Vanduo būtinas betono gamybai, liejimui ir kietėjimui. betone tampa nepageidaujamu. panaudojimo, betonas turi puikiai veikti šlapioje aplinkoje. tai didelėse požeminėse konstrukcijose ji tampa tikru iššūkiu. Betono apsaugai nuo neigiamo vandens poveikio sukurta daugybė sistemų, įskaitant teptines dangas, hermetikus, membranas ir t.t. Vienas iš patikimiausių metodų betono apsaugai nuo vandens infiltracijos - kristalinė hidrozoliacija VANDEX SUPER, kuri sąlygoja kristalinių struktūrų susiformavimą betone. ertmių. Kryžminės poliarizacijos šviesoje akivaizdžiaimatoma, kaip kristalai po pradinio formavimosistadijos kontakte su vandeniu toliau auga - taiparodo žalias kristalas kiekvienos nuotraukos centre. Žaliasis kristalas toliau auga. Žaliasis kristalas pasiekė kitų kristalų dydį. procesas. betoninės konstrukcijos gyvavimo laiką. membranos, ji skverbiasi į betoną tampa jo dalimi. Kontrolinis bandinys, skysčioįsiskverbimas rodo betono porėtumą ir susijęs su betono laidumu. VANDEX SUPER kristalinėhidroizoliacija, užpurkšta ant betono, žymiai sumažina skysčio prasiskverbimą,kas rodo sumažėjęs betono porėtumą ir laidumą skysčiams. 2 sluoksniai VANDEX SUPERkristalinės hidroizoliacijos, padengti ant sukietėjusio betono, žymiai sumažina betono poras ir padaro jį nelaidžiu skysčiams. suteikiama platesnė reikšmė. apima ir drėgmės barjero, t.y. apsauginio sluoksnio pritvirtinimą, ir net drenažo sistemos įrengimą. grindis. Tačiau pačių grindų nehidroizoliuoja. Didžiausia problema išlieka su esamo rūsio grindų hidroizoliavimu. Grindims hidroizoliuoti paviršinių membranų naudoti negalima. Paviršinės membranos palieka esamą betoną nehidroizoliuotą ir veikiamą drėgmės. Jos apsaugo tik nuo drėgmės patekimo į patalpą. Tai reiškia, kad betonas bus ir toliau ardomas neigiamo drėgmės poveikio, kas ateityje sąlygos drėgmės kilimą į kitas konstrukcijas (į išorines ir vidines sienas) bei įrengtos hidroizoliacinės membranos irimą. Lieka vienintelė išeitis grindims hidroizoliuoti - naudoti kristalinę hidroizoliaciją VANDEX SUPER. Ši hidroizoliacija veikia gylyn į betoną ir betono porose bei kapiliaruose užaugina kristalus, taip betoną sutankindama ir pagerindama jo atsparumą vandens ir drėgmės įgeriamumui. Kristalų augimas reaktyvuojasi kiekvieną kartą, betonui gavus kontakto su drėgme. Taigi, tiek naujoje statyboje, tiek rekonstrukcijoje labai svarbu parinkti optimalų hidroizoliavimo variantą. Namai ir biurai, jei nebūtų galimybės sujungti lauko į pastato vidaus langu ar vitrina, panašėtų į urvus be natūralios šviesos ir supančių aplinkos vaizdų. Stiklas apsaugo nuo gamtos pavojų ir piktavalių. Ši medžiaga, neperdėsime sakydami, padaro gyvenimą šviesesnį, patrauklesnį, modernesnį.
