Epidermis yra išorinis odos sluoksnis, kuris atlieka pagrindinę apsaugos ir barjero funkciją prieš aplinkos poveikį. Jame vyksta nuolatiniai ląstelių žlugimo ir atgimimo procesai; kiekvieną dieną mes prarandame daugybę mirusių ląstelių, tačiau tuo pačiu metu formuojasi naujos gyvos ląstelės, kurios užtikrina odos regeneraciją ir apsaugą nuo išorinių veiksnių.
Epidermio sluoksniai ir jų kilmė
Epidermis skirstomas į penkis struktūrinius sluoksnius: pamatinį (bazalinį), dygliuotąjį, grūdotąjį, skaidrųjį (permattumą) ir ragėjančio (raginio) sluoksnio. Šie sluoksniai atsiranda dėl ląstelių judėjimo nuo membranos zonos iki epidermio paviršiaus per penkias laikinas stadijas: pamatinis (bazalinis), dygliuotasis, grūdėtas, skaidrusis ir raginis. Epidermio neturi kraujo kapiliarų, todėl gijimo metu dažnai lieka be randų.
Pamatinis (Stratum Basale) sluoksnis
Šiame apatiniame sluoksnyje formuojasi naujos odos ląstelės. Taip pat yra melanocitų, pigmentinių ląstelių, kurios gamina melaną ir suteikia odai spalvą bei apsaugo giliau esančias ląsteles nuo ultravioletinių spindulių.
Dygliuotas (Stratum Spinosum) sluoksnis
Dygliuotasis sluoksnis yra apie 100 μm storio ir sudarytas iš 3-15 keratino ląstelių eilių. Tarpląstelinė erdvė užpildyta gelio tipo medžiaga, kuri palaiko odos elastingumą ir padeda ląstelėms tarpusavyje būti tvirtai sujungtoms.
Grūdėtas (Stratum Granulosum) sluoksnis
Grūdėtas sluoksnis susideda iš vienos-dviejų keratino ląstelių eilių, kurios primena smulkius grūdus. Šio sluoksnio ląstelės pradeda intensyviai kurti raginį sluoksnį, o jų branduoliai nyksta, kai ląstelės pereina į ragėjimą.
Skaidrusis (Stratum Lucidum) sluoksnis
Plonas sluoksnis, sudarytas iš kelių žinelių ląstelių, kuriose keratino kiekis didesnis, o vanduo sudaro apie 10-47% sudėties; šis sluoksnis praleidžia šviesą labiau, todėl epidermis atrodo skaidrus arba blyškus.
Raginis (Stratum Corneum) sluoksnis
Išorinis epidermio sluoksnis, sudarytas iš negyvų ir suplokštėjusių keratinocitų, kurie pripildyti keratino. Šis sluoksnis suteikia antspaudą vandeniui, sudaro vandens-riebalų emulsiją ir sumažina paviršiaus šilumos pralaidumą. Raginis sluoksnis yra 13-15 μm storio ir nuolat keičiasi: mirusios ląstelės sluoksnis keičiamas naujomis gyvomis ląstelėmis.
Keratinui būdingos savybės - elastingumas, tvirtumas ir šilumos pralaidumas. Dėl plona riebalų plėvele ir keratino sluoksniu oda iš esmės tampa vandeniui atspari.
Epidermio funkcijos ir jų reikšmė
Epidermis turi būti tvirtas barjeras, apsaugantis nuo mechaninių, cheminių ir UV spindulių poveikio. Taip pat epidermis dalyvauja imuninėse ir sensorinėse funkcijose, turėdamas tokius ląstelių tipų darinius kaip melanocitai, Langerhanso ląstelės ir Merkelio ląstelės.
- Barjerinė apsauga: raginis sluoksnis sukeria vandens pralaidumą ir apsaugo nuo išorinių medžiagų patekimo.
- UV apsauga: melaninas ir melanocitai saugo giliau esančias ląsteles nuo žalingo UV spindulių poveikio.
- Imunologinė funkcija: Langerhanso ląstelės ir kitų imuninės sistemos komponentai dalyvauja reakcijose prieš mikroorganizmus.
- Jutimo funkcija: nervinės galūnės epidermio paviršiuje leidžia jutinius pojūčius - šilumą, šaltį, spaudimą, liečiamą, skausmą.
- Termoreguliacija: prakaito liaukos ir kraujagyslių tinklai dalyvauja šilumos reguliavime.
- Reprodukcija ir regeneracija: epidermio ląstelės nuolat dalijasi, o ląstelių gyvenimo ciklas trunka apie 3-4 savaites.
