Kai kalbama apie namo apšiltinimą, paprastai pirmiausia galvojama apie pastato konstrukcijų šiluminę varžą. Varža nesunkiai padidinama didinant šiltinimo medžiagų storį. Tačiau dar svarbiau tinkamas namo užsandarinimas - net 80 proc. šilumos nuostolių patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose. Taigi, šiltinimo efektyvumą pirmiausia lemia pastato sandarumas ir tik paskui - atitvarų šiluminė varža.
Todėl jei neketinate kelti savo kvalifikacijos apšiltinimo srityje, apšiltinti būsto patys ar stebėti kiekvieną darbininko žingsnį - apšiltinimo darbams atlikti rinkitės kokybiškas apšiltinimo medžiagas ir itin patyrusius specialistus. Jeigu statytojui pigiau apšiltinti stogą negu sienas, jis gali padidinti stogo apšiltinimo storį ir sumažinti sienos apšiltinimo storį.
Kaip parinkti optimalią stogo šiluminę varžą?
Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminiai reikalavimai nustatyti STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Reglamentas normuoja viso pastato šilumos nuostolius pagal paskirtį ir dydį, įskaitant stogo, sienų, grindų, langų ir durų šilumos perdavimo koeficientus (U). Atitvaros šiluminė varža R = 1/U. Paskaičiuojami savitieji šilumos nuostoliai, o projektavimo metu siekiama, kad šie nuostoliai neviršytų Htn. Taigi stogo šiluminė varža turi būti drąsiai derinama su kitų atitvarų savybėmis, o kartais galima koreguoti stogo ir sienų apšiltinimo lygius taip, kad laikytis būtų paprasčiau.
Apšiltinimo lygis labai priklauso nuo stogo tipo. Jei apšiltinama pastogės perdanga su pigiosiomis biriosiomis medžiagomis, rekomenduojama storesnis sluoksnis ir šilumos perdavimo koeficientas 0,15-0,18 W/m2K (tai 5,5-6,5 m2K/W šiluminė varža). Jei apšiltinamas šlaitinis stogas, rekomenduojami 0,18-0,23 W/m2K (4,5-5,5 m2K/W varža). Plokščiųjų stogų šilumos perdavimo koeficientai gali būti dar didesni dėl brangesnių medžiagų.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. statybos leidimai gyvenamųjų namų statybai išduodami tik projektams, kurių energinė naudingumo klasė yra ne žemesnė kaip A+. Taip pat A+ ir A++ reglamentuoja langų ir durų šiluminio laidumo rodiklį - turi būti ne didesnis nei 0,85 W/(m²K). Nuo 2021 metų visoje ES visų naujų pastatų energinio naudingumo reikalavimai dar labiau griežtėja, įskaitant staigaus energijos taupymo lygio kyšius ir reikalavimą naudoti atsinaujinančius šaltinius dalinai pasyvioms sistemoms (šilumos siurbliai, saulės energija ir kt.).
Pastatų energinio naudingumo klasifikacija
Besiruošiant statyti naują namą, svarbu ieškoti sprendimų, kad namas būtų energetiškai ir ekonomiškai efektyvus. Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Aukštesnė klasė - mažesnės šildymo sąnaudos; pastato energinio naudingumo sertifikavimas patvirtina klasę. Taip pat egzistuoja Pasyvieji namai („Passivhaus“), kurių energijos poreikis labai nedidelis. Nuo 2021 metų didžiausioji dalis naujų pastatų turi atitikti A++ energinio naudingumo reikalavimus.
Langų ir durų svarba energetiniam efektyvumui lemia tai, kad per nesandarius langus gali būti prarandama 35-40 proc. pastato šilumos. Langų šiluminio efektyvumo kriterijai - Uw koeficientas (ir Ug/UF atskirai stiklo paketui ir rėmui). Pasyvų namų langų paketai pasižymi dviejų kamerų arba trijų stiklų paketais su šilumos atspindinčia danga. Tokio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis nei 0,75 W/m2K, o langų lemputės - 0,85-0,90 Arba dar mažesnės. Po 2019 m. vasario mėn. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ langų bei durų šilumos perdavimo koeficientams.
