Šiluminė varža (R) - tai tam tikro storio gaminio gebėjimas priešintis šilumos prasiskverbimui. Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šilumos varža, tuo didesnis pasipriešinimas šilumos prasiskverbimui. Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. buvo sumažinti reikalavimai pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertėms t.y. atlikta str. „Energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pataisos. PAŽANGUS PASTATŲ APŠILTINIMAS, GALINTIS SUTAUPYTI IKI 50 PROC.
Nesvarbu, ar kalbame apie plytas, betoną ar metalo paviršius - purškimosi poliuretano putos suteikia aukštą sukibimą su skirtingais paviršiais, užpildo net mažiausius plyšius ir sukuria visiškai sandarų sluoksnį. Purškiamos poliuretano putos yra vienas iš kaštų efektyviausių būdų pasiekti didelę šiluminę varžą. Kasmet galima sutaupyti iki 50 proc. išlaidų pastato šildymui, kurios patiriamos naudojant tradicines apšiltinimo sistemas. Be to, ši medžiaga tausuoja žmonių sveikatą ir neteršia aplinkos.
Putos buvo sukurtos prieš pusšimtį metų ir iki šiol tobulinamos. Pagrindinis parametras vertinant jų efektyvumą - šilumos laidumo koeficientas λ. TOGO putos išsiskiria dideliu šilumos laidumo koeficientu (0,027-0,038 W/mK). Purškiamos poliuretano putos užpildo net mažiausius tarpus, su kuriais konstrukcijose susidaro spragos, todėl izoliacija tampa visiškai užpildyta.
Purškimai suteikia didelį sukibimą su įvairiais paviršiais: plytų, betono, medžio, tinko, stiklo, dažų, čerpių, ruberoido ir kt. Užpurkštos putos sukietėja per kelias sekundes, tad apšiltintą paviršių iš karto galima dengti apdailos medžiagomis. Putos yra lengvos, nekeliantys papildomos apkrovos sienoms, luboms ir pamatams, todėl ypač tinkamos stogo apšiltinimui. TOGO putos yra sandarus, vienalytis, besiūlis termoizoliacinis sluoksnis, kurį jau įvertino klientai Lietuvoje bei užsienyje.
Šiluminė varža nėra vienintelis svarbus rodiklis - svarbus yra ir drėgmės valdymas. Uždarų porų poliuretano putos (didelis tankis) puikiai tinka drėgmės izoliacijai, o atviros poros - geresnės šilumos izoliacijos savybės. Uždarų porų putos naudojamos stogų, lauko sienų, baseinų ir pirtų dengimui, jų šiluminio laidumo koeficientas 0,027 W/mK. Atvirų porų putos turi ~0,038 W/mK ir mažesnį tankį (8-10 kg/m3).
Šilumos nuostoliai patalpoms kyla dviem pagrindiniais būdais: per šilumos praradimą radiaciniu ir kondukciniu būdu, bei per oro nuotekas dėl spragų ir nesandarumų. Tyrimai parodė, kad sandarumas yra pagrindinis veiksnys šilumos taupymo kontekste: prireikus daugiau kaip 100 proc. papildomos šilumos varžos įgyvendinti, nauda gali būti tik apie 3 proc. papildomą sutaupymą, todėl vertėtų koncentruotis į sandarumą. Palyginti su storu tradicinio šiltinimo sluoksniu, sandarumo gerinimas dažnai duoda didesnį ilgaamžiškumą ir didesnį energijos sutaupymą.
Kalbant apie medžiagų pasirinkimą, svarbu atsižvelgti į jų savybes: laidumą orui, garų laidumą, atsparumą drėgmei, pelėsių atsparumą, garso izoliaciją ir degumo klasę. STR 2.05.01:1999 reglamentuoja šilumos nuostolius ir leidžia pasitelkti skirtingų atitvarų raidos intensyvumą pagal galimybes - galima didinti stogo ar kitų atitvarų šiltinimo storį, kad atitiktų pastato savitąjį šilumos nuostolį. Tačiau realybėje dažnai svarbiau už šiluminę varžą yra pastato sandarumas.