Stiklo kelias nuo ancientų iki šiuolaikinės architektūros
Interjere ir eksterjere stiklas pradėtas naudoti nuo bronzos amžiaus, tik jis buvo natūralus - obsidianas. Dabartinio stiklo protėvį imta gaminti 4 000-3 000 m. pr. m. e. Egipte ir Mesopotamijoje. Apie 250 m. pr. m. e. Aleksandrijoje atsirado firstoji stiklo gamykla, tuo pat metu atrasta ir stiklo pūtimo technologija. Stiklo gamybos Europoje renesansu laikomas XIII a., o 1688 m. prancūzai išrado veidrodinio stiklo gamybos ir didelių veidrodžių šlifavimo technologijas. Panašiu laiku imta gaminti ir stiklą langams. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jau nuo XI a. buvo lydomas stiklas. Privilegija Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais buvo suteikta 1547 metais. Masiškai stiklas pradėtas gaminti XIX a., kai buvo išrasta marteninė krosnis ir stiklo tempimo mašininiu būdu technologijos. 1902 m. į gamybą įdiegtas vertikalus stiklo tempimo būdas. Milžiniškas stiklo gamybos pramonės augimas prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo. XIX a. modernumo simboliu laikytas stiklas šiuo metu vadinamas aukštųjų technologijų medžiaga ir sėkmingai pritaikomas architektūroje. Stiklo sistemos dabar daugiausia naudojamos įrengiant visuomeninių pastatų fasadus, stogus ir interjerus, mažiau stiklas naudojamas statant gyvenamuosius namus. Žinoma, tą lemia funkcija ir kaina. Stikliniai fasadai - akys į pasaulį Stiklo pramonės raida turėjo didelę įtaką ir pastatų architektūrinių stilių formavimuisi. Stiklo sistemų technologijos jau seniai pabėgo vien nuo patalpų apšvietimo ir langų funkcijos. Jos tapo fasadų, vidaus atitvarų, durų, o kartais ir konstruktyvo dalimis. Didesnis stiklo daugiafunkciškumas gali padėti šildymo, vėsinimo, vėdinimo, elektros energijos gamybos (integruojant fotoelementus) procesuose. Šiuolaikinė architektūra neretai vadinama stiklo architektūra. Stiklo, kaip statybinės ir konstrukcinės medžiagos, naudojama labai daug. Architektai ir interjero dizaineriai stiklą mėgsta dėl lengvumo įspūdžio, laidumo šviesai ir vaizdo efektų. Jis imponuoja ir dėl patvarumo, nekintamumo. Visgi vienu metu Lietuvoje buvęs stiklinių pastatų mados bumas dabar tarsi kiek atslūgęs, tad nejaugi poreikis stiklui bent jau architektūroje aprimęs? Šiek tiek. Bet tikrai nebeįsivaizduojame istorinių ir šiuolaikinių pastatų be stiklo, - sako architektas, UAB „Archinova“ vadovas Antanas Gvildys. - Anksčiau, pirmojo stiklo pastatų bumo metu, dažniausiai buvo naudojamos paprasčiausios, nebrangios ir energetiškai ne tokios efektyvios stiklo fasadų sistemos. Dabar, investuojant į aukštesnę pastatų architektūrinę bei energetinę kokybę, Lietuvoje dažniau naudojamos inovatyvios, energetiškai efektyvios fasadinės sistemos. Kadangi šie sprendimai brangūs, todėl nelabai dažnai naudojami. Nuo kitų metų, kai pastatai turės būti A energinio naudingumo klasės, Lietuvos stiklo architektūra susidurs su nauju iššūkiu. Manau, kad, ieškant optimalaus santykio tarp natūralios dienos šviesos poreikio ir investicijos komercinio pagrįstumo, stiklo paviršių fasaduose mažės. Tačiau išskirtinėse miesto vietose reprezentacinių stiklinių pastatų tikrai bus ir ateityje.