B klasės namai 2026 metais: šiuo laikotarpiu B klasė oficialiai naujiems projektams neleidžiama, tačiau senesni projektai gali būti užbaigiami ar modernizuojami pagal ankstesnius reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai: sienų varža ne mažesnė kaip R = 4,16 W/m²K, stogo - R = 6,25 W/m²K, grindų - R = 3,25 W/m²K, langų/durų U ≤ 1,3 W/m²K, o n50 sandarumo rodiklis - iki 3,0 1/h. Sertifikatas galioja 10 metų, o naujiems projektams privaloma atlikti A/A+ klasės sprendinius.
Rąstinių namų šiluminė varža
Rąstiniam namui taikomi tie patys STR reikalavimai sienų šiluminei varžai kaip ir paprastam namui. Jei rąstinio namo siena sandari (be plyšių tarp rąstų) 20 cm storio siena turi varžą apie 1,87 m2K/W, tai neatitinka STR reikalavimų gyvenamajam namui ir papildomai reiktų šiltinti. Tačiau vasarnamiams ir namams iki 80 kv.m. ploto šie reikalavimai sienos varžai netaikomi.
A++ energinio naudingumo klasė: reikalavimai ir praktiniai aspektai
Nauji energetiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (su leidimu po 2021-01-01). Tai reiškia, kad daugiau nei 50 proc. energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Praktikoje tai reiškia iššūkius dėl langų, sienų, stogo, uostinių elementų ir šilumos siurblių integracijos. Kiekvienas namas yra unikalus, todėl sprendimai turi būti parenkami individualiai - atlikti skaičiavimai ir turėti aiškų planą.
Langų ir durų svarba energetiniam efektyvumui
Langai yra vienas iš pagrindinių energetinio efektyvumo komponentų. Per nesandarų langą gali išsileisti didžiausia dalis šilumos - 35-40 proc. Todėl svarbu rinktis langus su mažu Uw koeficientu (Nuo kelių iki 1,4 W/m2K priklausomai nuo tipo). Pasyvų namų langai dažnai naudoja tristiklį stiklo paketą, kuriame yra dujos (argon) ir Ug reikšmė apie 0,5 W/m2K. Tokie langai gali būti brangesni, bet ženkliai sumažina šilumos nuostolius. Langų rėmų ir stiklo paketų derinimas yra svarbus - kuo platesnis rėmas ir didesnis stiklo plotas, tuo šilumos varža didesnė, bet natūraliai mažėja šviesos pateikimas į patalpą.
Profiliai dažnai turi 5 ar daugiau kamerų ir storesnius rėmus; šiuolaikiniai ypač šilti langai dažnai siūlomi su 85 mm pločiu profiliu ir 6-8 kamerų konstrukcijomis. Rėmo šilumos laidumas Uf yra svarbus - geriausiomis sąlygomis Uf gali būti apie 1.0 W/m2K su moderniais užpilais (pvz., polistirolo). Taip pat reikia atkreipti dėmesį į įrengimo kokybę ir sandarumo tarpinės kokybę.
Stiklo paketų sprendimai: selektyviniai stiklai su nedideliu šilumos laidumu, stiklų storis paprastai 48 mm (18 mm tarpeliai) arba daugiau. Taip pat svarbu atsižvelgti į šviesos laidumo koeficientą (lm) - žmonėms svarbu suderinti šilumos taupymą su natūralia šviesa. Aukštesnės klasės stiklo paketai su selektyviniais stiklais gali būti brangūs, bet suteikia žymų energijos taupymą bei patogų mikroklimatą.
Apkaustai ir langų montavimas: langų sandarumą užtikrina kelios tarpinės ir tvirtinimo kokybė. Gera kokybė reiškia ilgalaikę eksploataciją, o prastos montavimo klaidos gali lemti vėlesnius šilumos nuostolius. Garantijos dažnai suteikiamos 5-15 metų, priklausomai nuo gamintojo ir montavimo kokybės.
