Ar žinojote, kad juodas, galantiškas ir tvirtumu granitui prilygstantis bazaltas yra kosmopolitas? Veneroje, Marse ir net keliuose žinomuose asteroiduose. Daugelio planetų plutos sudarytos beveik vien iš bazalto. savybių. Bazaltas nekenksmingas, netoksiškas, nesprogus ir nedegus, jo paviršius neslidus. Stulbinančių bazalto kūrinių yra ne tik kosmose, bet ir mūsų žemėje. kiekvienas. Egipto hieroglifams aiškinti naudojamas bazaltinis Rosetos akmuo. mantijos. Žemės žaizdos su bazalto šašais vandenynų dugnu tęsiasi tūkstančius kilometrų. dugną išsiveržusi magma greitai stingsta, mineralai neturi laiko augti. Jei turėtų, susidarytų stambios tekstūros uoliena, tokia kaip granitas. bazaltas lieka smulkiagrūdis, be padidinimo stiklo sunku įžiūrėti atskirus jo mineralus. Didžioji vandenynų dugno dalis yra bazaltinė, o didžioji dalis žemynų - granitinė. Dėl didelio tankio už granitą sunkesnis bazaltas linkęs grimzti. o granitinė - lengva. Todėl granitiniai žemynai plūduriuoja virš bazalto tarsi sukietėjusios putos gabalai.
Sašnybėse ir geologijoje bazaltas susiformuoja tada, kai lava išsilieja iš žemyninių plokščių ribų ir greitai suglemba. Dėl to bazalto tekstūra dažnai yra smulkiagrūdė arba stiklinė, o kai kur jis išlieka kompaktiškas. Bazaltas dažnai pasižymi daugybe mineralų kaip kalcitas, chloritas, ceolitai. Dėl didelio magnio oksido ir kalcio oksido kiekio ir labai mažo kiekio šviesesnių silikatinių mineralų bazaltas būna juodas. Bazaltas sudaro didžiąją dalį mūsų planetos paviršiaus, tačiau žemynuose jo nedaug. Daugiausia bazalto yra po vandenynais ir ten, kur žemės pluta plona. Bazaltas yra vulkaninės kilmės uoliena, kurią kasant galima išgauti didelius stačiakampius blokų gabalus ilgas sesijas gręžiant.
Bazaltas dažniausiai kasamas karjeruose: dideli stačiakampiai blokai atskiriami nuo pagrindo gręžiant į jį ilgas lygiagrečių skylių eiles. Specialios mašinos su galingais grąžtais sukuria skyles, į jas įkalami pleištai ir blokas atskiriamas jas praplečiant. Bazalto skalda daužymo įrenginiais trupinant karjero šlaitus. Per bazalto poras kasykloje ar gamykloje gali patekti drėgmės, nešvarumų, klijų. Drumstas. Šiuo atveju nėra cheminio preparato ar valiklio, kuris pašalintų dėmes nuo bazalto. Nuo paviršiaus skiedinį galima pašalinti cheminiu valikliu, tačiau įsigėrusio į atviras poras skiedinio greičiausiai nepavyks pašalinti. Bet koks papildomas impregnavimas tik dar labiau išryškins klijų ir skiedinio paliktas žymes.
Lietuvos geologijos tarnybos specialistų teigimu, statant gražiausias mūsų pilis ir bažnyčias, buvo naudojami vietiniai geologiniai ištekliai - granitas ir kiti lauko rieduliai, dolomitas, klintis, smiltainis, smėlis, žvyras, molis. Dolomitas buvo plačiai naudojamas pastatų apdailai, pamatų ir sienų statybai. Kaip pavyzdį galima minėti Vilniaus universiteto senųjų pastatų fasadus. Trakų salos pilies sienos ir pamatai taip pat iš dolomito, suteikiančio piliai struktūrinį vientisumą. Beje, ir Kauno pilies rekonstrukcijos darbams buvo naudojamas dolomitas. Granitas, dažnas Baltijos regione, - kieta uoliena, atspari atmosferos poveikiui. Jis buvo naudojamas Vilniaus katedros pamatams ir kai kuriose sienose. Gedimino pilies pamatus ir gynybines sienas taip pat statė iš granito, kad pilis būtų tvirta ir ilgaamžė. Dar viena svarbi medžiaga Lietuvos architektūroje - klintis. Klinčių fasadai ir sienų apdaila didingą išvaizdą suteikia Vilniaus katedrai. Statant Trakų ir Raudondvario pilis taip pat neapsieita be šios uolienos. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia, pastatyta XIII a., - viena seniausių šalies bažnyčių, kurios statybai naudotos klintys. Smiltainis (susicementavęs smėlis) buvo naudojamas pastatų fasadams, grindims ir interjero detalėms. Smiltainio fasadai ir interjero elementai Vilniaus universiteto pastatams suteikia istorinę vertę. Išlaikant autentiką, smiltainis naudotas ir Gedimino pilies bokšto atstatymo darbams. Smėlis ir žvyras, susiklostę atsitraukiant ir sutirpstant ledynams, - būtinos medžiagos betono ir mūro mišiniuose. Molis buvo plačiai naudojamas plytų, stogo čerpių ir keramikos dirbinių gamyboje. Apžiūrinėdami Vilniaus senamiesčio pastatus, Raudondvario ir Trakų pilis, iškart tuo įsitikinsite. Pažaislio vienuolynui, baroko stiliaus šedevrui, molio plytos savo suteikia tvirtumą ir išskirtinį grožį. Šv. Akmens amžiuje iš riedulių buvo gaminami įvairūs įrankiai, ginklai, vėliau - statomi gynybiniai įtvirtinimai, pilys, bažnyčios ir kiti pastatai, grindžiami keliai. Taigi nenuostabu, kad jie naudoti statant Vilniaus katedrą, Gedimino, Trakų, Kauno pilis. Be architektūros, rieduliai buvo naudojami kaip riboženkliai, krantų ir šlaitų tvirtinimui, paminklams ir skulptūroms.