Dermos sluoksnis yra apie 25 kartus storesnis už epidermį ir turi du pagrindinius posluoksnius: spenelio (viršutinį) ir tinklinį (giluminį). Dermos sluoksniai suteikia odai tvirtumą, elastingumą bei lankstumą ir yra susiję su kraujagyslėmis, nervais, plauko folikulais, prakaito ir riebalinių liaukų laikikliais.
Spenelio dermos sluoksnis
Po epidermiu esantis sluoksnis, kuriame yra 5-7 μm skersmens kūginių formų elastygių pluoštų koncentratai, kelių kerintų kampų į viršų, vadinami speneliais. Juose gali būti kraujagyslių kapiliarų kilpos arba jutiminiai kūneliai.
Tinklinis dermos sluoksnis
Sudaro pailgi elastingi kolageno pluoštai, kuriuose yra riebalinių ląstelių, kapiliarų, limfos kraujagyslių, plaukų folikulų ir raumenų, valdančių plaukų pakilimą. Tinklinio dermos sluoksnis dažnai nulemia odos atspalvį priklausomai nuo nuotaikos ir emocijų dėl kraujagyslių plėtimosi ar susiaurėjimo.
Hipodermos (poodinio sluoksnio) struktūra ir funkcijos
Hipoderma yra poodinis riebalinis audinys, sudarytas iš laisvo jungiamojo audinio ir riebalinių ląstelių, kurio funkcijos - izolavimas, amortizacija, energijos atsargų kaupimas ir kūno formos definavimas. Šiame sluoksnyje yra išvystyta kraujagyslių, nervų ir limfagyslių armyba, taip pat prisitaikantis šilumos izoliatorius.
Odos funkcijos ir jų dermės reguliavimas
Oda atlieka daugybę funkcijų, kurios reguliuojamos nervų ir endokrininės sistemos. Apsauginė, imunologinė, termoreguliacinė, ekskrecinė (prakaito ir riebalinių liaukų), rezorbinė, jutimo bei estetinė funkcijos. Oda taip pat gamina vitaminas D2, kaupia riebalus, vandenį ir mikroelementus.
Ekstremaliomis situacijomis dermos arginacia oslankus gali išlaikyti odos tvirtumą ir elastingumą, o gleivinės ir odos struktūros kartu užtikrina bendrą apsaugą nuo infekcijų ir mechaninių pažeidimų.
Rezorbcija, kvėpavimas ir sensorinės funkcijos
Oda rezorbuoja kai kurias medžiagas per plaukų maišelius ir riebalinių liaukų angas; raginis sluoksnis beveik visiškai trukdo rezorbcijai, apsaugodamas nuo intoksikacijos. Oda „kvėpuoja“ nedidele apimtimi - per parą absorbuoja apie 4 g O2 ir išskiria apie 8 g CO2.
Jutimą odos paviršiuje teikia Meisnerio kūneliai, Ruffino kūneliai dermoje ir hipodermoje, Kranzės kūneliai spenelių sluoksniuose, Faberio-Pačinio kūneliai poodiniame sluoksnyje, o plikųjų nervinių galūnių pojūčiai sukuria skausmą ar analgeziją pagal poreikį. Taip pat oda gali jaustis šilumą, šaltį, spaudimą ir specifinius pojūčius (niežėjimą, kutenimą).
EKSTRA: svarba odos sluoksnių tyrimuose ir praktikoje
Odos sluoksnių skirtingos savybės lemia jos atsparumą, prisitaikymą ir regeneraciją. Dermatologai pabrėžia, kad išankstinis odos senėjimo procesas dažnai prasideda dėl prastos kraujotakos, o dermos sluoksnių mityba bei kraujagyslių aprūpinimas įtakoja odos tvirtumą ir gebėjimą atsinaujinti. Slėginių žalos prevencija ir tinkama odos priežiūra yra svarbūs veiksniai odos sveikatai išlaikyti.
< tagimg>Diagrama: epidermio (pamatinis - raginis) ir dermos sluoksnių tarpusavio ryšiai< tagvideo>Video: kaip epidermio sluoksniai keičiasi regenaracijos metu| Sluoksnis | Aprašymas | Storumas |
|---|---|---|
| Stratum Basale | Naujos odos ląstelės; melanocitai | mažiausias |
| Stratum Spinosum | Keratino ląstelių eilių dygliuotas išsidėstymas | 100 μm |
| Stratum Granulosum | Grūdėtas sluoksnis; pradeda ragėjimą | 1-2 ląstelių eilutės |
| Stratum Lucidum | Skaidrusis sluoksnis | po vieną kelių sluoksnių |
| Stratum Corneum | Raginis sluoksnis; negyvos ląstelės; vandens barjeras | 13-15 μm |
tags: #kuria #sudaro #epidermio #pamatinis #ir #dygliuotasis