokia jau ypatinga.
Tačiau ar ši mediena yra kietesnė už metalą? Tikrai taip. Aliuminis iš tiesų yra gan minkštas. Nors Jankos skalė naudojama tik medienos kietumui matuoti, joje aliuminis gautų apie 15 tūkstančių niutonų. Tiesa, viskas priklauso nuo lydinio. Lignum vitae, kitas labai kieta mediena pasižymintis medis, gali pasigirti 20 tūkstančių niutonų kietumu, kuris net nemoksliniuose testuose lenkia ir žalvarį, ir aliuminį. Ir, žinoma, jokia mediena neprilygsta plienui.
Nors kartais įvairūs medžiai vadinami kirvių laužytojais, jie iš tiesų nėra tokie kieti, kaip stipriausi metalai. Kai einu per miestą pamatau medį ir tai tik medis. Einu toliau ir pamatau kitą medį ir tai tik antras medis. Aš norėčiau pažinti medį iš žievės, lapų, žiedų.
Lietuvos ąžuolai, beržai ir kiti lapuočiai bei jų savybės
Ąžuolas Lietuvoje auga dvi ąžuolų rūšys: Bekotis ąžuolas ir Paprastasis ąžuolas. Bekotis ąžuolas Lietuvoje yra gan retas. Nors skirtingos rūšys turi skirtumų, bet jūs nebūdamas specialistas, net dviem medžiams augant šalia greičiausiai jų nepažintumėte ir net nepagalvotumėte, kad tai dvi skirtingos rūšys. Vis dėlto jeigu žinoti vieną skirtumą, tai bekoto ąžuolo giliukai neturi kotų.
Ąžuolai yra plačiai paplitę Europoje, Mažojoje Azijoje ir Kaukaze. Jie mėgsta drėgną dirvą (juodžemį), gali būti randami pelkių pakraščiuose. Standartiškai ąžuolas užauga iki 35 metrų, bet pasitaiko ir aukštesnių. Kuo senesnis ąžuolas, tuo storesnis jo kamienas. Paprastai sutinkami kamienai iki 4,5 metro. Ąžuolas į aukštį auga iki 200 metų, į storį - visą amžių. Iki 40 metų, ąžuolai auga labai lėtai, vėliau augimas šiek tiek pagreitėja. Paprastai ąžuolai gyvena iki 1000 metų. Ąžuolo šaknys įsiskverbia net iki 10 metrų, todėl gali pakęsti sausras. Tai tvirčiausias Lietuvos medis. Dabar iš ąžuolo medienos daromi baldai, parketas, anksčiau - lavai.
Žievė nuoviras naudojamas skalavimams, esant burnos ertmės, gerklės ir stemplės uždegimams. Didesnis nuoviro kiekis, patekęs į skrandį, sukelia vėmimą. Ąžuolą galima rasti daugelio Europos šalių kultūrose ir mitologijose. Baltų mitologijoje ąžuolas siejamas su Perkūnu.
Lapai: Ąžuolo lapai yra žalios spalvos, ovalo formos (pailgi) su ~6 skiautėmis gali užaugti iki 15 cm į ilgį ir 8 cm į plotį. Rudenį lapai pagelsta ar paruduoja, bet nuo kai kurių ąžuolų nenukrenta ir išsilaiko iki pavasario. Žiedai: Ąžuolai paprastai žydi gegužės mėnesį. Žiedai kabo nukarę žemyn tarsi atsegta apyrankė ar karoliai. Gilės: Ąžuolo vaisus - gilės. Paprastai pailgas, gali šiek tiek priminti kiaušinį. Prinoksta rugsėjo, spalio mėnesiais. Iš gilų gaminami miltai ir kavai, bei duonai. Seniausias ąžuolas Lietuvoje - Stelmužės ąžuolas.
Beržas Baltuoju beržu Lietuvoje auga dvi rūšys: karpotasis beržas ir plaukuotasis beržas. Karpotasis beržas šakos nulinksta žemyn, plaukuotasis auga į viršų. Beržynai sudaro apie 20% visų medelynų ploto. Beržai mėgsta priesmėlio ar priemolio dirvožemius. Beržai dažnai užauga iki 25 metrų, kamieno skersmuo iki 50 cm. Beržai gyvena iki apie 150 metų. Mediena naudojama baldams, popieriui ir faneroms, o sula (šaltosios sezono pavasarį) yra svarbus tradicinis gėrimas.
Lapai: Beržo lapai trikampio formos dantys kraštais, užauga iki 7 cm ilgio ir 6 cm pločio. Rudenį lapai pagelsta. Žiedai: Beržai žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Vaisiai - riešutėliai liepos mėnesiais. Aukščiausias beržas Lietuvoje auga Prienų rajone (apie 35 m). Storiausias beržas pasaulyje randamas Jungtinėje Karalystėje (5,2 m apimtis).
Gluosnys ir kiti gluosnių šeimos medžiai Baltasis gluosnis - didžiausias gluosnių šeimos medis Lietuvoje. Paplitęs Europoje, Kaukaze, Azijoje. Mėgsta šviesias, drėgnas vietas, auga priesmėlio ir priemolio dirvožemyje. Paprastai užauga apie 20-25 m aukščio, kamieno skersmuo iki 1 m. Gyvenimo trukmė iki 100 metų. Lapai pailgi, ilgis iki 18 cm, plotis iki 8 cm. Žiedai vienalyčiai, žirginių formos. Vaisiai - dėžutė su sėklomis plaukeliais.
Praktiniai patarimai baldų savybių ir priežiūros sampratai
- Medienos priešas nr.1 yra drėgmė. Palaikykite vidutinę temperatūrą, venkite staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių. Jei įmanoma, laikykite toliau nuo šilumos šaltinių.
- Jei reikia valyti dulkes, venkite plunksninių šluostiklių; rinkitės drobinę arba flanelinę šluostę.
- Atsargiai naudokite vandenį - drėgną paviršių papildomai nuvalykite sausu skudurėliu. Antikvariniams baldams kartais rekomenduojama naudoti distiliuotą vandenį.
- Valant paviršius su apdaila, svarbu žinoti, kad šiuo atveju valotės ne medieną, o apdailos sluoksnį. Pasirinkite valymo priemones pagal apdailos tipą.
- Priemonės su aliejiniu silikonu dengia paviršių plonesne plėvele.
Jei planuojate statyti namus, sodo namelį ar ūkinės paskirties pastatą iš medienos, turbūt susimąstėte, kokia mediena tinka. Ąžuolas yra tvirta, patikima ir ilgaamžė medžiaga, puikiai tinkama konstrukcijoms, sienoms ir grindims. Ši mediena labai atspari drėgmei. Kedras - ilga, tiesi ir grūdėta, todėl tinkama lauko struktūroms, taip pat dažnas pasirinkimas pirties ir interjero elementams dėl eterinių aliejų. Uosis pasižymi atsparumu drėgmei, gražia tekstūra, yra tvirtas, atsparus biologiniam poveikiui. Pušies mediena populiari dėl stiprumo, lankstumo ir patvarumo; eglės - geras visapusiškai naudojamas pasirinkimas; maumedis - patvariausias iš spygliuočių, atsparus irimui bei drėgmei.
Kaip matote, skirtingiems poreikiams bei teritorijos sąlygoms naudojama atitinkamų savybių mediena. Atsižvelgę į aplinką, poreikius ir savo biudžetą, galėsite priimti tinkamiausią sprendimą.