Stogo apšildinimo ypatumai: skirtingi stogo tipai reikalauja skirtingų koeficientų. STR nurodo norminį stogų šilumos perdavimo koeficientą, kuris reiškia šiluminę varžą ne mažesnę nei 6,25 m²K/W, o optimalus izoliacijos storis dažnai yra 25-30 cm. Jie taip pat akcentuoja, kad didelis svarbas turi būti palėpės, stogo ir perdangos apšiltinimas, kadangi net iki 30 proc. šilumos nuostolių gali kilti per stogą.
Vienas iš praktinių patarimų - naudoti dviejų ar daugiau sluoksnių natūralios mineralinės vatos izoliaciją, kuri palaiko šilumos varžą ir sumažina šilumos tilto riziką. Pateikiama rekomendacija stogo apšiltinimui: plaušo plokštės tarp gegnių, papildomas vatos sluoksnis, garų izoliacija iš vidaus, ir papildomas sluoksnis po gegnėmis su natūraliais plokštėmis. Tokia sistema užtikrina ekologišką aplinką ir švarų orą namuose.
Šiluminės varžos matavimas ir tipai: matavimo principas grindžiamas šiluminės varžos pokyčiu kai temperatūra kinta. Termistoriai ir metaliniai šiluminiai rezistoriai yra du pagrindiniai jutiklių tipai. Termistoriai turi didesnį temperatūros koeficientą, bet prastesnį veikimo spektrą, tuo tarpu metaliniai rezistoriai veikia plačiame -200-500°C diapazone. Plačiai naudojamos buitinės technologijos ir pramoniniai sprendimai temperatūros stebėjimui. Tačiau praktikoje didesnį programų ir statybų dėmesį reikalauja patikima garų ir oro laidumo kontrolė, o tai gali būti pasiekiama sandarinimu ir kokybiškais sandarinimo sprendimais.
Be sandarumo ir šiltinimo storio, taip pat svarbios kambario vėdinimo ir oro srauto valdymo problemos. Vėdinimas būtinas, kad išvengtume pelėsių ir kvapų, tačiau vėdinimas sukelia tam tikras energijos nuostolių valdas. Todėl šiuolaikiniame statyboje stengiamasi užtikrinti sandarumą, o tuo pačiu metu leis išlaikyti tinkamą oro kokybę per reikalaujamus vėdinimo sprendimus. Sandarumo ir šiluminės varžos derinys lemia efektyvų energijos naudojimą.
Pagal Lietuvos reglamentus svarbu ne tik pasirinkti tinkamą šiltinimo medžiagą, bet ir užtikrinti jos tinkamą įrengimą bei garantijas. Įmonės teikia 25 metų garantiją, o statybos teisės normos nustato garantijų laikotarpius ir atsakomybės sritis. Tokiu būdu klientas gauna realų atsaką į ilgalaikes priežiūros klausimus bei saugumą dėl statinio kokybės.
Apibendrinant, būtina išmanyti, kad šiluminė varža ir sandarumas yra tarpusavyje susiję, bet sandarumas dažnai lemia didesnį šilumos nuostatų sumažinimą nei papildomas storas šiltinimo sluoksnis. Naujos kartos šiltinimo medžiagos, tokios kaip purškomosios poliuretano putos, suteikia ne tik didelę šiluminę varžą, bet ir puikų sandarumą, o šie du veiksniai kartu kuria efektyvią, ekologišką ir ekonomiškai naudingą sprendimą namų apšiltinimui. Tai leidžia sutaupyti energijos, sumažinti išlaidų šildymui ir užtikrinti sveiką bei komfortišką gyvenimo aplinką.
Autorius: Albinas Gailius, Technikos mokslų daktaras, VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius.