Ar žinojote, kad Laisvės alėjos gimtadienis - 1847 m. vasario 21-ąją? Tą dieną caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto vystymo planą, kuriame, be kitų miesto plėtros sprendimų, buvo numatyta ir platesnė už kitas, bulvaro tipo gatvė, sudaryta iš dviejų važiuojamųjų dalių, atskirtų pėsčiųjų taku. Iki 1851 m. buvo susodintos liepos, o 1860-aisiais gatvė baigta grįsti akmenimis. 1919 m. vasario 16 d. Pirmieji išdygę pastatai - mediniai, vieno aukšto gyvenamieji namai. Vėliau pradėti statyti ir mūriniai dviaukščiai, o paskutiniame XIX a. dešimtmetyje atsirado ir trijų aukštų pastatų.
Soboras (dabar - Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia) buvo pastatytas pačioje XIX a. pabaigoje - 1891 m. birželio 29 d. buvo pašventintas kertinis akmuo ir jau 1895 m. Šiuo metu būtent Soboras daugelio yra laikomas Laisvės alėjos pradžia, visgi Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto lektorė dr. Jolita Butkevičienė nelinkusi sutikti, kad būtent čia išties prasideda Laisvės alėja: „Soboras - urbanistinis stabdis. Laisvės alėja prasideda ties Žaliakalnio šlaitais ir tęsiasi iki Senamiesčio, taigi, šiuo atveju Soboras nukirto ryšį su Žaliakalniu. Carinės Rusijos laikotarpiu statytas ir propagandinių ženklų turintis Soboras užkerta visus kelius Laisvės alėjos perspektyvai, uždaro gatvę. Soboras - dar carinės Rusijos palikimas. O pati Laisvės alėja suklestėjo tarpukariu, Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine. Šiuo laikotarpiu į Kauną kėlėsi vis daugiau žmonių, miestas po truputį keitėsi, pradėti statyti art deco stiliaus pastatai.
Tarpsniai, palikimai ir architektūros peizažas
Trečiame XX a. dešimtmetyje vienas iš iki šiol išlikusių tarpukariu pristatytų antstatų - Laisvės alėjos 30 numeriu pažymėtas pastatas. Pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą XIX a. pabaigoje statytame name pirmas aukštas buvo skirtas prekybai, o antrajame įrengti butai ir suformuotos erdvės įstaigų veiklai. 1928 m. „Pirmieji du aukštai - klasikiniai. Antrame aukšte ryškiai atsiskleidžia istorizmo eklektinė architektūra, matome daug puošybinių detalių. O štai trečiajame pastebimi švelnūs art deco akcentai, pastato kampui architektūriškai užbaigti pasirinktas kupoliukas, tačiau visi šie elementai tarpusavyje labai puikiai dera. Galime nesunkiai atskirti, kad pastato trečias aukštas yra nebe to paties laikotarpio kaip pirmieji du - nors juos skiria vos 30 metų. Tai pastatas, turintis savo veidą, antstatas nesugadina bendro vaizdo, o turi savo laiko žymę ir papildo bendrą kompoziciją“, - teigė J. Laisvės alėja 80.
XX a. pradžioje, prieš Pirmąjį pasaulinį karą, šis pastatas buvo dviejų aukštų. Tačiau XXI a. jį perstatant buvo suprojektuotas trečias aukštas, užkelti frontonai ir stiklinis antstatas. „Toks sprendimas buvo grįstas tuo, kad XX a. pr. buvo parengtas pastato pertvarkymo projektas, kuriame buvo numatyta pristatyti trečią aukštą. Visgi galutinis sprendimas buvo priimtas palikti dviaukštį statinį, o tokios renovacijos, mano supratimu, tėra istorijos klastojimas. Man tai pats nykiausias dalykas - nukopijuoti ir užkelti“, - reziumavo pašnekovė. - Šiuo atveju stiklinis antstatas - nei tragiškas, nei prastas. Tragedija yra trečias aukštas, apsimetantis tuo, kuo nėra.
„Kauno“ viešbutis (Laisvės al. 79) laikomas vienu iš geresnių antstatų sprendimų. Pagal architekto Virginijaus Juozaičio parengtą rekonstrukcijos projektą viešbutis pasidabino stikliniu antstatu, kuris yra šiek tiek atitrauktas nuo krašto gilyn ir pridengtas stogeliu. „Elegantiškai atlikta rekonstrukcija - aiškiai matome, kur baigiasi XIX a. pastatas, antstatas nedominuoja. Daug duoda ir tinkamai parinktos tūrių proporcijos - naujadaras pagarbiai atitrauktas ir sudaro vos trečdalį viso pasato aukščio“, - komentavo J. Visgi, kalbant apie antstatus ir šiuolaikinę architektūrą Laisvės alėjoje, labiausiai į akis krenta netoli savivaldybės esanti kavinė „Presto“ (Laisvės al. 90) ir virš jos iškilęs stiklinis antstatas, kuriame įsikūręs „Kaunas City Hotel“.