“ Kad ir kaip būtų, stiklas modernioje architektūroje kol kas yra pagrindinė medžiaga, kurią naudojant formuojamas pastato fasadas. Stiklinių pastatų fasadų tipų yra keletas: vienasluoksnis, dvigubas ir tarpinės konfigūracijos. Taip pat yra daugybė stiklo fasadų konstrukcinių sistemų: aliuminio ir stiklo, plieno ir stiklo, stiklo ir stiklo, lynų bei templių ir stiklo. Nuo fasado tipo ir pasirinktos konstrukcijos priklauso architektūrinio sprendimo kaina, šiluminė varža. Skirtingose šalyse klostosi kitokios stiklo naudojimo tradicijos. Pavyzdžiui, Skandinavijoje ir Estijoje fasaduose šalia stiklo naudojami akmuo, medis ir plienas, o Lietuvos ir Latvijos architektūroje kol kas dominuoja stiklo fasadai. Todėl mokslininkai kartu su architektūrinio stiklo gamintojais siekia suteikti paprastam stiklui papildomų ir labai svarbių architektūrai savybių: atsparumą saulės karščiui, šalčiui, triukšmui, vibracijai, smūgiams ir pan. Stiklas be rėmų neriboja erdvės Architektūroje stiklas gali būti vadinamas niekada nesenstančia medžiaga, tinkama ir pastatų vidui, ir išorei. Stiklinė eksterjero architektūra neapsiriboja vien fasadais: tai langai, durys, stoglangiai, stogo konstrukcijos, kupolai, žiemos sodai, modulinės ar akustinės pertvaros, varstomos ir stumdomos durys, stogeliai, pavėsinės, vitrinos, taip pat prekybinė įranga, lentynos, apsauginiai ekranai, turėklai ir atitvarai, laiptai, dušo kabinos, vonios pertvaros ir kt. Lietuvoje visiems šiems elementams gaminti neretai siūlomas berėmis grūdintas stiklas.Išskirtinį berėmio stiklo fasadą, laikomą vos aštuonių varžtų (!), galima pamatyti Marijampolėje. Lietuvoje tai kol kas didžiausias kabamosios berėmio stiklo konstrukcijos projektas. Marijampolės prekybos centro architektai sugalvojo, kad pagrindinio fasado siena būtų visiškai skaidri ir kuo mažiau užstotų už jos eksponuojamą prekybos centro ženklą. Tam geriausiai tiko kabamoji dviejų stiklų berėmių stiklo paketų sena su stiklinėmis standumo briaunomis. Iš 53 kabančių stiklo paketų sudarytos sienos pranašumai: nepriekaištingai grynas stiklinės sienos vaizdas ir daug geresnės termoizoliacinės ypatybės. 9 m aukščio ir 18 m pločio sienos konstrukcijos pagrindas - aštuonios standumo briaunos iš laminuoto grūdintojo stiklo lakštų. Dėl techninių stiklo ypatybių standumo briaunas reikėjo pakabinti. Kadangi stiklas daug geriau „dirba“ tempiamas, nei gniuždomas, tai iš plieno elementais sujungtų stiklo segmentų sudarytos standumo briaunos viršuje laikomos vos vieno varžto. Su stogo konstrukcija jungiantys iš viso aštuoni varžtai išlaiko visą sienos, kurios vien stiklas sveria 20 tonų (!), svorį. Interjero estetika ir praktiškumas Berėmis stiklas patalpų viduje gali drąsiai asocijuotis su estetika ir praktiškumu. Stiklinės berėmio stiklo konstrukcijos dėl įvairių pritaikymo galimybių, praktiškumo ir interjerui suteikiančio modernaus minimalistinio dizaino ypač dažnai naudojamos kuriant darbuotojams patogią aplinką biure. Kad darbuotojas dirbtų efektyviai, biuras turi būti šviesus, praktiškas ir patogus, todėl šiuolaikiniai biurai įrengiami šviesūs, su stiklinėmis