Medienos pramonė jau ilgą laiką yra svarbi visų Baltijos valstybių ūkio sudedamoji dalis. Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius generuoja apie 7 proc. BVP, o mediena ir jos gaminiai sudaro apie 12 proc. (4,2 mlrd. Lietuvoje medienos pramonės sektorius kasmet sukuria apie 2 mlrd., Latvijoje- 1,5 mlrd., Estijoje- 1,2 mlrd.). Labai svarbu pažymėti, kad medienos pramonė yra imli darbo jėgai. Šio sektoriaus įmonės sukuria 4-5 proc. visų darbo vietų Lietuvoje. Dar didesnė vertė yra tai, kad didžioji dalis darbo vietų yra sukuriama regionuose, kur darbo vietų pasiūla yra ribota. Kitaip tariant, medienos pramonės įmonių veikla, nuo sostinės nutolusiuose regionuose yra labai svarbus sėkmingos regionų ekonominės plėtros veiksnys.
Naujausios tendencijos rodo, kad pastaruoju metu stebimas medienos apdirbimo produkcijos vartojimo sumažėjimas visame žemyne, traukiasi ir statybų sektorius. Tai reiškia, kad mažėja ir žaliavinės medienos paklausa, o kartu ir jos kainos. Aukso amžius medienos žaliavos pardavėjams baigiasi, bent jau kol kas. Dėl kritusio vartojimo lygio mažėja ir medienos sektoriaus produkcijos pardavimai. Artimiausios ekonominės tendencijos visoje Europoje irgi nieko gero nežada. Tokia situacija daugumai medienos perdirbimo įmonių yra labai neapibrėžta.
Nereikia užmiršti, kad įmonės yra paskolų iš bankų, investavusios į naujos įrangos įsigijimus, įsteigusios naujas gamybines bazes, apsirūpinusios sandėliavimo ir logistikos pajėgumais, įdarbinusios daugybę darbuotojų. Esant tokiai ekonominei turbulencijai yra labai svarbi administracinė-reguliacinė aplinka, kurią nustato tiek ES, tiek nacionalinės vyriausybės institucijos. Reikalingas labai intensyvus verslo ir valdžios dialogas ir kompromisų siekimas. Deja, ES žaliosios politikos kursas kartais rodo subalansuoto ir visapusiško matymo stoką, o sprendimai įgyvendinami neatsižvelgiant į dinamiškai besikeičiančias ekonomines sąlygas.
ES kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis įgyvendina Natura 2000 programą. Jos esmė - riboti ūkinę veiklą gamtoje ir steigti naujas saugomas buveines. Iš pirmo žvilgsnio tai gali būti naudinga žalesnei Europos ateičiai, tačiau jos vykdymas kartais tampa neadekvatu, ypač kai ribojimai taikomi plačiai. Kai kurios miškininkų nuomonės teigia, kad tokie ribojimai gali netgi kenkti miškų prieaugiui. Todėl vis dažniau kalbame apie plastiko, betono ir kitų gamtai nedraugiškų medžiagų atsisakymą, tačiau tuo pat metu vis dar esame įpratę vartoti medieną ir medinius namus.
Kaip suderinti didėjantį medienos poreikį su miškų išsaugojimu ateityje? Jau dabar reikia sprendimų, kurie užtikrintų žaliavos aprūpinimą nacionalinei medienos apdirbimo pramonei. Perdirbamos medienos pramonė generuoja didesnę pridėtinę vertę nei tiesiogiai eksportuojama žaliava. Tokiai situacijai svarbi įstatymo, kuriuo siekiama išlaikyti racionalų miško išteklių naudojimą, svarba. LR Seimo iniciatyva, keičiant Miškų įstatymą, būtų orientuota į tai, kad didmeninėje prekyboje aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanos būtų taip parduodamos, kad ne mažiau nei 80 procentų jų būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos teritorijoje. Perdirbamos medienos pramonė tiksliai kuria didesnę pridėtinę vertę už eksportą žaliavos.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymo projektą Lietuvoje būtų papildomai perdirbama 500 tūkst. kietmetrių medienos, sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje ir per metus leistų sukurti apie 65 mln. eurų pridėtinės vertės. Medienos pramonės atsakas priklausys nuo to, kaip verslas sugebės rasti sprendimus ir prisitaikyti prie besikeičiančių žaidimo taisyklių.
Mediena - viena iš seniausių ir universaliausių statybinių medžiagų, kurios svarba išlieka net ir šiuolaikiniame pasaulyje. Niekas nėra sukūręs ekologiškesnės statybinės medžiagos už medieną. Dėl šių savybių statybinė mediena vis labiau populiarėja gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų statyboje. Medinės konstrukcijos naudojamos įvairiems pastatams: sienoms, perdangoms, stogams, žemės ūkio pastatams, sandėliams ir pan. Atsiradusios klijuotinės medinės konstrukcijos plačiai naudojamos visuomeninių pastatų statyboje.
Lietuvoje medienos pramonė ir baldų gamyba turi ilgametes tradicijas ir didelį potencialą. Siekiant sutelkti šio sektoriaus stiprybes buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje medienos klasteris Klaipėdos regione. Jis turėtų paskatinti šalies baldų pramonės plėtrą ir galėtų pritraukti dideles investicijas. Klasterio partneriai apima VMG, SBA koncerną, Freda, Kauno technologijos universitetą, Kauno kolegiją ir savivaldybes. Oficialiai klasteris įkurtas Klaipėdos rajone, oro uosto teritorijoje, ir per ateinančius metus tikimasi pritraukti apie 0,5 mlrd. Eur investicijų. VMG planuoja investuoti apie 210 mln. Eur, o likę 300 mln. Eur - iš kitų klasterio dalyvių ir regionų savivaldybių.
