Aliuminis (lot. Aluminium) - cheminis periodinės lentelės elementas, žymimas Al, eilės numeris 13. Lengvas, minkštas, plastiškas, kalus, tąsus, lengvai poliruojamas, anoduojamas, atspindintis šviesą. Elementas pirmą kartą gautas 1825 metais H. Oerstedo bei 1827 metais F. Vėlerio (Wöhler). Nuo XIX a. aliuminis - plačiausiai paplitęs Žemės plutos metalas (8,13 proc.), randamas junginiuose - feldšpatuose, žėrutyje ir kituose mineraluose.
Daugumos augalų sausojoje masėje yra apie 0,02 % aliuminio, nors būtinas jis tik kai kuriems augalams - hidrofitams, arbatmedžiui (trūkumas sukelia lapų chlorozę). Dideli kiekiai augalams nuodingi. Aliuminio gauna ir žmogus, jis kaupiamas kasoje, skydliaukėje, kepenyse, blužnyje, inkstuose, kraujyje.
Lietuvoje skaičiuojama 17 žemės gelmių išteklių rūšių Naudingosios iškasenos Lietuvos geologijos tarnybos apibūdinamos kaip gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms. Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos pramonei ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, durpės), geležies rūda, klintis cemento pramonei ir žemės ūkiui, molis, akmens druska ir kt. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, per paskutinį šimtmetį naudingųjų iškasenų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį.
Tačiau ne visi žemės gelmių ištekliai Lietuvoje yra eksploatuojami. Didžioji dalis žemės gelmių turto ištirta, bet dar laukia savo eilės, be to, yra požymių, leidžiančių tikėtis, kad ateityje bus ir kitų naudingųjų iškasenų telkinių. Mūsų šalyje, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, dabar naudojami 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai: naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio. Svarbiausi ir daugiausiai naudojami ištekliai Lietuvoje ir visame pasaulyje - požeminis vanduo ir statybinės medžiagos.
Lietuvos geologijos tarnyba pabrėžia, kad kasybos įmonės, mokėdamos mokesčius už išgautus žemės gelmių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų ir naftos) naudojimą, kasmet nemenkai papildo valstybės biudžetą. Lietuvos geologijos tarnyba informuoja, kad šiuo metu surasti ir paruošti gavybai gelmių ištekliai sudaro apie trečdalį mūsų valstybės turto. Prie atvirų kasinių Lietuvoje priskirtini ir durpynai. Jie užima beveik 10 proc. mūsų šalies paviršiaus ploto, tačiau šiuo metu durpių gavybai naudojama tik 0,2 proc. šalies ploto. Dar visa eilė naudingųjų iškasenų nėra išgaunama dėl pernelyg didelių finansinių kaštų ir dėl prognozuojamo didelio neigiamo poveikio aplinkai.
Gavyba kinta. Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje vertingiausiu gelmių turtu laikomas geriamasis vanduo. Tačiau išgaunama ir nemažai klinties, molio, dolomito, žvyro, smėlio, durpių. Iš jų gaminamos būtiniausios, kasdienio poreikio medžiagos, be kurių neįsivaizduojamos statybos, energetika, transportas ir žmonių gyvenimas. Kaip informuoja Lietuvos geologijos tarnyba, nemažai gelmių gėrybių dar laukia savo eilės - anhidritas, valgomoji druska, geležis, diatomitas, gintaras. Joms trūksta poreikio, gebėjimo juos išgauti ar tiesiog lėšų pradinėms investicijoms.
„Iš kietųjų naudingųjų iškasenų Lietuvoje daugiausiai išgauname žvyro ir smėlio, durpių, dolomito, klinties ir molio. Tai - mūsų „duona kasdienė“, nes šios iškasenos reikalingos namams statyti, keliams tiesti, dirvožemiui gerinti, taip pat kurui ir įvairioms kitoms plačiai naudojamoms medžiagoms ir dirbiniams gaminti“, - informuoja Lietuvos geologijos tarnyba.
2015 metais naftos išgauta 90,4 tūkst. m3, klinties - 751 tūkst. m3, dolomito - 1304 tūkst. m3, kreidos mergelio - neeksploatuota, smėlio - 1987 tūkst. m3, žvyro - 5885 tūkst. m3, molio - 251 tūkst.m3, durpių - 3179 tūkst. m3, sapropelio - 15 tūkst. m3. Gėlo požeminio vandens Lietuvoje 2015 metais buvo išgauta 132 054,4 tūkst. m3. Palyginimui, 2018 metais, naftos išgauta 55,79 tūkst. m3 (naftos išgavimai nuo 2015 metų kasmet mažėjo). Klinties 2018 metais išgauta 744 tūkst. m3, dolomito - 2144 tūkst. m3 (jo išgavimai nuo 2015 metų kasmet augo), kreidos mergelio - neeksploatuota, smėlio - 2749 tūkst. m3, žvyro - 7669 tūkst. m3, molio - 248 tūkst. m3, durpių - 3359 tūkst. m3, sapropelio - 2 tūkst. m3.