sienomis, dideliais vitrininiais langais. Berėmio stiklo konstrukcijos - puikiausia išeitis sukurti šviesų biuro ar kitokių patalpų interjerą, leidžiantį šviesai sklisti per visą erdvę laisvai. Skaidrus stiklas puikiai atskiria vieną erdvę nuo kitos ir kartu vizualiai išlaiko visos patalpos vientisumą. Jei yra poreikis vizualiai perskirti patalpą, tam tinka raštuotas, matinis ar kitaip dekoruotas stiklas. Dekoruoti galima įvairiais būdais, t. y. dažant, suteikiant matinį vaizdą, klijuojant lipdukus, keičiant jo tekstūrą ir kt. Stiklas leidžia išgauti daugybę erdvinių formų ir taip dar labiau padidinti biuro ar namų erdvių panaudojimo galimybes. Be to, stiklinės sienos puikiai valomos, jos atsparios purvui, sunku sugadinti jų išvaizdą. Klystama manant, kad stiklas trapus ir labai nepraktiškas, atvirkščiai, šiuolaikinės technologijos stiklą padaro itin tvirtą, tvirtesnį už bet kurias gipso plokščių pertvaras. Pavyzdžiui, amerikietiško tipo biuruose, kur vienoje didelėje patalpoje dirba daug žmonių, kiekvieno darbuotojo patalpos atskiriamos stiklinėmis, nedidelių matmenų pertvaromis. Jos gali būti ir pusiau skaidrios, vadinamosios transparentinės. Lietuvos rinkai jau pristatyta naujausia stiklo technologija „Smart Glass“. Tai naujas atradimas mūsų rinkai. Technologija „Smart Glass“ leidžia valdyti stiklo skaidrumo ypatybes: vienu metu stiklas gali būti matinis, t. y. visiškai nepermatomas, o prireikus jis gali tapti skaidrus. Tai ypač aktualu susirinkimų, vadovų kabinetuose ar kitomis aplinkybėmis, kai reikalingas visiškas privatumas. Tai įrodymas, kad Lietuvą pasiekia moderniausios stiklo technologijos. „Deja, dar nemažai lietuvių stiklą supranta tik kaip langų medžiagą. Bet juk matyti, kad stiklas puikiai atitinka šiuolaikinių biurų demokratiškumo, skaidrumo filosofiją“, - sako A. Gvildys. Pastaruoju metu stiklas naudojamas ir grindų, ir baldų elementams gaminti. Jis suteikia elegancijos. Stikliniai baldai labai populiarūs ne tiktai individualiuose būstuose, bet ir biurų patalpose. Iš stiklo gaminami stalai, lentynos, knygų spintos, drabužių spintų lentynos, virtuvės baldai, dušo kabinos, lifto kabinos ir kt. Kuo daugiau šviesos ir komforto Mūsų klimato juostos architektai šiuolaikiniams stiklo ir aliuminio konstrukcijų pastatams dažniausiai parenka neutralios spalvos ir skaidrų stiklą, į statinių vidų praleidžiantį daugiausia šviesos. O investuotojai į nekilnojamojo turto projektus ieško, be stiklo vizualinių ar skaidrumo savybių, energetiškai efektyvių stiklo sprendimų, nes žino, kad pastatų su dideliais stiklo fasadais eksploatacijos sąnaudos dažniausiai yra didesnės. Todėl ten, kur vasaros gana šiltos, o žiemą anksti sutemsta, svarbus ir stiklo laidumas šviesai, ir jo apsauga nuo karščio, kuri padėtų mažinti vėdinimo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, stiklo pramonė siūlo vis daugiau energetiškai efektyvių produktų, leidžiančių sumažinti išlaidas pastatų kondicionavimui vasarą ir šildymui žiemą. Antai pasaulinėje stiklo produktų rinkoje gerą vardą išsikovoja inovatyvus neutralios spalvos „SunGuard“ SN 70/35 fasadinis stiklas, gebantis į patalpas praleisti iki 70 proc. šviesos ir sulaikantis 65 proc. saulės energijos. Toks labai tinka į pietus orientuotiems fasadams ar stiklinėms stogų konstrukcijoms, kai reikalingas didelis šviesos laidumas ir maksimali apsauga nuo saulės. Toks ar panašus stiklas dar gali būti dengiamas ir ant laminuoto stiklo su specialia garsą izoliuojančia plėvele - tokiu atveju fasadas saugos patalpas ne tik nuo saulės, bet ir nuo triukšmo. Naujiems viešosios paskirties statiniams vis dažniau pasirenkami būtent panašaus pobūdžio daugiafunkciai fasadų stiklai. Stiklo pramonė visame pasaulyje tobulėja, siūlo naujų sprendimų. Dabar svarbu atsižvelgti ne tik į stiklo vizualines charakteristikas, bet privalu pasigilinti ir į stiklo funkcines savybes. Renkantis stiklą, pavyzdžiui, administracinio pastato fasadui, atliekami skaičiavimai, kiek saulės pateks į skirtingas pastato dalis dienos metu. Tokius skaičiavimus Skandinavijoje atlieka pastato klimato specialistai. Jie įvertina, kiek energijos iš saulės gaus pastatas. Atsižvelgiant į tai, projektuojamos šildymo ir vėdinimo sistemos. Laminuotas stiklas saugo ir puošia Norint užtikrinti žmonių ar kitų dalykų saugumą, pastatų fasadams, langams, žiemos sodams, įvairiems eksterjero elementams ir automobilių stiklams dažniausiai naudojamas laminuotas stiklas. Toks apsauginio tipo stiklas smūgio metu nesubyra į smulkias šukes dėl specialios laminuojant naudojamos plėvelės, dedamos tarp laminuojamų stiklų. Vieną su kitu laminuoti galima du ir daugiau stiklų. Speciali plėvelė išlaiko sudužusį ar sutrupintą stiklo sluoksnį „surištą“, išgaunamas vadinamasis „voratinklio efektas“ - taip įtrūkimai nekelia pavojaus aplinkiniams. Dar vienas svarbus dalykas: speciali laminavimo plėvelė stiklui suteikia daug didesnę garso slopinimo izoliaciją ir kartu blokuoja net 99 proc. ultravioletinių spindulių. Stiklą galima laminuoti kartu su grafika. Toks stiklas gražiai papuoš interjerą: naudojamas durų intarpams, baldų paviršiams ar kitiems dekoratyviniams elementas.
Stiklo architektūra Lietuvoje: praktiškumas ir estetika
Išskirtinį berėmio stiklo fasadą, laikomą vos aštuonių varžtų, galima pamatyti Marijampolėje. Lietuvoje tai kol kas didžiausias kabamosios berėmio stiklo konstrukcijos projektas. Marijampolės prekybos centro architektai sugalvojo, kad pagrindinio fasado siena būtų visiškai skaidri ir kuo mažiau užstotų už jos eksponuojamą prekybos centro ženklą. Tam geriausiai tiko kabamoji dviejų stiklų berėmių stiklo paketų siena su stiklinėmis standumo briaunomis. Iš 53 kabančių stiklo paketų sudarytos sienos pranašumai: nepriekaištingai grynas stiklinės sienos vaizdas ir daug geresnės termoizoliacinės ypatybės. 9 m aukščio ir 18 m pločio sienos konstrukcijos pagrindas - aštuonios standumo briaunos iš laminuoto grūdintojo stiklo lakštų. Dėl techninių stiklo ypatybių standumo briaunas reikėjo pakabinti. Kadangi stiklas daug geriau „dirba“ tempiamas, nei gniuždomas, tai iš plieno elementais sujungtų stiklo segmentų sudarytos standumo briaunos viršuje laikomos vos vieno varžto. Su stogo konstrukcija jungiantys iš viso aštuoni varžtai išlaiko visą sienos, kurios vien stiklas sveria 20 tonų, svorį.