Šiuolaikinė architektūra šioje miesto arterijoje neapsiriboja tik antstatais. Šioje vietoje pastebimas stiklinio fasado 35 numeriu pažymėtas pastatas - jo išskirtinumas, aukštingumas ir medžiagiškumas traukia dėmesį. Už šio pastato rekonstrukcijos atsakingas buvo Egidijus Vilčinskas. „Anksčiau čia stovėjo nykaus sovietinio modernizmo viešbutis, taigi, šiuo atveju didelės transformacijos neįžvelgiu, nors daug kam šis pastatas ir kliūna. Tačiau jo tūris paaukštintas tik į kiemo pusę, o pats fasadas - truputį padailinta dėžutė.“, - teigė J. Butkevičienė. - Laisvės al. 35 numeriu paženklinto pastato pavyzdys rodo, kad buvo žaidžiama aplikatyviomis detalėmis, fasadas dėliojamas iš funkcijos neatliekančių elementų, tokiu būdu bandant išsisukti iš padėties. Tai netgi nėra šiuolaikinė architektūra, nėra naujo požiūrio į architektūrą, netgi neaišku, kokiam architektūriniam laikotarpiui priskirti.
XX a. antstatų ir naujų pastatų era
1998 m. architekto Aido Rimšos projektuotas 43 numeriu pažymėtas pastatas, kuriame buvo įsikūrusi „Omnitel“ būstinė, yra pirmasis naujas pastatas Laisvės alėjoje po nepriklausomybės atgavimo. Šio pastato architektūra, pašnekovės žodžiais, turi savo laiko ženklą. O kolonėlė - užuomina į prieš tai buvusio pastato detalę, postmodernistinis požiūris į ankstesnę šios vietos architektūrą. Jeigu visa Laisvės alėja būtų perstatyta tokiais pastatais, gerai tikrai nebūtų, bet čia turime kokybišką XX a. pačios pabaigos laiko ženklą.
Beje, Laisvės alėjoje, gana netoli nuo buvusio „Lietuvos“ viešbučio, yra dar vienas stiklinis fasadas - 59 numeriu paženklintas statinys, kurio viršutiniame aukšte įsikūręs jau legendinis baras „Džem‘pub“. „Abiejų pastatų rekonstrukcijos sprendimai buvo padiktuoti sovietmečio architektūros. Šiuo atveju buvęs horizontalus skirstymas, ritmas ir išliko per daug nepakeistas. Labai svarbu tai, kad čia buvo išlaikyta minimali architektūrinė raiška ir paliktas dalijimas horizontaliomis juostomis.“, - sakė A. Butkevičienė.
Kol laikosi garantijos, rangovas periodiškai keičia suskilusias plyteles naujomis. Tačiau plytelių keitimo kaštai ir kokybės užtikrinimas išlieka aktuali tema - šiuolaikinė rekonstrukcija turi būti atsakinga, o natūralus akmuo ir nestandartinė forma kartais kelia grėsmę, todėl būtina nuosekli techninė priežiūra. Daugelyje vietų plytelių namuose keitimas vyksta reguliariai, o šuliniai ir gruntuojamosios dalys reikalauja nuolatinio dėmesio.
Kauno Laisvės alėjos pėdsakai ir kultūriniai vertinimai
Laisvės alėjoje susikūrė socialiai svarbios įstaigos, bankai, restoranai, kinoteatrai, viešbučiai. Nors gatvė modernėjo, Kaune ji išlaikė savo unikalumą: čia vyko ne dideli prekybos centrai, o nedidelės krautuvėlės, o tarpukariu atsirado ir įdomesnių kultūrinių objektų, pavyzdžiui, Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaiga. Architektūros tyrinėtojai pabrėžia, kad Laisvės alėja nėra tik viena gatvė - gyvybė vyko ir jos kiemuose bei kvartaluose.
Soboras, laikomas svarbiu tarpukario simboliu, išliko kaip reprezentacinė alėjos dalis, tačiau laikui bėgant jis keitėsi dėl politinių pokyčių. Priešingai, šiuolaikinė Laisvės alėja išlaiko derinį tarp istorijos ir modernumo: antstatai, stikliniai fasadai, nuosekliai įgyvendinti rekonstrukcijų sprendimai rodo miestiečių ir architektų diskusijų dėl autentiškumo ir ilgaamžiškumo vertę.
1998-2019 m. rekonstruota didelė dalis Laisvės alėjos, o jos išvykos į senamiestį ir Žaliakalnį atspindėjo urbanistines koncepcijas, kuriose pabrėžiama pėsčiųjų erdvės svarba. Dabar Laisvės alėjos rekonstrukcijos iššūkiai susikoncentruoja į konstrukcijų patikimumą, plytelių ilgaamžiškumą ir šulinių dangčius, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros. Palyginti su praeities etapais, dabartinės diskusijos apie dydį, formą ir medžiagas rodo, kad svarbiausia - išlaikyti istorinę reikšmę ir subalansuotą šiuolaikinio urbanizmo sprendimą.
Be šio, Laisvės alėjos rekonstrukcijos procesas yra įtrauktas į šio miesto kultūrinio ir ekonominio gyvenimo prefiksą: tvarkymo darbai kainuoja milijonus eurų, o laikui bėgant iššūkiai - garantijų laikotarpių užtikrinimas. Pritaikymas naujoms technologijoms ir medžiagoms turi būti subalansuotas su paveldosaugos reikalavimais, kad gatvė ir toliau išliktų gyva bei saugi visiems miestiečiams.
Kauno savivaldybė teigia, kad plytelių keitimas ir sunkiojo transporto valdymas išlieka prioritetais. O kol bus įvykdytos visos esamos reikalavimo sąlygos, Laisvės alėjos plytelės toliau keisis bei tobulės - su tikslu išlaikyti autentišką bulvaro dvasią ir modernei pritaikytą saugumą.