Praktyczne rekomendacijos statytojams ir pirkėjams
- Vertink ilgalaikę investiciją - aukštesnės klasės pastatas gali per 5-7 metus kompensuoti papildomas išlaidas mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
- Pasikvieskite energijos efektyvumo ekspertą projektavimo etape - jis padės suderinti izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sprendimus.
- Atlikite termovizinį tyrimą po pirmos žiemos - identifikuokite šilumos nuostolius ir ištaisykite klaidas.
- Rinkitės A arba A+ klasės langus ir duris - užtikrinsites efektyvesnį sandarumą ir mažesnes šildymo sąnaudas.
- Jeigu statytojui pigiau apšiltinti stogą negu sienas, vertinkite galimybę subalansuoti sprendimus taip, kad išliktų nuosekliai mažinami šilumos nuostoliai visame pastate.
Panele apie lauko duris ir vidaus užsandarinimą
Lauko durys yra svarbus eksterjero ir šilumos izoliacijos komponentas. Teigiama, kad rinktis reikia kokybiškas medžiagas, patikimą konstrukciją ir ilgaamžiškumą. Vidaus užpildas dažnai būna patvarus polistirolis, o įvairūs pločiai ir staktos leidžia prisitaikyti prie patalpų gyventojų poreikių. Rinkoje siūlomos lauko durys, laiptinės durys, šarvo durys su skirtingais dizainais, stiklo intarpais ir išskirtiniais sprendiniais.
Langų tipų pasirinkimo gairės
- Langų tipas: plastikiniai (PVC) langai dominuoja rinkoje; mediniai langai tinka tik atskirais atvejais - jei namas medinis ar norima natūralaus medžio išvaizda. Aliuminio profilių langai yra retesni, bet tausoji jų savybės gali būti naudingos kai kuriuose projektuose.
- Rėmo šilumos laidumas Uf: kuo mažesnis, tuo geriau. Puikus pasirinkimas - 3-6 kamerų profiliai su tinkamu storu (pvz., 70-85 mm pločio) ir geromis sandarinimo tarpelėmis. Aukštos kokybės rėmai su papildomomis tarpinėmis užtikrina gerą sandarumą.
- Stiklo paketai: dažnai rekomenduojami 3 stiklų paketai su 18 mm tarpeliais; 48 mm bendras storis laikomas optimaliu. Ug reikšmė apie 0,5 W/m2K siūlo puikias šilumos charakteristikas, tačiau reikia įvertinti šviesos laidumą (laidas šviesai).
- Apkaustai: kokybė ir reguliavimo galimybės - svarbu užtikrinti lango sandarumą ir patogų naudojimą.
- Montavimas: profesionalus montavimas užtikrina ilgaamžiškumą ir sumažina šilumos nuostolius.
Video ir infographic priminimai
Energinio Naudingumo Sertifikatas | Namo Pridavimas
Palyginimas tarp skirtingų sprendinių: ką rinktis 2026 metais
2026 metais B klasės statiniai praktiškai nebegalimi kuriant naujų projektų, tačiau sena statyba vis dar gali būti užbaigiama pagal ankstesnius reikalavimus. A++ klasė tampa standartine visame ES ir Lietuvoje - su akcentu į atsinaujinančius energijos šaltinius ir itin mažus energijos poreikius. Reikia įvertinti, kad langų, sienų, stogo šilumos varžos ir sandarumo rodikliai turi atitikti aukštesnius reikalavimus, įskaitant oro nuostolių kontrolę ir rekuperatorių efektyvumą.
Rąstiniam namui rekomenduojama įvertinti sandarumą ir papildomą šiluminę apsaugą; vasarnamiams ir mažiems namams iki 80 m2 tam tikri reikalavimai gali būti lengviau įgyvendinami, tačiau vis tiek būtina užtikrinti kokybišką sandarumą ir šilumines charakteristikas.