Interjero estetika ir praktiškumas Berėmis stiklas patalpų viduje gali drąsiai asocijuotis su estetika ir praktiškumu. Stiklinės berėmio stiklo konstrukcijos dėl įvairių pritaikymo galimybių, praktiškumo ir interjerui suteikiančio modernaus minimalistinio dizaino ypač dažnai naudojamos kuriant darbuotojams patogią aplinką biure. Kad darbuotojas dirbtų efektyviai, biuras turi būti šviesus, praktiškas ir patogus, todėl šiuolaikiniai biurai įrengiami šviesūs, su stiklinėmis sienomis, dideliais vitrininiais langais. Berėmio stiklo konstrukcijos - puikiausia išeitis sukurti šviesų biuro ar kitokių patalpų interjerą, leidžiantį šviesai sklisti per visą erdvę laisvai. Skaidrus stiklas puikiai atskiria vieną erdvę nuo kitos ir kartu vizualiai išlaiko visos patalpos vientisumą. Jei yra poreikis vizualiai perskirti patalpą, tam tinka raštuotas, matinis ar kitaip dekoruotas stiklas. Dekoruoti galima įvairiais būdais, t. y. dažant, suteikiant matinį vaizdą, klijuojant lipdukus, keičiant jo tekstūrą ir kt. Stiklas leidžia išgauti daugybę erdvinių formų ir taip dar labiau padidinti biuro ar namų erdvių panaudojimo galimybes. Be to, stiklinės sienos puikiai valomos, jos atsparios purvui, sunku sugadinti jų išvaizdą. Klystama manant, kad stiklas trapus ir labai nepraktiškas, atvirkščiai, šiuolaikinės technologijos stiklą padaro itin tvirtą, tvirtesnį už bet kurias gipso plokščių pertvaras. Pavyzdžiui, amerikietiško tipo biuruose, kur vienoje didelėje patalpoje dirba daug žmonių, kiekvieno darbuotojo patalpos atskiriamos stiklinėmis, nedidelių matmenų pertvaromis. Jos gali būti ir pusiau skaidrios, vadinamosios transparentinės. Lietuvos rinkai jau pristatyta naujausia stiklo technologija „Smart Glass“ . Technologija „Smart Glass“ leidžia valdyti stiklo skaidrumo ypatybes: vienu metu stiklas gali būti matinis, o prireikus jis gali tapti skaidrus. Tai įrodymas, kad Lietuvą pasiekia moderniausios stiklo technologijos. Pastaruoju metu stiklas naudojamas ir grindų, ir baldų elementams gaminti. Jis suteikia elegancijos. Stikliniai baldai labai populiarūs ne tiktai individualiuose būstuose, bet ir biurų patalpose. Iš stiklo gaminami stalai, lentynos, knygų spintos, drabužių spintų lentynos, virtuvės baldai, dušo kabinos, lifto kabinos ir kt. Kaip teigia architektas A. Gvildys, šiuolaikinės stiklo technologijos leidžia kurti energetiškai efektyvius sprendimus ir didina pastatų patrauklumą investuotojams. Smart Glass versijos ir kiti sprendimai formuoja modernias mišriasias erdves su privatumo ir skaidrumo balansavimu.
What is Spandrel Glass is in Glazing and architecture
Technologijų derinimas: nuo hidroizoliacijos iki laminuoto stiklo
Lamimuotas stiklas saugo ir puošia. Norint užtikrinti žmonių ar kitų dalykų saugumą, pastatų fasadams, langams, žiemos sodams ir automobilių stiklams dažniausiai naudojamas laminuotas stiklas. Toks apsauginio tipo stiklas smūgio metu nesubyra į smulkias šukes dėl specialios laminuojant naudojamos plėvelės, dedamos tarp laminuojamų stiklų. Vieną su kitu laminuoti galima du ir daugiau stiklų. Speciali plėvelė išlaiko sudužusį ar sutrupintą stiklo sluoksnį „surištą“, išgaunamas vadinamasis „voratinklio efektas“ - taip įtrūkimai nekelia pavojaus aplinkiniams. Dar vienas svarbus dalykas: speciali laminavimo plėvelė stiklui suteikia daug didesnę garso slopinimo izoliaciją ir kartu blokuoja net 99 proc. ultravioletinių spindulių. Stiklą galima laminuoti kartu su grafika. Toks stiklas gražiai papuoš interjerą: naudojamas durų intarpams, baldų paviršiams ar kitiems dekoratyviniams elementams.