Naudingųjų iškasenų eksploatacijos kiekiai kinta ne tik dėl išteklių kiekio. Žemės gelmių išteklių gavybos intensyvumas keičiasi ir dėl ekonominių, aplinkos veiksnių. Svarbi sąlyga - vietos sutvarkymas. Eksploatuojant naudingąsias iškasenas, labai svarbu pasirūpinti aplinka. Būtina sąlyga kiekvieno leidimo naudoti gelmių išteklius sutarties sąlyga yra reikalavimas užbaigus gavybą sutvarkyti jos vietą. “Sutvarkyti reiškia rekultivuoti ir atkurti pirminę žemės paskirtį - žemės ūkiui, miškininkystei - arba pritaikyti tą plotą kitoms reikmėms pagal savivaldybių ar kitų būsimų žemės savininkų ar naudotojų poreikius”, - teigia Indrė Virbickienė.
Tęsiama, kad kai karjerai žemės gelmių turtų išgavimui yra iškasami giliau požeminio vandens lygio, pagrindinis jų rekultivavimo būdas yra suformuoti vandens telkinius. Pasirenkama tik jų naudojimo paskirtis: ūkinei veiklai (žuvininkystei ar pan.), rekreacijai (poilsiui, turizmui, mėgėjų žūklei, vandens sportui), ekosistemų apsaugai ar kt. Sausų karjerų vietose dažnai įkuriami pramonės objektai. Pavyzdžiui, Gariūnų žvyro karjero dugne greta Vilniaus yra vienas didžiausių prekybos centrų, pastatyta šiluminė elektrinė. Žvyras iš šio karjero buvo panaudotas Vilniaus plėtrai ir namams statyti.
Verkšnionių žvyro karjero vietoje Neries regioniniame parke atsiras kempingas su švaraus vandens baseinais; greta tekanti Neries upė yra nepatraukli maudynėms. Buvęs didžiulis Vilijampolės žvyro karjeras tapo svarbia kauniečių poilsio ir vandens sporto teritorija, pakrantėje veikiančiame kempinge sustoja turistai. Gargždų gyventojai taip pat ilsisi ir pramogauja prie buvusio Dovilų žvyro karjero, iš kurio išgauta naudingoji iškasena ilgą laiką buvo naudojama skaldai, betonui ir skiediniams gaminti.
Durpynai, priklausomai nuo jų gamtinės padėties, gali būti rekultivuojami įvairiai: jų plotai gali būti paverčiami miškais, žemės ūkio naudmenomis ar vandens telkiniais, dažnai pritaikytais žuvininkystei. Tačiau durpės turi vieną išskirtinį bruožą - jų ištekliai yra atsikuriantys. Šis procesas labai ilgas, bet gali prasidėti vos nutraukus gavybą ir atkūrus pirmines sąlygas, reikalingas pelkinei ekosistemai susidaryti. Buvę durpynai vėl virsta pelkėmis, gyvuojančiomis pagal gamtos dėsnius. Durpių ištekliai jose kaupiasi lėtai, bet pelkių ekologinė vertė atsistato, čia pradeda perėti paukščiai, atsikuria gyvūnijos ir augmenijos įvairovė, prasideda kiti reikšmingi gamtiniai vyksmai. Daugelis buvusių durpynų netgi paskelbiami draustiniais, saugomomis gamtinėmis teritorijomis, biosferos rezervatais.
Išteklių stygiaus stengtis Lietuvoje naudingųjų iškasenų ištekliai klasifikuojami pagal 3 kriterijus: geologinį ištyrimą, naudojimo galimybių ištyrimą ir ekonominę vertę. Išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje. Kalbant apie naudingąsias iškasenas, geologai išskiria tris išteklių grupes: detaliai išžvalgytus, parengtinius išžvalgytus, prognozinius išteklius. Detaliai išžvalgyti ištekliai - telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų slūgsojimo sąlygų ištyrimo detalumas yra pakankamas naudojimo projektui sudaryti. Parengtiniai išžvalgyti ištekliai - telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų sąlygų ištyrimas yra pakankamas pirminiam poveikio aplinkai vertinimui atlikti ir ekonominei išteklių vertei nustatyti. Prognoziniai ištekliai - perspektyvių teritorijų arba plotų tikėtini naudingųjų iškasenų ištekliai. Jie skirstomi į aptiktus ir spėjamus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Parengtiniai išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai prieš naudojimą turi būti išžvalgyti detaliai.
Nors Lietuvos naudingųjų iškasenų telkiniai dažnai turi skirtingą geologinę sandarą ir aptinkami įvairiose gamtinėse sąlygose, jų kasybos poveikis aplinkai, kaip rodo praktika, nekelia grėsmės geosistemų stabilumui, istoriniu požiūriu yra trumpalaikis ir gali būti kompensuojamas rekultivacija. Daugelio turimų naudingųjų iškasenų stygiaus, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, nejusime dar ne vieną dešimtmetį, tačiau labai svarbu ne tik juos taupiai naudoti, kad liktų ir ateinančioms kartoms, bet ir skatinti, kad dabartinei visuomenei mūsų žemės gelmių turtai duotų kuo daugiau naudos - statinių, pajamų, darbo vietų ir kitokiu pavidalu.
tags: #kuri #naudingoji #iskasena #yra #svarbiausia #zaliava