Seimo priimtas Miškų įstatymo pakeitimas atvėrė kelią urėdijų pertvarkai, ir kai kurios baldų pramonės įmonės paskelbė apie plėtrą. Tai paskatino kurti klasterį, kuris darys įtaką ne tik gamybos apimčiai, bet ir inovacijų diegimui. Lietuvos mediena rodo, kad medienos ir baldų sektorius sudaro apie 5 proc. BVP ir tikimasi augimo po 2023 m.
Klasteris skatina ne tik gamybos apimčių didėjimą, bet ir inovacijų diegimą. Įmonė KADIS nuolat tobulina gaminių konstrukcijas, kuria aukštos kokybės hidraulinius ir pneumatus presus, ventiliatorių įrenginius, drožlių siurbimo sistemas ir kt. Kauno technologijos universitetas bei Kauno kolegija glaudžiau bendradarbiaus su įmonėmis, vystyti naujas technologijas ir ruošti kvalifikuotus specialistus. Medienos klasteris taip pat siekia skatinti tvarią miškų ūkio plėtrą ir atsakingą išteklių naudojimą, prisidės VšĮ „Darnūs miškai“, Privačių miškų savininkų asociacija ir Lietuvos miško asociacija.
Medienos pramonės fragmentai Lietuvoje: malkinė mediena, plaušienos gamyba, skiedros, drožlės, plokštės, faneros gamyba, klijuota fanera, medienos lentos, pjuvenos ir kita. Klasifikacijoje įtraukiami įvairūs medienos produktai ir jų žymėjimas pagal tarptautinius kodus, kaip ir patys medienos produktai, įskaitant spalvas, dydžius, apdorojimo būdus bei naudojimo sritis. Lietuvoje medienos pramonės įmonės nuosekliai siekia didinti pridėtinę vertę per perdirbimą, kurti klasterinę ekosistemą, užtikrinti žaliavos saugumą ir ekologinį atsakingumą.
Klasterio įtaka regioninei plėtrai ir kokybės užtikrinimui
Medienos klasteris Klaipėdos regione turi ambicijų pritraukti didelius investicijų srautus ir skatinti regioninę plėtrą. Viena iš pagrindinių idėjų - didinti perdirbamos medienos dalį Lietuvos teritorijoje, o ne eksportuoti žaliavą. Tai turėtų būti nauda regionams, kur darbo jėgos pasiūla ribota, ir skatinti naujas vietas kurti pridėtinę vertę. Taip pat tikimasi plėtoti inovacijas, mokslinių tyrimų ir techninių sprendimų diegimą, kurie leistų efektyviau valdyti miškų išteklius bei užtikrinti tvarią plėtrą.
Regionuose svarbus vaidmuo
Regionuose kur pajėgumų trūksta, medienos pramonė gali tapti pagrindine plėtros varomąja jėga. Klasterio nariai ir partneriai tarpusavyje sieks susieti mokslą, verslą ir valstybės institucijas, kad pasiektų optimalią balansą tarp gamybos pajėgumų ir tvarumo. Taip pat planuojama sukurti ir naujas darbo vietas: projekto įgyvendinimas gali sukurti apie 3 tūkst. tiesioginių darbo vietų papildomai, kai įsigalios naujosios nuostatų nuostatos.
Technologijų diegimas ir inovacijos
Klasteris sieks įtraukti techninius sprendimus, automatizaciją ir robotizavimą, siekiant efektyvumo didinimo. Įmonės kaip KADIS siūlo aukštos kokybės įrangą, pvz., hidraulinius presus, drožlių siurbimo įrenginius, ventiliatorių sistemas ir kt. Taip pat Kauno technologijos universitetas ir Kauno kolegija planuoja glaudesnį bendradarbiavimą su pramonės įmonėmis, ruošti specialistus ir vystyti naujas technologijas.
Teisinė bazė ir ilgaamžė perspektyva
LR Miškų įstatymo 7-ojo straipsnio pakeitimas siekia užtikrinti, kad didmeninėje prekyboje žaliavinė mediena ir kirtimo liekanos būtų perdirbamos Lietuvoje, o ne eksportuojamos kaip žaliava. Tai atitiktų naująją ES miškų strategiją bei jos rekomendacijas ir generuotų socialinę bei ekonominę naudą valstybei. Be to, šis teisinis reguliavimas padės užtikrinti, kad miškų ištekliai būtų racionaliai panaudojami, ir skatins perdirbančiąją pramonę kurti pridėtinę vertę vietoje eksportavimo tik žaliavos.
Dar vienas svarbus aspektas - aplinkosauga. Medžiagų gamyba ir perdirbimas turi būti atliekami atsakingai, su dėmesiu tvariam miškų ūkiui, siekiant sumažinti poveikį aplinkai. „Vigrima“, kaip pavyzdinė įmonė, akcentuoja ekologinę atsakomybę ir modernias technologijas, kurios užtikrina saugią ir tvarią gamybą, pritaikytą prie klimato pokyčių ir taršos mažinimo reikalavimų.