Kaip astronautai žaidžia tenisą ir plaunasi galvą?
- Bazaltas sudaro didžiąją dalį Žemės paviršiaus net ir žemynuose, kur jis paslėptas po sluoksniais.
- Bazalto kasimas vyksta karjeruose naudojant ilgas gręžimo sekcijas ir pleištų įkalimą.
- Architektūroje klintys, dolomitas, smiltainis, molis suteikia Lietuvai istorinę tvirtumą ir grožį.
- Glaudus ryšys tarp geologijos ir statybos istorijos atsispindi Vilniuje, Trakuose, Kaune ir Kauno pilies aplinkoje.
Bazalto savybės ir kilmė
Bazaltas turi didelį magnio oksido ir kalcio oksido kiekį, dėl ko dažnai išlieka juodos spalvos ir mažo šviesesnių silikatinių mineralų turinčiu. Jo struktūra gali būti pemzinė, kartais stikliška arba smulkiagrūdė. Dėl didelio tankio bazaltas yra sunkesnis už granitą ir linkęs grimzti, todėl granitiniai žemynai plūduriuoja virš jo.
Geografinė pasiskirstymas
Bazaltas daugiausia randamas po vandenynų ir ten, kur pluta plona. Europoje bazalto klodų yra Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Azijoje bazaltas kasamas Indijoje ir Kinijoje. Daugelyje pasaulio vietų bazalto kasimas vyksta žemės paviršiuje karjeruose.
Lietuvos architektūroje bazalto ir kitų uolienų vaidmuo
Lietuvoje naudojami vietiniai geologiniai ištekliai - granitas, dolomitas, klintis, smiltainis, smėlis, žvyras, molis. Dolomitas plačiai naudojamas pastatų apdailai, pamatų ir sienų statybai. Pavyzdžiai: Vilniaus universiteto senųjų pastatų fasadai, Trakų salos pilies sienos ir pamatai, Kauno pilies rekonstrukcijos darbai. Gedimino pilies pamatai ir gynybinės sienos taip pat statyti iš granito. Klinčių fasadai papuošia Vilniaus katedrą, Trakų ir Raudondvario pilis naudojo šią uolieną. Smiltainis buvo naudojamas fasadams, grindims, interjero detalėms ir Gedimino pilies bokšto atstatymui. Smėlis ir žvyras yra būtinos sudedamosios dalys betono ir mūro mišiniuose, o molis plačiai taikomas plytų, stogo čerpių ir keramikos gamybai. Pažaislio vienuolynas išsiskiria molio plytų tvirtumu ir grožiu.
Šia išskirtine istorine kryptimi galima matyti, kaip bazaltas ar kitos uolienos vaidina lemiamą vaidmenį formuojant Lietuvos kultūrą ir architektūrinį palikimą. Vilniaus katedra, Gedimino ir Trakų pilys pasižymi tvirtumu ir ilgaamžiškumu, kurį lemia naudojamos medžiagos ir jų kokybė, įskaitant dolomitą, klintis, smiltainį ir granitą. Šio straipsnio tikslas - parodyti, kad bazalto savybės ir Lietuvos istorijoje svarbios konteksto jungtys leidžia suprasti, kaip uolienos formuoja mūsų kasdienybę, išlikimą ir kultūrinį paveldą.